Tai buvo emocinga akimirka prie Lietuvos rinktinės suolo.
Trečio kėlinio pabaigoje serbams Kaune pirmaujant 60:58, Dainius Adomaitis sodino Joną Mačiulį.
Prie šoninės linijos įsiplieskė diskusija. Beveik pusę minutės treneris su puolėju aiškinosi dėl žaidybinio momento, kuriame po užtvaros situacijoje be kamuolio po krepšiu Nemanja Bjelica išsivedė Joną Mačiulį prie tritaškio linijos, serbai išsiskirstė prie perimetro ir sukūrė vienas prieš vieną situaciją Nikolai Jokičiui prieš Paulių Jankūną.
Energingi D.Adomaičio rankų mostai signalizavo, kad lietuviai turėjo gintis kitaip.
Mantas Kalnietis po ilgos pauzės stabdė šį pokalbį norėdamas atsiklausti, kokį derinį rodyti komandai kitoje atakoje – J.Mačiulis nupėdino į savo vietą ant atsarginių suolo. Davęs nurodymus įžaidėjui, D.Adomaitis vėl sugrįžo prie J.Mačiulio išsiaiškinti situacijos.
Tai buvo geras darbinis pokalbis, kuriame 34-erių puolėjas turėjo vienokią, 45-erių strategas – kitokią nuomonę.
Kai D.Adomaitis grįžo į savo vietą diriguoti komandai, J.Mačiulis po to dar su bendražygiais suolo gale aiškinosi, kur ir kaip turėjo žaisti vienoje ar kitoje situacijose.
Įtempęs ausis klausėsi Martinas Gebenas. Trumpai dirstelėjo Lukas Lekavičius. Į pokalbį įsitraukė rungtynėms neregistruotas, bet puikiai žaidimą skaitantis įžaidėjas Žygimantas Janavičius. Arnas Butkevičius net bandė nuraminti Joną.
Netrukus D.Adomaitis sugrįžo prie veterano ir ištiesė šiam ranką – vyrai pliaukštelėjo delnais.
Ant Lietuvos rinktinės suolo buvo ne vienas toks emocijų pliūpsnis.
Kai Jonas Valančiūnas ketvirtojo kėlinio viduryje keitė Domantą Sabonį, LKF prezidento sūnus piktas delnu daužė LED ekraną. Mantas Kalnietis suskubo raminti komandos draugo. 32 metų kaunietis net išspaudė šypseną, matydamas tokį emocingą NBA atstovą. 11 taškų pelnęs Domas ant „Žalgirio“ arenos parketo prametė visus tris tritaškius ir suklydo 4 kartus. „Indiana Pacers“ žaidėjas spjaudėsi keiksmais, kad jam nepavyko pasirodyti geriau, nei planavo ir turėjo.
Mindaugas Kuzminskas burbėdamas sėdosi ant suolo. Ketvirtojo kėlinio viduryje skubėdamas paskui tritaškio link pasileidusį Nemanją Bjelicą jis nusistūmė užtvarą stačiusį Nikolą Jokičių ir Jurgis Laurinavičius fiksavo lietuviams penktą komandinę pražangą, kuri siuntė svečią prie baudų metimo linijos.
Gavęs D.Adomaičio pastabą ir atsisėdęs į savo vietą, nepatenkintas M.Kuzminskas krapštė galvą ir šveitė mineralinio butelį ant žemės.
Nepaisant dar vienerių atkaklių rungtynių su Serbija, ant Lietuvos rinktinės suolo netrūko žiežirbų. Bet tai buvo sveikos darbinės emocijos, kurios vėliau virs gera energija nacionalinės komandos treniruotėse.
Joks kitas varžovas negalėjo mūsiškiams tiksliau atverti žaidimo spragų nei Serbijos krepšininkai. Maža to, abu kartus Lietuva paskutinėmis minutėmis buvo priekyje ir turėjo visus šansus nugalėti Europos ir pasaulio vicečempionus.
