15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 10

Žaidėjams atstovaujanti legenda nepataria likti Rusijoje ir pasigenda Eurolygos ryžto

Visas Vakarų pasaulis per pastarąsias savaites nutraukinėja ar suspenduoja ryšius su Rusija, įskaitant ir didžiausias Europos ir pasaulio sporto organizacijas, uždarančias rusams duris į tarptautinę sporto areną, tačiau Eurolyga vis nesiryžta priimti griežto sprendimo ir palieka Rusijos klubams praviras duris. Toks Eurolygos neryžtingumas užkliuvo ir su 15min bendravusiam Eurolygos žaidėjų asociacijos (ELPA) vadovui Boštjanui Nachbarui.
Boštjanas Nachbaras (kairėje) ir Jordi Bertomeu
Boštjanas Nachbaras (kairėje) ir Jordi Bertomeu / Scanpix ir 15min nuotr.

Vasario 24-ąją Rusijos pradėtas karas Ukrainoje nepaliko abejingų Lietuvoje ir nuskambėjo visame pasaulyje, bet stipriausias Europos krepšinio turnyras į žemyne prasidėjusį neišprovokuotą civilinių objektų ir žmonių naikinimą pažiūrėjo pro pirštus.

Eurolygos valdyba iš pradžių nutarė palikti Rusijos klubus turnyre ir ieškojo, kur šie galėtų žaisti namų rungtynes.

Ir tik tada, kai didžioji dalis pasaulio sporto organizacijų uždarė rusams duris, o Europos Sąjungos šalys vieningai užvėrė oro erdvę Rusijos lėktuvams, Eurolyga priėmė sprendimą suspenduoti Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės UNIKS komandas nuo tolesnio dalyvavimo turnyre.

Tiesa, buvo priimtas tik laikinas sprendimas, kadangi Eurolyga pasiliko galimybę sugrąžinti rusų komandas dar šiame sezone. Netrukus po turnyro valdybos posėdžio paaiškėjo, kad, karo situacijai Ukrainoje aprimus, CSKA, „Zenit“ ir UNIKS galėtų grįžti į Eurolygos kovas iki kovo 21-osios.

Tad nors Rusijos agresija Ukrainoje nesiliauja jau beveik dvi savaites, Eurolyga vis dar tikisi ir laukia, kad situacija pagerėtų ir trys Rusijos komandos galėtų pratęsti dalyvavimą turnyre.

„Sportas nėra politika ir neturėtų būti siejamas su politika, tačiau negalime likti pasyvūs dėl to, kas vyksta – tai rimta socialinė krizė, kenčia nekalti žmonės. Tuo pačiu metu mes palaikome visas Europos bendruomenes, kurios reiškia solidarumą Ukrainai“, – praėjusią savaitę sport.es tinklalapiui sakė Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu, užsitraukęs dar tirštesnį kritikos debesį.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Jordi Bertomeu
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Jordi Bertomeu

Toks Eurolygos neryžtingumas kelia nemažą pasipiktinimą Europoje.

Į jį sureagavo ir 15min, pirmosiomis karo dienomis sustabdžiusi bendradarbiavimą su Eurolyga dėl jos požiūrio į Rusijos agresiją.

Jis užkliuvo ir legendiniam Slovėnijos krepšininkui Boštjanui Nachbarui.

41-erių slovėnas pats aštuonis sezonus žaidė Eurolygoje ir šešerius metus praleido NBA, o 2018 m. buvo išrinktas naujai sukurtos ELPA organizacijos vykdančiuoju direktoriumi.

„Pritariame Eurolygos akcininkų valdybos sprendimui suspenduoti Rusijos klubų dalyvavimą, tačiau norėtume, kad sprendimai būtų aiškesni ir ryžtingesni, – 15min teigė slovėnas. – Tikėjomės, kad Rusijos klubai bus arba iš karto suspenduoti likusiai sezono daliai, arba, mažų mažiausiai, terminas, iki kurio jie galėtų sugrįžti į turnyrą šį sezoną, būtų žinomas iš karto. Tokia informacija labai reikalinga, kadangi tokiu atveju galėtume geriau patarti žaidėjams dėl jų kontraktų, o žaidėjai galėtų priimti sprendimus, turėdami daugiau informacijos. Be to, dar daugiau žaidėjų galėtų pratęsti savo sezonus kitur.“

Pritariame Eurolygos akcininkų valdybos sprendimui suspenduoti Rusijos klubų dalyvavimą, tačiau norėtume, kad sprendimai būtų aiškesni ir ryžtingesni.

Nors Eurolyga ryžtingų veiksmų nesiėmė, didžioji dalis Rusijoje rungtyniavusių krepšininkų iš užsienio valstybių jų ir nelaukė.

Krūva krepšininkų, įskaitant ir visus lietuvius, paliko Rusijos komandas per pirmąją savaitę nuo karo pradžios, nors kai kuriems tą padaryti nebuvo paprasta.

Štai CSKA atstovavęs vokietis Johannesas Voigtmannas iš Maskvos į gimtinę vyko automobiliu, kuriuo sukorė 2,5 tūkst. kilometrų, trumpam sustodamas ir Kaune, kur sutiko seną bičiulį Janį Strelnieką.

