Mantas Kalnietis pagaliau turėtų jaustis ramus.
Antrus metus iš eilės dėl traumų ir jas pagilinančio amžiaus jis nebegalėjo duoti savo gimtojo miesto komandai tiek, kiek norėjo, kol rado sprendimą.
Sekmadienį Kauno klubo sirgaliai turės progą padėkoti M.Kalniečiui, kurio sutartis su „Žalgiriu“ nustos galioti nuo vasario 1 dienos ir jis pradės vadovauti klubo futbolo sekcijai.
Sekmadienį jis nusivilks marškinėlius, pažymėtus 9-uoju numeriu. Būtent šis skaičius ant marškinėlių jį lydėjo visą jo klubinio krepšinio karjerą.
15min suskaičiavo devynias priežastis, kodėl mums trūks M.Kalniečio kaip krepšininko.
Pradžia ne dėl pinigų, pabaiga – irgi
M.Kalnietis kilo Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje, bet 2005 metų vasarą komandos treneriai iš antrosios komandos į pagrindinę paėmė tuo metu dar perspektyvesniu laikytą Žydrūną Kelį, o M.Kalnietis sulaukė kvietimo debiutui LKL su Vilniaus „Sakalais“.
Pasiūlymas iš Vilniaus buvo dukart palankesnis finansiškai, bet M.Kalnietis pajuto, kad ras savo kelią ir likdamas „Žalgirio“ dublerių gretose. 2005–2006 m. pirmą sezono pusmetį gerai pasirodęs antrojoje krepšinio lygoje, jis sulaukė Antano Sireikos kvietimo keltis į pagrindinę „Žalgirio“ komandą ir iškart debiutavo Eurolygoje, net neapšilęs kojų LKL.
M.Kalnietis startavo nesirūpindamas kontrakto sąlygomis, atstovaudamas „Žalgiriui“ ir Lietuvos rinktinei uždirbdavo apie 1 tūkst. litų per mėnesį, o Kaune riedėdavo tokia mašina, kad išvydęs Robertas Javtokas pareiškė, jog su tokia net į taip vadinamąsias automobilių Bulių kautynes nevažiuotų.
Rimtame vyrų krepšinyje stažas siekė vos kelis mėnesius, kai M.Kalnietis sulaukė kvietimo į Lietuvos rinktinę. „Tuo metu labai didelį įspūdį kėlė Arvydas Macijauskas, Darius Songaila, Linas Kleiza. Buvo kažkas „vau“, nes prieš pusmetį apie žaidimą su jais net nesvajojau – mano šuolis iš „Žalgirio“ dublerių į pagrindinę komandą ir Lietuvos rinktinę buvo labai staigus. Atrodė, kad dar neseniai mano tikslas buvo nusifotografuoti su jais, – interviu 15min yra pasakojęs M.Kalnietis. – Man buvo šokas, nes, be Pauliaus Jankūno ir Darjušo Lavrinovičiaus, nieko nepažinojau. Niekada nepamiršiu to pirmojo įspūdžio treniruotėse, kaip Arvydas Macijauskas beria tritaškius kaip iš automato.“
Per savo debiutines rungtynes su Izraeliu jis pelnė 5 taškus, o netrukus sulaukė Antano Sireikos kvietimo vykti į 2006 metų pasaulio čempionatą.
„Didžiausias šokas rinktinėje buvo toks: tais metais aš neturėjau normalios sutarties, nes žaidžiau dublerių komandoje ir uždirbdavau gal kokius 800 litų per mėnesį (apie 230 eurų). Todėl man buvo didžiausias įspūdis, kai už septintą vietą pasaulio čempionate gavome premijas, – pasakojo M.Kalnietis. – Kai įkišau kortelę į bankomatą, pagalvojau, kad jis sugedo, pamatęs ten skaičius. Tai buvo apie 5 tūkst. eurų, tokių pinigų nebuvau matęs. Tad tuo metu net negalvojau, kad tiek kada nors turėsiu. Galvojau, kad niekada nebus geriau nei tada.“
Šiais metais M.Kalnietis galėjo pagal antrus metus galiojančią sutartį su „Žalgiriu“ pabaigti sezoną ir taip uždirbti šešiaženklę sumą.
