Antradienį „Jeep“ arenoje apsilankė neįprastas klubas iš Turkijos.
Priešingai nei daugelis kitų, išlaikomų savo didesnių futbolo „brolių“ arba turtingų dėdžių ir tetų, „Bahčešehir“ klubas priklauso to paties pavadinimo mokslo įstaigai.
Net 75 tūkst. studentų ir įstaigas 57 miestuose turintis „Bahčešehir“ universitetas tik prieš šešerius metus subrandino idėją įsteigti krepšinio komandą, o ji greitais stryktelėjimais peršoko kelis Turkijos krepšinio piramidės laiptelius ir jau 2018-aisiais debiutavo šalies pirmenybėse BSL.
Pernai „Bahčešehir“ iškovojo pirmąjį klubo trofėjų – laimėjo FIBA Europos taurę, o šiemet sėkmingai debiutavo FIBA Čempionų lygoje, įveikdamas grupių etapą ir įkrintamųjų varžybų barjerą.
Bet antradienio vakarą iš vieno didžiausių pasaulio miestų atvykę „Bahčešehir“ krepšininkai turėjo išklausyti G.Žibėno ir „Ryto“ žaidėjų paskaitą Lietuvos sostinėje.
36-tus metus skaičiuojantis „Bahčešehir“ kapitonas Oguzas Savašas, kurio pavardė išvertus iš turkų kalbos reiškia „mūšį“, karingai suriko išvesdamas savo žaidėjus į aikštę, bet greitai turkų ambicijos buvo apgenėtos tarsi sodo krūmokšnis.
Griausmingai „Ryto“ himną sugiedoję vilniečių aistruoliai užkūrė sostinės komandą kovai nuo pirmų minučių ir jau pirmajame kėlinyje šeimininkai parodė visai kitokį veidą nei prieš savaitę Katalonijoje, kur atsiliko dviženkliu skirtumu didžiąją rungtynių dalį ir krito 69:82.
10 Marcuso Fosterio taškų bei solidi gynyba tiek prieš „Bahčešehir“ lyderį Jerry Boutsiele, tiek prieš kitus svečių žaidėjų leido krautis pranašumą ir po pirmojo ketvirčio pirmauti 26:14.
„Ryto“ atakų uraganas nuvilnijo antrojo kėlinio starte, kai vienas po kito tritaškiai skriejo į „Bahčešehir“ krepšį, o vos po kelių minučių švieslentė jau rodė absoliutų Vilniaus komandos dominavimą – 39:18.
G.Žibėnas skėsčiojo rankomis ir rodė minutės pertraukėlės gestą sužaidus vos 47 sekundes trečiajame kėlinyje, kai „Bahčešehir“ pelnė penkis staigius taškus ir nukirpo „Ryto“ pranašumą iki 36:48, o jau netrukus iš 22 taškų vilniečių persvaros liko vos 7 taškai (43:50).
„Kas vyksta?!“ – nuo šoninės linijos įterpdamas keiksmažodžius rėkė G.Žibėnas, sudegindamas ne mažiau kalorijų nei ant parketo arę krepšininkai.
„Ryto“ strategui kurį laiką nereikėjo eikvoti balso stygų ir nervų ląstelių, nes jo auklėtiniai sureagavo į pastabas ir susigrąžino solidų pranašumą (70:55), bet savo lyderių Jamaro Smitho ir J.Boutsiele vedamas „Bahčešehir“ klubas ketvirtajame kėlinyje vėl grąžino intrigą į triukšmingąją „Jeep“ areną.
Visgi iki 5 taškų sumenkus „Ryto“ persvarai darbo ėmėsi sostinės klubo alfa ir omega M.Fosteris.
Amerikietis pelnė 15 iš 23 paskutinių savo komandos taškų ir leido vilniečiams atsilaikyti prieš aršiai į pergalę besikabinusius turkus.
„MVP, MVP“, – skambėjo „Jeep“ arena jų dievaičiui metant baudų metimus paskutinę rungtynių minutę.
M.Fosteris paskutinėmis sekundėmis dar spėjo įsivelti ir į konfliktą su varžovu Yunusu Sonsirma, bet pergalės iš savo rankų „Rytas“ neišleido – 95:88.