Nors serbai pirštu parodė lietuviams pagrindines žaidimo problemas, medžiaga darbui gera. Juo kol kas džiaugiasi ir Dainius Adomaitis, nuoširdžiai besididžiuojantis vyrų atsidavimu ir susitelkimui darbui treniruotėse.
| Varžovas | Rezultatas |
| Ispanija | 70:78 |
| Suomija | 80:60 |
| Serbija | 68:72 |
| Serbija | 91:95 |
Mūsų rinktinė kol kas išgyvena natūralius augimo skausmus, kurie įprasti tokioje ankstyvoje pasiruošimo stadijoje. Daugiausiai tai komunikacijos puolime ir gynyboje, vaidmenų pasiskirstymo ir atlikimo bei derinių įsisavinimo klausimas.
Tačiau nereikia pamiršti, kad tik ketvirtajame kontroliniame mače „Žalgirio“ arenoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą susirinko žaisti sudėtimi, kuria plius minus turėtų rungtyniauti Kinijoje.
Tai buvo tik ketvirtos rungtynės per metus, kai viename penkete žaidė 211 ir 213 cm ūgio bokštai Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas. Pastarasis savaitgalį iš viso sužaidė pirmąsias savo rungtynes po beveik 5 mėnesių pertraukos.
Lietuvos rinktinė pagaliau žaidė savo dėkle įsidėjusi pavojingiausią ginklą. Tiesa, didysis D.Adomaičio eksperimentas neužsitęsė.
Belgrade jį nutraukė teisėjų švilpukai, kurie vedė iš kantrybės D.Sabonį ir jaukė D.Adomaičio planą. Strategas po pralaimėjimo 68:72 pats neslėpė, kad norėjo kur kas ilgiau išbandyti Domo ir JV duetą, bet ant parketo jis iš viso praleido tik 9 minutes 57 sekundes.
Atsakomajame susirėmime D.Adomaitis turėjo visą veiksmų laisvę, bet treneris nusprendė patikrinti kitas situacijas. J.Valančiūno ir D.Sabonio pora aikštėje kartu iš buvo tik 10 minučių 30 sekundžių.
Nors ir gremėzdiška, bet ši partnerystė buvo galinga.
Per 20 minučių ir 27 sekundes, per kurias jiedu kartu vienu metu aikštėje rungtyniavo prieš Serbijos rinktinę Belgrade ir Kaune, Lietuva įmetė 21 tašku daugiau nei varžovai.
| Kartu su D.Saboniu ir J.Valančiūnu aikštėje | +21 |
| Be D.Sabonio ir J.Valančiūno aikštėje | -29 |
Šis dvejetas abu kartus sukrovė mūsiškiams apčiuopiamą persvarą jau pačioje mačo pradžioje, o varžovai turėjo sunkų galvos skausmą.
Pavyzdžiui, per 7 pirmąsias antrųjų rungtynių su Serbija minutes su JV ir Domu lietuviai pirmavo 20:16. Per likusią trijų minučių atkarpą, kai prasidėjo keitimai, Lietuvos rinktinė sukrapštė tik 2 taškus, o iki ilgosios pertraukos žaisdama be abiejų centrų per 13 minučių atkarpą nacionalinė komanda iš viso pelnė tik 17 taškų.
Didele dalimi tai ir J.Valančiūno bei D.Sabonio nuopelnas, kad Lietuva dominavo baudos aikštelėje net ir prieš tokią galingą priekinę liniją kaip serbų. Nikola Jokičius, Bobanas Marjanovičius, Miroslavas Raduljica, Nikola Milutinovas ir Nemanja Bjelica nesugebėjo apginti krepšio nuo lietuviškos apgulties. Pagal puolime atkovotus kamuolius lietuviai pranoko serbus 23:13.