Bet pats atsisakė jos dėl komandos. „Ateina momentas, kai suprantu, kad galbūt pasitraukęs komandai būsiu naudingesnis, nei joje būdamas. Galų gale, naujų žaidėjų pasirašymai, prieš kuriuos buvo nutikusios dviejų kitų krepšininkų traumos, padiktavo, kad reikės ir naujų finansinių išlaidų komandai. Pasiryžau, kad būtent taip „Žalgiriui“ būsiu naudingesnis“, – skelbdamas apie karjeros pabaigą per klubo svetainę sprendimą argumentavo M.Kalnietis.
Kamuolio varymas ir laimėti dėjimų konkursai
Visą karjerą M.Kalnietis buvo aukštas įžaidėjas, įvaldęs kiek neįprastą kamuolio varymo techniką.
„Ir dabar prisimenu pirmus tavo žingsnius A.Sabonio krepšinio mokykloje, K.Baršausko gatvėje. Tu net nežaidei. Tik stovėjai eilėje. Ir net ne pirmas, – M.Kalniečiui jautrų įrašą feisbuke paskyrė jo pirmasis treneris Rolandas Radvila. – Atsimenu ir tavo labai aukštą kamuolio varymą, kuris išliko kaip DNR, įrašytas tavyje.“
M.Kalniečio DNR buvo ir puikus šuolis bei skrydžiai dedant kamuolį į krepšį.
2008 metais 196 cm ūgio gynėjas yra tapęs LKL dėjimų konkurso „Oro karalius“ laimėtoju. Prieš tai Baltijos krepšinio lygoje M.Kalnietis atliko įspūdingą dėjimą nuo baudų metimo linijos ir laimėjo konkursą.
Kentė sudėtingą laikmetį dėl tėvo ligos
Nors 2006 metais debiutavo Lietuvos rinktinėje, M.Kalnietis turėjo pralaukti 2007 ir 2008 metų vasaras, nes grįžus į komandą Šarūnui Jasikevičiui jaunojo žalgiriečio paslaugų Ramūno Butauto treniruojamai rinktinei neprireikė.
Jis vėl buvo pakviestas 2009 metais, kai pasirengimą Europos čempionatui trikdė ir tėvo liga – statybininku dirbęs Virginijus Kalnietis sirgo vėžiu.
M.Kalnietis buvo trumpam atsiskyręs nuo rinktinės 2009 metais, nes tėvo sveikata buvo itin suprastėjusi. „Lenkijoje iš tiesų buvo sunkus etapas. Tačiau aš išmokau taip gyventi. Tai tęsiasi penkerius metus ir aikštėje išmokau susitelkti vien į krepšinį, – 2010 metais šių eilučių autoriui per pasaulio čempionatą pasakojo M.Kalnietis. – Kitu laiku bandome kažką daryti. Nėra gerai ir dabar. Tėvui sunku, bet jis laikosi ir bando kabintis.“
2010 metais per pasaulio čempionatą Turkijoje M.Kalnietis dažniausiai paskambindavęs namo pirmiausia klausdavo apie tėčio sveikatą. Šis tuo metu šokinėjo iš laimės žiūrėdamas kiekvieną mačą, kol Lietuvos komanda pirmąkart istorijoje pasipuošė planetos pirmenybių medaliais.
Praėjus mėnesiui po laimėtos bronzos ir M.Kalniečiui asmeniškai sėkmingo turnyro, V.Kalniečio gyvybė užgeso.
Dar po kelių mėnesių Kalniečių giminė vėl pasipildė. 2009 metais susituokę Mantas ir Mingailė sulaukė dukros – pirmosios iš trijų jųdviejų dabar auginamų vaikų.