Tokių istorijų, kai dėl užsidariusios oro erdvės ir grėsmių krepšininkams teko keliauti neįprastais maršrutais, netrūko ir daugiau, bet B.Nachbaro teigimu, nė vienam iš žaidėjų rusai neužkirto kelio palikti šalį.

„Laimei, nepasitaikė nė vienos situacijos, kai žaidėjai negalėtų palikti (Rusijos klubų – aut. past.). Kai kurie iš jų ilgai keliavo namo, bet visi, kurie norėjo, paliko (Rusiją – aut. past.), – sakė slovėnas. – Todėl mūsų dėmesys dabar skirtas tam, kaip išspręsti kontraktų situacijas. Pasiūlėme savo pagalbą – tiek logistinę, tiek teisinę – visiems žaidėjams ir jų agentams, taip pat padedame kiekvienam iš jų individualiai. Kiekvieno žaidėjo situacija yra skirtinga tiek iš asmeninės, tiek iš profesinės pusės.“

elplayers.com nuotr./Bostjanas Nachbaras
elplayers.com nuotr./Bostjanas Nachbaras

Tiesa, viena yra palikti Rusiją, kita – nutraukti kontraktus su šios šalies klubais.

Kai kuriems tą padaryti buvo lengva – štai italas Danielis Hackettas, kurio sutartis su CSKA galiojo tik iki šio sezono pabaigos, „Sportando“ teigimu, susimokėjo maskviečiams 100 tūkst. dolerių ir jau praėjusią savaitę sudarė ilgalaikį pelningą kontraktą su Bolonijos „Virtus“ ekipa.

Greitai kontrakto situaciją išsprendė ir jo komandos draugas Tornikė Šengelija, naujus klubus jau susirado ir Permės „Parma“ žaidę lietuviai Adas Juškevičius bei Eigirdas Žukauskas. Bet ne visiems šios situacijos sprendimus rasti lengva.

„Kiekvienas veiksmas ar suteikta pagalba yra skirtingi. Žaidėjai yra skirtingose situacijose. Yra žaidėjų, kurių kontraktai baigsis po šio sezono. Žaidėjai, kurie turi ilgalaikius kontraktus. Žaidėjai, kurie norėjo palikti komandas ir nusitraukti sutartis. Žaidėjai, kurie norėjo išvykti, bet nori sugrįžti, kai situacija pagerės. Žaidėjai, kurie yra pasiryžę likti ir žaisti tik VTB lygoje, – vardijo B.Nachbaras. – Kaip matote, nėra įmanoma rasti vieningą sprendimą ar išeitį visiems. Mūsų teisininkų komanda buvo ypač užimta, stengdamasi padėti ir patarti žaidėjams, priklausant nuo jų situacijos. Iš kitos pusės, ELPA nuolat bendrauja su Eurolyga ir nuolat stengiasi apsaugoti žaidėjus ir jų teises – tai yra nenutrūkstanti mūsų užduotis.“

Norintiems palikti Rusiją kilo problemų ir dėl šios šalies klubų komunikacijos. Arba tiksliau – nekomunikacijos.

15min žiniomis, žaidėjams buvo bėdų stengiantis susisiekti su klubais, kurie į situaciją žvelgė pragmatiškai, apeliuodami į tai, kad jiems pritaikytos sankcijos laikinos, žaidėjai vis dar turi kontraktus su klubais, taip pat nekreipdami dėmesio į sankcijų priežastį, t. y. karą Ukrainoje.

Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Marius Grigonis
Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Marius Grigonis

15min paklausė ELPA vadovo, ar jo organizacija bandė susisiekti su Rusijos klubų atstovais ir įkalbėti juos komunikuoti su savo žaidėjais, norinčiais palikti šalį.

„Ne, nepalaikome reguliaraus ryšio su Rusijos klubais. Ne tik dabar, bet ir anksčiau to nedarydavome. Palaikome ryšį su Eurolyga ir vadinamąja „klubų komisija“. Esame žaidėjų pusėje ir padedame jiems (bei jų agentams) sprendžiant kontraktų nutraukimo klausimus, jei to nori patys krepšininkai. Pirmieji žingsniai priėmus tokius sprendimus yra labai svarbūs, kadangi žaidėjai turi įvertinti daugybę aspektų (susijusių su kontraktais ir ne tik), kad sėkmingai nutrauktų sutartis su klubais“, – atsakė B.Nachbaras.

ELPA organizacijoje dirba keliasdešimt žmonių, o svarbiausius sprendimus žaidėjų asociacija priima išvien su žaidėjų valdyba, kurioje šiuo metu veikia septyni Eurolygos krepšininkai, ir žaidėjų atstovai, kurių kiekviena Eurolygos ekipa turi po du. Pavyzdžiui, Kauno „Žalgiryje“ jais paskirti Paulius Jankūnas ir Edgaras Ulanovas.