Kaune įstrigo epizodas, kai D.Sabonis ir J.Valančiūnas susigrūdo po krepšiu taisyti Renaldo Seibučio metimo. Abu lietuviai lipo į antrą aukštą. Kol bendražygiai žaidė tinklinį virš lanko, serbams beliko beviltiškai žiūrėti, kaip netrukus į jų krepšį įriedės du taškai. Pagal antrųjų šansų taškus mūsiškiai pranoko galingą serbų priekį 27:15.
| Lietuva | Komanda | Serbija |
| 10 | Rungtynės Belgrade | 8 |
| 13 | Rungtynės Kaune | 5 |
D.Adomaitis įvairiai bandė išnaudoti J.Valančiūno ir D.Sabonio duetą.
Serbijoje JV netgi buvo tapęs dispečeriu, nuo tritaškio linijos porą kartų bandęs įmesti kamuolį Domui po krepšiu.
M.Kalnietis žaisdamas du prieš du sukviesdavo prie tritaškio linijos abu centrus ir galėdavo išsirinkti, su kuriuo sukti savo pamėgtą kombinaciją.
J.Valančiūnas palįsdavo giliai po krepšiu, o D.Sabonis lipdavo į baudos aikštelę, kur gavęs kamuolį galėdavo užbaigti pats arba įteikti kamuolį į rankas šalia buvusiam kolegai.
JV pats galingais mostais šturmavo serbų gynybą po krepšiu vienas prieš vieną. Sykį jis net švystelėjo tolimą metimą Kaune, po kurio su šypsena pradėjo regzti planus atakuoti iš toli atšokus prie tritaškio linijos.
Kai serbų gynyba susispausdavo po krepšiu, J.Valančiūno ir D.Sabonio darbas buvo atmesti kamuolį prie perimetro, kur tritaškius pabūklus jau buvo užsitaisę snaiperiai. Už tuos tritaškiais virtusius aukštaūgių perdavimus vėliau ledais bendražygius turėjo vaišinti Mantas Kalnietis, Marius Grigonis ir kiti.
Tai nebuvo patys patraukliausi +21 plius/minus statistikos grafoje, bet tiek skaičiai, tiek vaizdas aikštėje parodė, kad Serbijai buvo nelengva atlaikyti tokį sunkiasvorį duetą.
Kita vertus, į paviršių iškilo ir pagrindinės vinys, kurias reikės vėl sukalti treniruotėse konstruojant darnų žaidimo modelį.
Pirmiausia, gynyboje. Serbai dažnai baudė Joną Valančiūną agresyviais metimais du prieš du situacijose. Paprastai „Memphis Grizzlies“ centras tokioje situacijose po užtvarų pasyviai sutinka priešininką, lieka arčiau krepšio ir suteikia jam erdvės atakuoti iš trijų taškų zonos arba vidutinio nuotolio. Į lietuvių krepšį krito nemažai tokių metimų, kuriuos D.Adomaičiui reikės eliminuoti. Vėliau J.Valančiūnas jau bandydavo agresyviau pasitikti priešininką ir kilti prie tritaškio linijos, bet bent keli serbai solidžiai pildė savo taškų sąskaitą būtent tokiu būdu.
Vasilije Micičius porą kartų sukūrė gerus metimus Miroslavui Raduljicai giliai kirsdamas po krepšiu, sutraukdamas dvigubą gynybą ir paleisdamas gražų perdavimą per petį laisvam vidutinio nuotolio zonoje likusiam centrui. Sykį šmaikštusis serbas pataikė, o kitą kartą kamuolys pašokinėjęs ant lanko vis dėlto neįkrito. Bet tai buvo geri serbų metimai.
Gynyba du prieš du su Domantu efektyvesnė. Gerokai greitesnių kojų centras gali greičiau sulakstyti prie tritaškio linijos ir atgal į baudos aikštelę, o reikalui esant ir sugaudyti mažesnį bei staigesnį varžovą, maksimaliai apsunkinant jo metimą.
Treniruotėse Kaune Lietuvos rinktinė iš naujo vaikščios derinius, kurie padės pagerinti žaidėjų išsidėstymą aikštėje.
Pirmajame kėlinyje Kaune Renaldas Seibutis ir Jonas Valančiūnas sulipo į tą patį tašką, iš kurio norėjo paleisti strėlę į krepšį. Vienas prie kito susigrūdę žaidėjai „Žalgirio“ arenos aikštės kampe vos pasidalijo kamuoliu, kas atakuos iš toli.
Kita vertus, žaidėjų išsidėstymo problema egzistuoja rinktinės žaidime ir tada, kai J.Valančiūnas ir D.Sabonis rungtyniauja atskirai. Štai Mantas Kalnietis atsiprašinėjo Edgaro Ulanovo, kad pasitaikė jo kelyje perimetre priešais krepšį. Tokie žaidimo defektai yra labai būdingi bet kurios komandos pasiruošimo pradžioje. Kol kas lietuviai dar purto galvas ir ant parketo nesijaučia labai komfortabiliai, bet penkerios paskutinės draugiškos rungtynės turėtų leisti visiems įsipatoginus pasileisti į pasaulio čempionato nuotykį.
Kartais serbai naudojosi Lietuvos rinktinės viršsvoriu priekinėje linijoje ir pasispausdavo arčiau krepšio, taip užtverdami takelius į geras situacijas baudos aikštelėje. D.Saboniui niežtėjo pirštai, bet 23-ejų centras dar negalėjo nubausti varžovų už erdves, paliktas jam vidutiniame nuotolyje. Per du mačus jis prametė visus keturis tritaškius ir vargiai pataikė į skylę iš toliau nei baudos aikštelės ribų.
Kita vertus, kaip rodo statistika NBA, zonoje tarp baudos aikštelės ir tritaškio linijos D.Sabonis praėjusį sezoną Indianoje atakavo 40,7 proc. taiklumu. Kelios pirmos rungtynės po mėnesio individualaus pasiruošimo ir darbo ne tik su kamuoliu, bet ir štangomis dar negali formuoti nuomonės apie D.Sabonio negebėjimą bausti varžovų gynybos iš vidutinio nuotolio. Tačiau Domas jau turės pataikyti tokius metimus, kad priešininkai nepradėtų tyčia jo provokuoti.
Kol kas vidutiniškai po 10 taškų per trejas rungtynes rinkęs ir 50 proc. tikslumu krepšį atakavęs D.Sabonis, atrodo, kartais dar neidentifikuoja savo užduočių ir erdvių atskleisti puolimo arsenalą vienoje baudos aikštelėje su J.Valančiūnu. Galbūt tokį savotišką dirgiklį galima įvardyti ir kaip svarbią neužtikrintų metimų iš distancijos priežastį. D.Sabonis kartais dar atrodo nervingas ir neužtikrintas savo veiksmais. Bet vos tik D.Sabonis įsipatogins šalia JV, galima tikėtis, kad matysime solidesnį ir taiklesnį „Pacers“ aukštaūgį.
Dar solidesnis bus ir J.Valančiūnas, nusivalęs žaidimo rūdis po ilgos pertraukos be intensyvaus rungtynių ritmo. Tokie žaidėjai kaip JV ir M.Kalnietis savo geriausią formą pagauna ir ženkliai keičia žaidimą jau atėjus pasaulio čempionatui.
Ar J.Valančiūnas ir D.Sabonis kartu viename penkete išbus tik po 10 minučių per rungtynes? Kažin. Šis skaičius turėtų kilti iki bent po 15 minučių per susitikimą. Kitą minučių kiekį abu centrai susirinktų žaisdami atskirai su žemesniu penketu.
D.Adomaičiui dar tik reikia apšlifuoti jo kampus, bet ir skaičiai, ir rūpesčiai varžovams rodo, kad tai ne tik grėsmingas, bet ir efektyvus rinktinės projektas.
Jo efektyvumą gali pagerinti patys bendražygiai. Lietuvos rinktinė kol kas šaudo užsikirtusiu taikikliu. Per keturis pasiruošimo pasaulio čempionatui susitikimus mūsiškiai kol kas pataikė tik 30,7 proc. tolimų metimų (28/91). M.Kuzminskas pataikė tik 2 tritaškius iš 9, E.Ulanovas – 1 iš 5, L.Lekavičius – 2 iš 7. Visi jie gali gerokai taikliau pyškinti tritaškius, o prie jų prisijungę bendražygiai palengvintų žaidimą ir D.Sabonio bei J.Valančiūno duetui.
| Min. | Tšk. | Met. | Trit. | Kam. | Puol.k. | Perd. | Kl. | Per.k. | Blk. | +/- | |
| Domantas Sabonis | 21,33 | 10 | 14/28 | 0/4 | 3 | 0,67 | 1,33 | 2,33 | 0,33 | 0,67 | 7,33 |
| Mantas Kalnietis | 20,67 | 9,33 | 9/19 | 3/8 | 2 | 0 | 4,67 | 1 | 0 | 0 | 7,33 |
| Renaldas Seibutis | 13 | 4 | 3/7 | 0/1 | 2 | 1 | 2 | 1 | 1 | 0 | 6 |
| Jonas Mačiulis | 18 | 7 | 6/13 | 5/10 | 2,67 | 0,33 | 0 | 0,67 | 0,33 | 0 | -3,67 |
| Jonas Valančiūnas | 21 | 11,5 | 7/14 | 1/1 | 6,5 | 1,5 | 2 | 3 | 0 | 1 | 6 |
| Lukas Lekavičius | 15,75 | 6,25 | 7/13 | 2/7 | 1,75 | 0,5 | 1,75 | 1,25 | 0,25 | 0 | -3 |
| Rokas Giedraitis | 13,25 | 5 | 6/17 | 5/12 | 2 | 0,75 | 0,75 | 1 | 0,25 | 0,25 | 0,5 |
| Edgaras Ulanovas | 19,75 | 3,5 | 3/9 | 1/5 | 4,25 | 1,25 | 2 | 2,25 | 0 | 0 | -2,5 |
| Paulius Jankūnas | 13,33 | 6 | 5/12 | 1/3 | 2,33 | 0,33 | 1,33 | 1,33 | 0 | 0 | 0 |
| Mindaugas Kuzminskas | 16,25 | 7,75 | 11/24 | 2/9 | 3 | 0,5 | 0,25 | 1 | 1 | 0 | -5,75 |
| Arnas Butkevičius | 13 | 4 | 5/7 | 1/2 | 4,67 | 1,67 | 0,33 | 0,33 | 0,67 | 0,67 | 5 |
| Marius Grigonis | 20,5 | 11,5 | 14/27 | 5/12 | 2 | 0,5 | 2 | 1,5 | 0,5 | 0 | 0 |
| Martinas Gebenas | 15 | 5 | 5/6 | 0/0 | 2,33 | 1 | 0 | 1 | 0,67 | 1,67 | 2,33 |
| Eimantas Bendžius | 12 | 1,5 | 1/10 | 1/7 | 2,5 | 1 | 0 | 1 | 0 | 0 | 2,5 |
| Žygimantas Janavičius | 14,5 | 4,5 | 3/9 | 0/3 | 2,5 | 0 | 2 | 0 | 0,5 | 0 | -4 |
Rinktinės žaidime akis dar bado klaidos. Per susitikimą Lietuvos komanda praranda vidutiniškai 15,3 kamuolio. Serbai po mūsiškių klaidų per 80 minučių surinko 31 tašką – penktadalį visų savo taškų. Net 35 taškai į lietuvių krepšį krito po greitų varžovų išpuolių.
Kita vertus, didelis klaidų skaičius yra kone kiekvienos Lietuvos rinktinės vasaros klasika. Natūralu, kad komandai susižaidus, artėjant pasaulio čempionatui klaidų skaičius mažės. Kamuolius į kairę ir į dešinę dalina net serbai, kai net ir NBA talentas Bogdanas Bogdanovičius šveičia perdavimus bendražygiams į kojas ar į užribį.