Triukai ir dainos
M.Kalnietį prisiminsime kaip itin susitelkusį aikštėje. Tačiau ir ten, ir už aikštės ribų kartais atsiskleisdavo ir pramuštgalviškos asmenybės atspalviai.
Vienas labiausiai įsiminusių jo triukų aikštėje – fintas per 2010 metų pasaulio čempionatą, kai jis apmulkino Ispanijos krepšinio žvaigždę Ricky Rubio.
„Jie aktyviai gynėsi. Man buvo sudėtinga išmesti iš užribio kamuolį, – šių eilučių autoriui pasakojo M.Kalnietis. – Jie stengėsi užstoti visus mūsų žaidėjus ir visiškai nežiūrėjo į mane. Esu atlikęs šį triuką per LKL varžybas, bet niekada iki šiol tokio lygio čempionate. Pamačiau, kad R.Rubio į mane nežiūri, mečiau kamuolį į jį, tada pačiupau ir įmečiau į krepšį.“
2010 metų pasaulio čempionatas buvo pirmasis sėkmingas didelis turnyras M.Kalniečiui. Jis pelnė po 9,8 taško ir pagal rezultatyvumą buvo antras komandoje po Lino Kleizos.O pirmavo pagal rezultatyvius perdavimus (po 3,5).
Be to, rinktinėje pradėjo skleistis kaip lietuviškos estrados mėgėjas.
M.Kalniečio dainuojama „Ant tėvo dalgio ašmenų“ aidėjo komandoje, kol neatėjo jaunesnių žaidėjų karta su kitu muzikos skoniu.
„Kai mano paties vaikai mane drožia, tai aš jau suprantu situaciją. Esu uždaręs savo grojaraštį giliai į stalčių“, – per „Pikenrolo“ laidą jau būdamas rinktinės senbuviu apie pomėgį lietuviškai estradai yra sakęs M.Kalnietis.
Per visą karjerą rinktinėje M.Kalnietis buvo tas, kurį žiniasklaidos atstovams klausti ir klausytis buvo malonus darbas dėl krepšininko gebėjimo kalbėti atvirai, savikritiškai ir gyvai, žodžių nevyniojant į vatą.
Aišku, ne visi interviu būna tobuli. Išpopuliarėjęs vaizdo epizodas su M.Kalniečiu nutiko per interviu su užsienio žurnalistu, kuris ilgai rėkavo saviškiams bandydamas patekti į eterį, o M.Kalnietis juokėsi ir prašė rinktinės atstovo spaudai Lino Kunigėlio: „Lince, trauk mane iš čia.“
Be to, žaisdamas užsienyje M.Kalnietis yra išmokęs Serbijos rinktinės krepšininką Miroslavą Raduljicą lietuviškų žodžių. M.Kalniečio „meška“ pavadintas serbas pats išmoko Lietuvos gyvūnų pavadinimus ir dalį jų pavartodavo praeidamas pro interviu dalijantį M.Kalnietį: „Meškutė. Meškutė ir barsukas“, – netikėtai lietuviškai tarė serbas.
Titulai ir bandymai į NBA
M.Kalnietis yra vienas labiausiai tituluotų „Žalgirio“ žaidėjų, svariai prisidėjęs prie keturių LKL čempiono titulų (2007, 2008, 2011 ir 2012 metais).
Su juo „Žalgiris“ dar 4 kartus triumfavo Baltijos lygoje (2008, 2010, 2011, 2012), taip pat laimėjo tris kartus Lietuvos taurę – LKF (2007 ir 2008 m.) bei KMT (2022 m.).
Atstovaudamas Krasnodaro „Lokomotiv“, M.Kalnietis iškovojo Europos taurę (tuo metu – ULEB 2013 metais.), su Milano „Olimpia“ dukart tapo Italijos čempionu (2016 ir 2018 m.), su Vilerbano ASVEL – Prancūzijos čempionu ir taurės laimėtoju (2019 m.). Kai antram etapui prisidėjo prie Krasnodaro komandos, 2021 metais buvo pripažintas naudingiausiu VTB Jungtinės lygos žaidėju.