Erikas Ovčarenko/BNS/Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“
Erikas Ovčarenko/BNS/Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“

Įdomu tai, kad tarp krepšininkų valdybos narių yra ir tų, kurie šiemet žaidė Rusijos klubuose. Valdybos prezidento pareigas užima kartvelas Tornikė Šengelija, rungtyniavęs CSKA, o vienas iš viceprezidentų yra lenkas Mateuszas Ponitka, gynęs „Zenit“ garbę.

15min paklausė, kodėl nei jie, nei kiti ELPA žaidėjų valdybos nariai, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, neprabilo viešai ir neišsakė savo pozicijos šiuo klausimu.

„ELPA išplatino viešus pareiškimus dėl šios situacijos. ELPA vieši pareiškimai yra parengiami ELPA vadovybės ir, prieš išplatinami, turi būti patvirtinti žaidėjų valdybos. Šiems pareiškimams atstovauja visi ELPA nariai, įskaitant prezidentą Toko Šengeliją, pirmąjį viceprezidentą Kyle'ą Hinesą, viceprezidentą Gigi Datomę ir kitus. Žinoma, žaidėjai, jei tik nori, gali laisvai pareikšti savo nuomonę ir atskirai. Kalbant apie T.Šengeliją – manau, kad jo veiksmai skamba žymiai garsiau, nei galėtų skambėti bet kokie jo žodžiai“, – sakė B.Nachbaras, išskyręs kartvelą, kuris greitai susikrovė lagaminus ir CSKA paliko vienas pirmųjų.

Jo veiksmai skamba žymiai garsiau, nei galėtų skambėti bet kokie jo žodžiai.

Slovėno teigimu, situaciją krepšinyje reiktų atskirti nuo tos, kurią matome futbole.

FIFPro (futbolo žaidėjų asociacija) vos prasidėjus karui ir FIFA pritaikius sankcijas Rusijai prašė, kad visų užsienio futbolininkų kontraktai su Rusijos klubais būtų nutraukti.

Pirmadienį FIFA pranešė savo verdiktą ir davė leidimą visiems Rusijoje rungtyniaujantiems futbolininkams įšaldyti savo kontraktus iki birželio 30 dienos. Iki minėto laiko futbolininkai galės surasti naujas komandas.

Jei sutartis galioja ilgiau, po birželio 30-osios toks futbolininkas privalės sugrįžti pas savo darbdavį, pranešė „New York Times“.

Tiesa, FIFPro netruko sukritikuoti tokį sprendimą, pavadindama jį „pernelyg nedrąsiu“.

B.Nachbaro teigimu, FIBA, praėjusią savaitę ilgai delsusi, bet galiausiai priėmusi sprendimą suspenduoti Rusijos komandas iš savo rengiamų turnyrų, neturi svertų atlikti net ir tokio veiksmo, kurį atliko FIFA, kadangi krepšinyje situacija skiriasi nuo futbolo.

Euroleague.net nuotr./Bostjanas Nachbaras
Euroleague.net nuotr./Bostjanas Nachbaras

„Pirmiausia, FIBA tik suspendavo Rusijos klubus nuo dalyvavimo FIBA turnyruose. Eurolyga (ir Europos taurė) nėra FIBA turnyrai. Antra, kaip mes suprantame, FIBA apskritai neįsitraukia į kontraktinius santykius tarp žaidėjų ir klubų taip, kaip tai daro FIFA, išskyrus paleidimo rašto procesą, – aiškino ELPA vadovas ir pabrėžė, kad didesnio bendradarbiavimo su pasauline krepšinio valdymo organizacija jam vis tiek norėtųsi. – Nereikia nė sakyti, kad ELPA vis tiek norėtų didesnio valdymo organų, tarp jų ir FIBA, bendradarbiavimo ir konsultacijų. ELPA mielai dalintųsi žaidėjų patirtimis ir jų perspektyva tam, kad būtų sukurtos tinkamos gairės, galinčios veikti praktikoje.“

Įdomu tai, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, iš rusų klubų dar pasitraukė ne visi legionieriai.

Praėjusį savaitgalį atsinaujinusiose VTB lygos kovose ir toliau žaidė Mario Hezonja, Nikola Milutinovas ir dalis amerikiečių, nepabūgusių sankcijomis apraizgytos Rusijos kritinės padėties ir likusių savo komandose.

nuotr. „Getty Images"/euroleague.net/Nikola Milutinovas
nuotr. „Getty Images"/euroleague.net/Nikola Milutinovas

15min paklausė B.Nachbaro, ar ELPA ketina rekomenduoti žaidėjams palikti Rusiją ir nepasirašinėti sutarčių su Rusijos komandomis. Jo teigimu, dabar tokia rekomendacija yra, tačiau ateityje, situacijai pakitus, ji gali būti atšaukta.

„Prieš aptardami šį klausimą turime pamatyti kada, ir ar iš viso, Rusijos klubams vėl bus leista varžytis Eurolygoje (ar Europos taurėje). Priklausomai nuo situacijos, tuomet patarsime ir žaidėjams. Įvertinę dabartinę situaciją, mes patariame žaidėjams nelikti Rusijoje“, – sakė B.Nachbaras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais