„Šiandien bus labai sunku, nes serbai – vieni favoritų. Jie žaidžia labai agresyvų, vyrišką krepšinį. Bet, žinote, tai bus vienerios rungtynės – visko pasitaiko. Rinktinė jau ir taip įgyvendino minimalų tikslą. O dabar daug kas priklausys nuo taiklumo. Jei Sabonį dvigubins, labai reikės taiklių metimų iš perimetro. Jei lietuviai laimėtų, tai būtų superinis rezultatas“, – sakė V.Šeškus.
Prienų „Birštono Vytauto“ vairą perėmusio stratego teigimu, penktadienio vakarą (22 val. Lietuvos laiku) pergalę gali atnešti tik komandinis žaidimas. Pasak jo, net ir rinktinės lyderis D.Sabonis nėra tas žaidėjas, kuris pelnytų 30 taškų ir galėtų nulemti rungtynių baigtį.
– Domantą Sabonį varžovai dažniausiai dvigubina, bet sprendžiant iš rezultatyvių perdavimų skaičiaus, stebint rungtynes, susidaro įspūdis, kad nesudaromos situacijos laisvam atsidūrusiam žaidėjui suregzti rezultatyvią ataką.
Net ir Domantas, kuris šiame čempionate turėjo ir gerų, ir blogų rungtynių, šioje rinktinėje nėra tas žmogus, kuris galėtų įmesti 30 taškų ir išspręsti visus klausimus. O kai jį dvigubina, tik komandinis žaidimas gali viską išgelbėti.
– Manau, kad taip. Visi laukia prie perimetro ir truputį to trūksta. Bet nors Ukraina yra silpnesnė komanda, prieš dvigubą gynybą Sabonis gerai numesdavo kamuolį. Matėsi šviesuliukai ant perimetro. Bet bus labai sunku. Lietuviai gali įveikti serbus tik žaisdami kaip komanda.
– Gal įmanoma geriau išnaudoti ir patį Domantą Sabonį?
– Su Ukraina jis atkovojo 28 kamuolius. Ir taškų įmetė daug. Gal komanda suprato, kad reikia kamuolio judėjimo. Nes kuo daugiau įmeta kiti žaidėjai, tuo daugiau laisvės pačiam Domantui po krepšiu. Jam čempionate buvo ir gerų, ir blogų rungtynių.
– Kita vertus, tiek Domantui, tiek Edvinui Šeškui sunku, kai jie sulaukia daugiausia varžovų dėmesio gynyboje, o iš kitų žaidėjų niekas neiššauna.
– Išskirtinis žmogus šioje komandoje yra tik Sabonis. Nemanau, kad Edvinas yra toks. Taip, šiame čempionate jis žaidžia neblogai. Bet Rytis Pipiras – nežaidė, o paskutinėse dvejose rungtynėse atrodė labai gerai. Erikas Kubilius neranda žaidimo, nors bet kada gali iššauti.
Labai svarbu, kad kiekvienose rungtynėse atsirastų lyderiukas, kuris vestų žaidimą. Nes kitaip būna sunku visiems.
– Lietuviai atlieka beveik mažiausiai rezultatyvių perdavimų čempionate – po 9. Be to, pagal pelnomus taškus (vid. 64,7 per rungtynes) yra antroje komandų rikiuotėje. Kaip dar galima spręsti mūsų puolimo problemas?
– Puolime darome labai daug vaikiškų klaidų ir nepataikome. Be to, turnyro pradžioje pasirodė, kad jie bandė po vieną viską išspręsti. Bet, pavyzdžiui, rungtynėse su ukrainiečiais ir ispanais jie stengėsi žaisti kaip komanda ir tai buvo akivaizdu.
Kita vertus, tų rezultatyvių perdavimų kaip nebūna, taip nebūna. Buvo užrašyti aštuoni, nors žiūrėjome rungtynes ir patys matėme, kad tų perdavimų buvo daugiau. Gal ir sekretoriatas kartais kažko nepadaro.
Bet problema akivaizdi. Kai varžovai susispaudžia po krepšiu, reikia pataikyti iš toli. Jei iš 20 tritaškių pataikai 10, tai turėsi beveik 10 rezultatyvių perdavimų. O jei įmeti 3 iš 20, tai tiek ir turi. Va ir visa statistika – nėra taškų, nėra ir rezultatyvių perdavimų.
Šita komanda gali laimėti tik komandiškai. Daugiau nematau kitų variantų. Net ir Domantas, kuris šiame čempionate turėjo ir gerų, ir blogų rungtynių, šioje rinktinėje nėra tas žmogus, kuris galėtų įmesti 30 taškų ir išspręsti visus klausimus. O kai jį dvigubina, tik komandinis žaidimas gali viską išgelbėti.
| Lietuva | Statistika | Serbija |
| 64,7 | Taškai | 80 |
| 47,5 | Dvitaškių pataikymas | 54,6 |
| 24,8 | Tritaškių pataikymas | 34,7 |
| 65,9 | Baudų pataikymas | 60,8 |
| 43,7 | Atkovoti kamuoliai | 40,1 |
| 9 | Rezultatyvūs perdavimai | 14,3 |
| 7,4 | Perimti kamuoliai | 9,9 |
| 2,4 | Blokuoti metimai | 2,4 |
| 14,7 | Klaidos | 14,7 |
– Edvinas Šeškus yra rezultatyviausias komandos žaidėjas (vid. 12,9 tšk.). Toks jo žaidimas po dvejų sunkių metų džiugina?
– Svarbiausia, kad jis pasitikėtų savimi. Dveji pastarieji metai jam buvo labai sunkūs: trauma, negavo minučių „Lietuvos ryte“, sėdėjo ant suolo. Šitas čempionatas galbūt duos jam pasitikėjimo savo jėgomis.
– Edvinas labai sunkiai išgyveno tuos metus?
– Jam būdavo sunku žaisti. Jis labai imdavo į galvą. Tokiems jauniems žaidėjams reikia pagalbos. 17-18 metų jie būna lyderiai, bet turime ne vieną pavyzdį, kai jie vėliau išnyksta. 1992-aisiais gimusių krepšininkų karta – viską laimėjo Europoje, pasaulio čempionai, bet dabar turime tik Joną Valančiūną.
Tokiems vaikinams reikia trenerių pagalbos salėje, kad šie padėtų iš jaunimo krepšinio pereiti į vyrų. Su 16-17 metų žaidėjais, kurie gimė būti lyderiai, reikia ne tik pasirašyti sutartis. Grandams reikia galvoti apie ateitį ir mąstyti, kaip juos geriausiai integruoti į komandą.
Jiems reikia duoti žaisti nebūtinai aukščiausiame lygyje. Jau geriau žemesnėje lygoje, NKL. Žaidimas yra pats geriausias treneris. Rinktinėje Edvinas gauna žaisti 25 minutes. Matosi, kad treneriai juo pasitiki, o tada jam ir žaidimas pavyksta. Jei jis išeitų į aikštę žinodamas, kad už klaidą bus sodinamas ant suolo, to nebūtų.
| Žaidėjas | Taškai | Atk. kam. | Rez. perd. | Min. |
| Edvinas Šeškus | 12,9 | 5,1 | 1,3 | 25,3 |
| Domantas Sabonis | 10,6 | 14,4 | 2 | 27,3 |
| Paulius Valinskas | 10,4 | 1,6 | 1,4 | 22,7 |
– Koks geriausias jaunimo perėjimo į vyrų krepšinį problemos sprendimo būdas?
– Turi būti kažkoks darbas, integravimas. Su tais vaikais labai paprasta – su jais tiesiog reikia labai daug dirbti. Būna, vaikas turi talento, bet tingi. Juos reikia priversti dirbti papildomai. Ne 3, o 4-5 valandas per dieną. Juk tam yra asistentai, turime salių. Reikia visada stovėti šalia. Kai kurie skundžiasi, kad va, reikia stovėti šalia, stumti į priekį, padėti. Bet taip. Taip ir reikia. Ne visi atsiduoda 100 procentų. Kiekvienas žmogus turi savo privalumų ir trūkumų. Tam ir yra treneriai, kad užgožtų tuos dalykus, kad vaikams daugiau neliktų apie nieką kitą galvoti. Jei dirbtų šešias valandas, tai ir nebenorėtų eiti į kokį naktinį barą ar kur kitur (Juokiasi).