„Pelnyta pergalė. Kartais atiduodu duoklę sirgaliams, kartais treneriams, kartais personalui, bet šį kartą turiu atiduoti visą duoklę žaidėjams, nes tai buvo žaidėjų pergalė, – po pergalės pabrėžė G.Žibėnas. – Pradedant dar nuo sekmadienio, kai pradėjome ruoštis rungtynėms, vyrukai buvo susikaupę, susikoncentravę, įskaitant ir šio ryto treniruotę. Tai tikrai pelnyta mūsų pergalė. Sustabdėme juos pirmoje rungtynių pusėje, tai ir turime pasiimti iš šių rungtynių iš pozityvių dalykų. Taip pat turime pasiimti pamoką iš antrosios pusės. Bet einame toliau, niekas nesakė, kad bus lengva. Tai labai svarbi pergalė mums.“
Šį kartą turiu atiduoti visą duoklę žaidėjams, nes tai buvo žaidėjų pergalė
– Pirmoje pusėje puikiai tvarkėtės su varžovų puolimu. Kas tai lėmė ir kas nulėmė svečių atsigavimą po pertraukos?
– Pirmoje rungtynių pusėje, ką sutarėme gynyboje, tikrai buvome geroje koncentracijoje. Padėdavome iš ten, kur reikia. Kažkur gal ir ekstra pražangą padarydavome ten, kur reikia, neduodavome jiems priimti kamuolių, ten kur norėjo.
O po ilgosios pertraukos, turim pripažinti, turkai suaktyvino žaidimą savo žaidimą. Šį sezoną jie visada pradeda žaisti „nuo minuso“. Yra tokia patyrusi komanda, matote, koks išeina starto penketas trečiajame kėlinyje – tu iškart supranti, kas tavęs laukia, kad rungtynės prasideda dabar. Išeina Jaka Blažičius, Langstonas Hallas, Jamaras Smithas, Jamesas Gistas, Jerry Boutsiele ir viskas aišku, kaip jie įeis į rungtynes. Bet aišku, nenorime toleruoti to, kaip mes išėjome. Žaidėjai gal nepatikėjo, kad tai komanda, kuri gali atžaisti 20 taškų. Ne visas rungtynes jie laimėjo, bet jie labai dažnai grįžta. Ir įkrintamųjų lemiamose rungtynėse jie turėjo -11 likus dviem minutėms, bet vis tiek laimėjo. Tai tikrai patyrę žaidėjai.
Mes per dažnai antroje pusėje reagavome į jų klaidinančius judesius, dėl to jie susikurdavo prasiveržimus. Nereikalingos būdavo pagalbos ir jie atrasdavo metikus. O mesti jie gali – turi tuos žmones, o dažnai Jamaras Smithas likdavo laisvas.
– Puikiai tvarkėtės su J.Boutsiele pirmoje pusėje. Kokie buvo pagrindiniai akcentai prieš jį?
– Gynybiniai akcentai buvo trys. Du panaudojome pirmoje pusėje, trečią antroje. Tai vienareikšmiškai yra geriausias vidurio puolėjas Čempionų lygoje. Pilnai jį sustabdyti labai sunku. Bet žaidėjams neturiu jokių priekaištų, išskyrus nepadarytas pražangas, jie tikrai sąžiningai atliko savo darbą.
Ėjo iš priekio ten, kur turėjo eiti, stengėsi neleisti priimti kamuolio ten, kur jis norėjo ir tikrai stengėsi jį atitverti. Tai yra didelis kūnas ir tai nėra taip paprasta. Kartais jam reikia daryti tą vadinamą „sumuštinį“, kad kamuolys tiesiog nusileistų ant žemės – ne tiek svarbu pačiam pasiimti kamuolį, kiek svarbu, kad jis nepasiektų. Vienam žaidėjui prieš jį sunku, tad kartais reikėjo dviejų. Kas šiek tiek nuvylė ginantis prieš jį, tai kad nepadarėme pražangų ten, kur reikėjo.
– Trečiojo kėlinio pradžioje paprašėte pertraukėlės po 47 sekundžių, kai varžovai pelnė 5 taškus. Paminėjote žaidėjams, kad „rungtynės prasideda tik dabar“. Kas labiausiai netenkino trečio kėlinio starte turint didelę persvarą?
– Gal čia ir pasireiškia branda. Pasižiūrėkite, tai aukšto lygio žaidėjai, aukšto lygio komanda. Tikrai tai yra netoleruotina, bet turbūt pasireiškia ta branda. Bet kažkiek per skausmus po truputį augame. Po rungtynių rūbinėje išsakėme, kad vienos rungtynių pusės „Top 16“ etape neužtenka, jei mes norime eiti į aštuonetą. Reikia žaisti 40 minučių – ar per skausmus, ar per kraujus. Tai yra vienintelis šansas mums eiti toliau.
– Kaip teisingiau sakyti – ar pasimokėte iš praėjusios savaitės „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ kančių ir iššvaistytų persvarų, ar ne?
– Žinokite, mums pakankamai yra mūsų pačių pamokų šį sezoną. Ir LKL, ir Čempionų lygoje stengiamės mokytis iš savo pačių pamokų, nes tai galime kontroliuoti – savo komandą, savo žaidėjus. Labiau čia susikoncentruojame. Kiekviena komanda turės pakilimų ir nuopuolių, tai yra neišvengiama bet kokiame lygyje.
– Varžovai dažnai apibėga jus po sėkmingo puolimo, kai komanda pernelyg švenčia taškus. Kaip komandai nepasinerti į emocijas ir sugrįžti į gynybą?
– Kasdieninio kantraus darbo dėka. Vaizdo peržiūros, buvusių rungtynių analizė, tas kalimas į galvą žaidėjams kažkiek gal nusibosta, bet tai yra vienintelis būdas. Vaizdo įrašas niekada nemeluoja.
– Benedekas Varadi paminėjo, kad pirmos 20 minučių buvo geriausios gynyboje. Kaip vertinate „Ryto“ gynybinį potencialą?
– Manau, kad gera žaidėjų reakcija buvo jau Klaipėdoje (LKL rungtynėse savaitgalį – aut. past.) po Manresos, kur mes tikrai nepadarėme to, ką galime padaryti gynyboje. Mes kažkiek atšviežinome tas taisykles, kurias jau buvome primiršę. Mes, kaip treneriai, irgi jau turime dažniau jas priminti. Žaidėjai kiekvienas turi būti atsakingas už tas taisykles, jomis sekti.
– Ar matote tą transformaciją, kad sezono pradžioje labiau buvote puolimo komanda, o dabar vis geriau ginatės?
– Sakyčiau taip, kad mes tokia tauta esame, kur visada bus blogai. Mes įmetame 95 taškus, tai yra komanda, kurią smagu žiūrėti vien dėl to, kad mes LKL esame pirmi pagal pelnomus taškus, Čempionų lygoje pirmajame ketverte tarp 32 komandų. Tai yra smagu žiūrėti, bet gynyboje tų priekaištų ir aš galiu rasti, ir ekspertai gali rasti, ir žiūrovai, bet tada vėl bus blogai, nes žaidžiame labai nuobodų krepšinį, 63:59 baigiasi, kas čia per gimdymas ir panašiai. Niekada nebus gerai.
Mes džiaugiamės pergale prieš labai talentingą komandą. Turime atsimerkti ir pasižiūrėti, kas žaidžia pas varžovus. Tiesiog atsidaryti varžovų sudėtis ir pasižiūrėti, prieš ką žaidžiame.
– Marcusas Fosteris pelnė 30 taškų, 15 iš jų ketvirtajame kėlinyje. Sakote, kad Boutsiele yra geriausias centras Čempionų lygoje, tad gal Fosteris yra geriausias gynėjas?
– Tikrai vienas iš geriausių – tai faktas. Šiandien jis labai gerai žaidė be kamuolio. Jis dažniau nori žaisti su kamuoliu, bet šiandien darė gerus sprendimus ir be kamuolio. Vienas iš jo gynybinių epizodų buvo, kur jis nepasiekė kamuolio prieš aukštus turkus, bet Marcusas pamušė kamuolį komandos draugui ir tai buvo labai svarbus kamuolys.
Šiandien jį kartais ir dvigubino, tikrai daug dėmesio jam skyrė, bet jis nusimesdavo kamuolį. Gal ne viską sumetėme, rezultatyviuose perdavimuose to nesimato, bet jis šiandien žaidė komandai. Mane tas labiausiai džiugina. Tai jį daro geresniu ir įdomesniu žaidėju.
– Matėsi jūsų paties emocijos atsisukus į sirgalius rungtynių pabaigoje. Paminėjote, kad tai – didžiulė pergalė. Kiek svarbu „Top 16“ etape susirinkti pergales namuose ir įpūsti pasitikėjimo sau prieš išvykas?
– Mums kiekviena pergalė yra labai didelė. Jei turėtume laiko ir laisvų dienų, gal ir atšvęstume pergalę. Bet, deja, nėra to laiko. Paprastas žmogus penktadienį baigęs darbą ofise švenčia. Atrodo, ką jis čia švenčia? O mes švenčiame pergales. Bet, deja, dabar vėl laiko nėra.
Emocijų tikrai niekada neslėpėme ir neslėpsime. Tikrai norime eiti toliau. Žinome, kad tas pirmas pralaimėjimas labai daug gali kainuoti, ir 13 taškų skirtumas taip pat. Patys priverčiame save kentėti.
Net šitose rungtynėse taip įvyko, bet toks visas sezonas. Patys pasistatome save į tokią poziciją ir ne pirmą ir ne devintą kartą reikia kapstytis. Toks visas sezonas. Bet džiaugiamės žaidėjų charakteriais ir turime tą žaidėjų grupę, su kuria tą galime padaryti.
