JV ir Sabonio duetas
Belgrade Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio dueto planus maišė teisėjų švilpukai, Espe – trauma.
Pirmosiose rungtynėse su suomiais J.Valančiūnas bauginančiai susiėmęs už kojos raitėsi ant parketo. Centras žaibiškai atsistojo, bet skausmas privertė rinktinės gydytojų prašyti „Memphis Grizzlies“ dviejų papildomų dienų poilsio.
Suomijoje JV su Domu kartu ant parketo praleido 7 min. 7 sek., o Lietuvos rinktinė įmetė 6 taškais daugiau nei Suomija.
Kol kas per beveik 27 minutes kartu lietuviai įmetė 27 taškais daugiau nei jų varžovai.
J.Valančiūno vaidmenį antroje rungtynių su Rusija dalyje užėmė Martinas Gebenas, mestas į aikštę žaisti kartu su D.Saboniu.
Smagesnis penketas
J.Valančiūno ir D.Sabonio duetas išlieka efektyvus, bet plika akimi gražiau žiūrisi krepšinis, kurį rinktinė žaidžia rungtyniaudama tik vienu centru.
Aišku, tą diktavo ir priešininkas – tiek Suomijos, tiek Rusijos nacionalinės komandos rungtyniavo mobiliais penketais. Bet būtent kai po keitimų iširo J.Valančiūno ir D.Sabonio duetas, lietuviai ėmė žaisti smagiau.
Puolime įdomiau įsisuko kamuolys, kūręs mūsiškiams vis daugiau progų iš gerų padėčių atakuoti krepšį. Mobilus penketas dažniausiai visur suspėdavo komandinėje gynyboje – net šešias minutes neleido varžovams pelnyti taškų.
Lietuviai net pradėjo blokų vakarėlį, kuriame sudalyvavo paprastai be tokių linksmybių apsieinantis Paulius Jankūnas (2 blk.) ar neplanuotas jo svečias Renaldas Seibutis (1 blk.). Lietuvos rinktinė suomiams išrašė net 9 blokus – beveik tiek, kiek per ketverias iki tol žaistas draugiškas rungtynes (14).
Patogiau tokiame penkete jautėsi ir abu centrai – atskirai žaidę D.Sabonis bei J.Valančiūnas. Klausimas, ar trijų likusių draugiškų rungtynių Pietų Korėjoje šiems vidurio puolėjams užteks susižaisti kartu taip, kad vėliau jie galėtų išnaudoti visą savo potencialą grupės varžybose Kinijoje.
Žingsnis atgal
Negebėjimas atsitverti Rusijos rinktinės aukštaūgių ir didelis klaidų skaičius buvo dvi esminės priežastys, dėl kurių antrajame kėlinyje per minutės pertraukėlę D.Adomaitis pakėlė toną prieš savo komandą.
Kai 6 kamuolius puolime pirmajame kėlinyje varžovams leidę atkovoti lietuviai sumažino šį skaičių iki 8 per likusius tris kėlinius, tai klaidos toliau kapsėjo į apmaudų komandos kraitį.
Mažiausiai šiame pasiruošimo cikle lietuviai buvo praradę 13 kamuolių – su kuklia Suomijos komanda. Vidutiniškai per vieną mačą Lietuvos rinktinė praranda 16,3 kamuolio, o prieš pasaulio čempionato dalyvius – net 17,5.
Pavyzdžiui, rusams lietuviai atidavė net 22 kamuolius, o šis rekordinis klaidų skaičius virto 21 lengvu tašku į Lietuvos rinktinės krepšį. Daug prie to prisidėjo ir agresyvi priešininkų gynyba, ne sykį užklupusi lietuvius nepasiruošusius ir privertusi klysti vaikiškose situacijose.
„Pergalė džiugina, bet tos problemos pradeda neraminti. Priešininkui padovanojame 20 taškų – tai yra tiesiog nedovanotina, todėl turime treniruotėse pakeisti tam tikrus dalykus ir pradėti dirbti kitaip“, – po pergalės prieš Rusiją akcentavo D.Adomaitis.
| Suomija (Klaipėdoje) | 17 |
| Serbija (Belgrade) | 19 |
| Serbija (Kaune) | 12 |
| Suomija (Espe) | 12 |
| Rusija | 21 |
Klaidų rinktinės žaidime kol kas pasitaiko įvairių. Štai Domantas Sabonis nesusikalba su Renaldu Seibučiu ir šveičia kamuolį į užribį vos jį atkovojęs. Mindaugas Kuzminskas skubėdamas į greitą ataką bando efektingai jį persivaryti pro nugarą ir po kelių sekundžių jau į lietuvių krepšį skrieja taiklus tritaškis. Paulius Jankūnas nesugraibo kamuolio ir klysta vieną iš penkių savo kartų su Rusija.
Kai kurios klaidos paaiškinamos dar tik dėl šešerių kontrolinių rungtynių ir trijų savaičių žaidžiant kartu. Bet kai kurių klaidų nebeturėtų likti aukšto lygio komandoje.
„Tai drausmės dalykas. Norisi viską daryti greitai, visi norime daug padaryti, bet turime apsiraminti ir žaisti savo krepšinį“, – pastebėjo Domantas Sabonis.
Nemažas klaidų skaičius visada buvo būdingas Lietuvos komandoms, kurios prarastų kamuolių statistikos kategorijoje dažniausiai rikiuodavosi dažniausiai klystančiųjų pusėje.
Bet D.Adomaitis pabrėžė, kad grupės varžovai Kinijoje ginsis panašiai agresyviai, kaip ir rusai, o Lietuvos rinktinė dar neatrodo pasiruošusi branginti kamuolį prie tokios agresijos.
Sabonio šou reikšmė
Domantas Sabonis surengė NBA kalibro pasirodymą Rusijos krepšininkams. Be Jono Valančiūno pašonėje rungtyniavęs centras per 29,5 minutės pelnė 25 taškus (7/9 dvit., 11/17 baud.), atkovojo 13 kamuolių ir surinko 31 naudingumo balą, taip dar kartą įrodydamas, kad geri pasirodymai prieš rusus užrašyti Sabonių genuose.
D.Sabonis žaidė taip galingai, kad jo nebesulaikė du, o kartais – net ir trys priešininkai, daužę lietuvį per rankas ir pakaušį.
Domantui reikėjo tokių rungtynių. Anksčiau pirmiausia žiūrėdavęs perdavimo, o tik po to – metimo, šįkart D.Sabonis buvo ištroškęs įgrūsti kamuolį į skylę, kai vietoj būsimo rezultatyvaus perdavimo pasirinkdavo papildomą klaidinantį judesį ir metimą.
Už šiuos įspūdingus statistinius rodiklius buvo dar svarbesnis aspektas – D.Sabonis galėjo geriau pajusti žaidimą. Susižaisti su J.Valančiūnu jam dar reikia laiko. Stebint NBA atstovo pasirodymą kartais susidarydavo įspūdis, kad jis dar nėra tikras dėl savo užduočių ketvirtoje pozicijoje, todėl dažnai priimdavo ne patį geriausią sprendimą.
Žaidimas poroje su J.Valančiūnu bus visai kitoks, bet D.Saboniui toks šou gali padėti atgaivinti pasitikėjimą savimi. Komandos draugai dar šypsosi, pergalingose situacijose matydami jaunatviškai dėl savo žaidimo susinervinusį D.Sabonį, bet rungtynės su Rusija maloniai nuteikia, kad galbūt su kiekvienu maču ta lietuvio energija bus vis efektyvesnė.
Gynybos plyšiai
Lietuvos rinktinė Suomijoje bandė užrišti krepšį varžovams. Suomiai sukrapštė vos 47 taškus, rusai irgi neblizgėjo rezultatyvumu – pasižymėjo 72 taškais.
Kita vertus, spragų Lietuvos rinktinės gynyboje dar netrūksta. Daug jų vis dar atsiveria po lietuvių nesusikalbėjimo veiksmuose ginantis.
Vis dar pasitaiko situacijų, kad žaidėjai gindamiesi trukdo vieni kitiems ar keisdamiesi vaidmenimis po užtvarų, ar lipdami į vieni kitų ginamus plotus.
Taisytinų dalykų dar yra, bet skaičiai kol kas džiugina. Serbai ir ispanai su Lietuva sužaidė nerezultatyviausias savo rungtynes: Serbijos rinktinė Belgrade įmetė 72, o Ispanija Pamplonoje – 78 taškus.
Logiškai galima tikėtis, kad Lietuvos rinktinės gynyba vis tvirtės artėjant pasaulio čempionatui. Juolab, iki jo dar liko 12 dienų, 3 rungtynės ir paskutinės svarbiausios treniruotės.
Trečias lyderis
Lietuvos rinktinė jau prieš susirenkant į rinktinės stovyklą turėjo savo Betmeną ir Robiną po krepšiu, tačiau nacionalinei komandai reikėjo ir lyderio prie perimetro. Tokiu kažkam gal ir netikėtai, bet kažkiek ir lauktai tapo Marius Grigonis.
17,5 taško dviejų mačų serija su Serbija ir 19 taškų pasirodymas su tritaškių su pražanga elementais prieš Rusiją po truputį įtvirtina žalgirietį prie nacionalinės komandos lyderių.
Svarbiausia, kad 25-erių gynėjas ne tik rezultatyvus – su 13 taškų vidurkiu nusileidžia tik Jonui Valančiūnui, bet ir pavojingai taiklus – pataikė 57,6 proc. metimų ir 53,3 proc. tritaškių.
Kai varžovų gynyba taip susispaus baudos aikštelėje, kad nei J.Valančiūnas, nei D.Sabonis nesugebės pralįsti pro rakto skylutę, nacionalinei komandai reikės žmonių, kurie nebijos ir žinos, ką daryti su kamuoliu prie perimetro. Lietuvos krepšininkai ten visada galės ieškoti M.Grigonio.
„Džiugina, kad kiekvienose rungtynėse turime vis kitą lyderį. Gal norėtųsi ir kitų, kurie įeina nuo suolo, indėlio, bet pirmiausia – nuo gynybos. Turime tapti solidesnė komanda“, – pabrėžė Dainius Adomaitis.
Signalizuojantys manevrai
Po 6 draugiškų rungtynių po truputį ryškėja D.Adomaičio rotacija suolo gale.
Akivaizdu, kad Žygimantas Janavičius nacionalinėje komandoje atlieka treniruočių partnerio funkcijas išlaikyti pagrindinius įžaidėjus šviežius ir draugiškų rungtynių maratone.
Po Eimanto Bendžiaus atkabinimo, teoriškai dėl vietos dvyliktuke dar stumdosi Martinas Gebenas ir Arnas Butkevičius.
Pastarasis gavo pasireikšti į valias su Suomija, kai per 21 minutę pasižymėjo 8 taškais, 4 atkovotais kamuoliais ir 11 naudingumo balų. Puolėjas vėl buvo aikštėje tais momentais, kai rinktinė krovėsi didžiausią persvarą. „Ryto“ atstovui būnant aikštėje, kol kas kontrolinių rungtynių cikle lietuviai įmeta vid. 6,8 taško daugiau nei varžovai. Pagal +/ – rodiklį, A.Butkevičius nusileidžia tik J.Valančiūnui, D.Saboniui ir M.Kalniečiui.
Tuo tarpu M.Gebenas su Suomija ir Rusija žaidė po 7 minutes. Susidaro įspūdis, kad D.Adomaitis centro pozicijoje labiau pasitiki P.Jankūnu nei jaunuoju jo kolega iš „Žalgirio“.
| Min. | Tšk. | Met. | Trit. | Atk.kam. | Puol.k. | Perd. | Kl. | Per.k. | Blk. | +/- | |
| Domantas Sabonis | 22,8 | 12,8 | 25/42 | 0/4 | 5,4 | 1,4 | 1,6 | 2,4 | 0,3 | 1 | 13 |
| Mantas Kalnietis | 20,4 | 7,8 | 14/24 | 4/9 | 1,6 | 0 | 4,6 | 1 | 0,4 | 0 | 8,4 |
| Renaldas Seibutis | 13 | 3,5 | 6/11 | 0/1 | 1,25 | 0,5 | 1,5 | 0,8 | 0,5 | 0,25 | 2 |
| Jonas Mačiulis | 18 | 5,4 | 8/20 | 6/14 | 3,2 | 0,4 | 0,6 | 1,6 | 0,6 | 0 | 0,6 |
| Jonas Valančiūnas | 19 | 13,7 | 14/25 | 1/1 | 6 | 1,3 | 1,3 | 2,3 | 0,3 | 1 | 8,3 |
| Lukas Lekavičius | 15,3 | 6,2 | 9/21 | 3/12 | 1,3 | 0,3 | 1,8 | 1 | 0,3 | 0 | 2,3 |
| Rokas Giedraitis | 14,8 | 5,8 | 10/28 | 8/20 | 2,2 | 0,7 | 1 | 0,8 | 0,7 | 0,3 | 3,8 |
| Edgaras Ulanovas | 20,8 | 3,8 | 5/15 | 2/9 | 3,4 | 1 | 2 | 2,2 | 0,4 | 0 | 2 |
| Paulius Jankūnas | 12 | 5,4 | 9/17 | 1/3 | 2,2 | 0,2 | 1,2 | 1,8 | 0 | 0,6 | 1 |
| Mindaugas Kuzminskas | 17,2 | 7,8 | 14/30 | 3/12 | 3,2 | 0,8 | 0,6 | 1 | 1 | 0,4 | -0,8 |
| Arnas Butkevičius | 13,6 | 5 | 8/10 | 2/3 | 3,6 | 1,2 | 0,6 | 0,6 | 0,6 | 0,4 | 6,8 |
| Marius Grigonis | 21,4 | 13 | 19/33 | 8/15 | 2,8 | 0,4 | 2,4 | 1,4 | 1 | 0 | 6,2 |
| Martinas Gebenas | 11,8 | 3,8 | 7/9 | 0/0 | 2 | 0,6 | 0,2 | 1 | 0,6 | 1,4 | 3 |
| Žygimantas Janavičius | 13 | 3,7 | 4/10 | 0/4 | 2 | 0 | 3,7 | 0,3 | 0,7 | 0 | 1 |
Nerimo priežastis Nr. 2
Kalbėdamas apie per didelį klaidų skaičių kaip apie vieną iš dviejų jį kol kas labiausiai neraminančių aspektų, antru Dainius Adomaitis įvardijo žaidimo kreivės išlaikymą.
Už jį atsakingas atsarginių suolas, kuris pasirodęs ant parketo turi išlaikyti solidų krepšinį ir suteikti produktyvių poilsio minučių pagrindiniams žaidėjams.
Tačiau atsarginių indėlis kol kas neramina D.Adomaitį.
„Kai prasideda keitimai, mūsų žaidimas eina žemyn. Tai atsakomybė kiekvienam žaidėjui, kuris ateina nuo suolo – jis turi įnešti papildomą energiją, nedaryti klaidų ir įnešti į žaidimą savo indėlį taip, kad rezultatas eitų į viršų arba bent liktų toks, koks yra“, – teigė D.Adomaitis.
Per 6 kontrolines rungtynes Lietuvos rinktinės suolas rezultatyvumu pranoko tik Suomijos komandos atsarginius.
„Turime išlaikyti tą tempą visas rungtynes. Turėjome 20 taškų persvarą (su rusais) ir reikėjo pabaigti. Bet pabaigoje išėjo toks stumdymas... Nemalonus akiai žaidimas, pilna klaidų, – po pergalės prieš rusus akcentavo M.Grigonis. – Bet eisime toliau, tobulėsime.“
Nacionalinė komanda eis toliau ir tobulės jau užsienyje.
Turnyre Pietų Korėjoje rugpjūčio 24-ąją Lietuvos rinktinė susirems su šeimininkais, rugpjūčio 25 d. su Angola, o rugpjūčio 27-ąją su Čekija.
Pasaulio krepšinio čempionatas startuos rugpjūčio 31 d.