Lietuvos rinktinei svarbiausia nušlifuoti gynybą ir pagerinti komunikaciją. Pavyzdžiui, Mantas Kalnietis dar pasipyksta aikštėje su Martinu Gebenu, kai po užtvaros laisvas iš toli meta serbų snaiperis. Jaunajam rinktinės debiutantui kartais dar sunku suspėti pagal elitinį krepšinio tempą, bet per kelias atkarpas jis parodė, kad gali būti naudingas varžovų aikštės pusėje. Dabar svarbu, kad dar naudingesnis jis būtų saugodamas savo lanką, nes to D.Adomaičiui labiausiai reikės skiriant poilsio minučių J.Valančiūnui bei D.Saboniui. Gynybiniuose brėžiniuose dar blaškosi ir kiti rinktinės nariai.
Įdomiai penktoje pozicijoje Kaune pasirodė P.Jankūnas. Reikia tikėtis, kad jo 13 taškų solo pasirodymas per 11 minučių prieš serbus netaps vienkartiniu fejerverku. Žalgiriečiui akivaizdžiai stinga greičio ir atletiškumo, kartais – ir pasitikėjimo savo jėgomis, bet fiziškas jo žaidimas vargina varžovų lyderius skinantis kelius krepšio link. Į savo aikštės pusę jie grįžta aplamdyti P.Jankūno alkūnių ir kumščių, išvargę ir suerzinti. Tai duoda vaisių rungtynėms artėjant prie pabaigos.
Žvalgybos procese Lietuvos rinktinė atranda ir naujus ginklus. Štai Marius Grigonis surengė fantastišką 17,5 taško atsakomąją seriją su serbais, koja kojon žengdamas paskui vieną „Sacramento Kings“ lyderių Bogdaną Bogdanovičių. Paskutinėmis minutėmis gynėjas drąsiai ėmėsi iniciatyvos ir tapo žmogumi, kurio lemiamą akimirką dairėsi komandos draugai.
D.Adomaitis pripažino, kad nebūtinai M.Grigonis bus pagrindinis rinktinės pasirinkimas atakų smaigalyje lemiamomis rungtynių akimirkomis, bet tokiu atsakingu metu reikia drąsaus ir efektyvaus perimetro žaidėjų pasirodymo, o snaiperis parodė, kad gali imtis iniciatyvos. Šiuo metu su bendru 11,5 taško vidurkiu M.Grigonis dalijasi su J.Valančiūnu rezultatyviausio rinktinės žaidėjo raištį.
Kaip galima vertinti Lietuvos rinktinės žaidimą? Taip, kaip bet kurios kitos komandos, pirmą kartą sužaidusios rungtynes visa sudėtimi.
Lietuvos rinktinės trenerių štabas strateguoja komandą, kuri gali žaisti labai įvairiai ir turi daug įvairių ginklų. Tai skamba gerai, bet reikalauja daug darbo treniruočių salėje ir maksimalaus susiklausymo aikštėje. Natūralu, kad 18 žaidėjų kartu žaidžiant dvi savaites, rinktinės žaidime dar daug broko ir nesusikalbėjimo.
Tačiau teisinga sakyti, kad Lietuvos rinktinės paveikslas kol kas galbūt net simpatiškesnis, nei galėjome manyti prieš pasiruošimo ciklą su nerimu žvelgdami į Ispanijos ir Serbijos pavadinimus kontrolinių rungtynių tvarkaraštyje.
Lietuvos rinktinė žaidė prieš dvi komandas, kurios su amerikiečiais ir prancūzais puikuojasi pasaulio reitingo ketvertuke. Abi jos pretenduoja pasidabinti pasaulio čempionato medaliais ir nė viena jų neatrodė pranašesnė prieš Lietuvą visa galva.
Penktadienį ir šeštadienį lietuviai sparinguosis su žemesnio kalibro Suomijos ir Rusijos rinktinėmis. Galima numanyti, kad po gero serbiško egzamino ir produktyvių pratybų treniruočių salėje, Espo mieste mes matysime kokybinį komandos šuolį.
O dabar tiesiog leiskime šiems vyrukams dirbti. Pasaulio čempionatas startuoja dar tik po 17 dienų.