Buvo metas, kai karjeros pradžioje M.Kalnietis buvo sukirtęs rankomis su Trevizo „Benneton“, bet galiausiai ten neišvyko. Juo domėjosi daug komandų – nuo Madrido „Real“ iki „Brooklyn Nets“, o pats NBA vasaros lygoje yra atstovavęs „Indiana Pacers“, kuriai pelnė po 7 taškus ir 5,5 rezultatyvaus perdavimo.
Tarė „ne“ V.Romanovo vilionėms į politiką
Atstovaudamas „Žalgiriui“, kai klubą valdė Vladimiras Romanovas, M.Kalnietis patyrė daug keistenybių.
Jis pats yra vežęs V.Romanovą dviračiu švenčiant Baltijos lygos nugalėtojų titulą aikštėje, kai naudingiausiu žaidėju pripažintas M.Kalnietis buvo apdovanotas šiuo prizu.
Nors pats žaidėjas purtė galvą, galiausiai jis pasidavė V.Romanovo įkalbinėjimams ir apvežė šį arenoje.
Savo chaotiško valdymo metais V.Romanovas viliojo buvusius ir tuometinius žalgiriečius į savo politinę partiją, bet M.Kalnietis nepasidavė rusų kilmės bankininko spaudimui ir politikoje nepasirodė.
Kai rinktinei reikėjo M.Kalniečio, jis visada būdavo su ja.
2007–2008 metais jis dar nebuvo kviečiamas, o 2014 metais prieš pat pasaulio čempionatą patyrė peties traumą kontrolinėse rungtynėse Kroatijoje.
„Buvo žiauriai gaila, nes prieš 2014 metų čempionatą jaučiausi labai stipriai, – 15min laidoje „Urbonusas“ paskui prisiminė M.Kalnietis. – Buvau NBA peržiūrose ir jaučiau susidomėjimą, tvirtai jaučiausi ir Lietuvos rinktinėje, bet plona riba: vienas epizodas ir cikt – ir grįžti labai toli atgal.“
Grįžęs po peties traumos M.Kalnietis tik vasarį pasirodė aikštėje, bet susižeidė kelį – prireikė operacijos, tad „Lokomotiv“ paleido lietuvį, kuris paskaičiavo, kad laiku suspėjus išgyti, grįš į Lietuvos rinktinę 2015 metų Europos čempionatui.
Tad 2006, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2015, 2016, 2017, 2019 metų čempionatai buvo tie, kai M.Kalnietis žaidė ir daugumą turnyrų buvo vienas rinktinės lyderių.
2011 metais Europos čempionate Lietuvoje – rezultatyviausias mūsų komandos žaidėjas. Nors dauguma tame čempionate prisimena pralaimėtą ketvirtfinalį Makedonijai, paskui lietuviams reikėjo žaisti toliau, o būtent M.Kalniečio tritaškis likus žaisti 19,4 sek. padėjo mūsų rinktinei įveikti Slovėniją ir iškovoti bilietą į olimpinį atrankos turnyrą.
2013 ir 2015 metais M.Kalnietis buvo svarbiausias atakų dirigentas komandai stokojant talento, bet kaunantis iš paskutiniųjų ir abu kartus iškovojant sidabrą.
„Man tai buvo malonus krepšinis, aš žaidžiu su kamuoliu, varau pikenrolus, man viskas ok, – apie Jono Kazlausko etapą rinktinėje kalbėjo M.Kalnietis. – Mes krepšinio valstybė, bet individualiai neturime tiek daug žaidėjų. Mes visi keturi, kaip sakau – nuo plūgo – einame daužomės, kovojame. Nežibėjome technika.
Ir paskui klubuose manęs klausdavo. Turite porą NBA žaidėjų, o visi kiti tokie: vienas driblinguoja, kitas daužosi, kas jums yra, kaip jūs taip laimite? Sakau: „Ką aš žinau, matyt, norime labiau už kitus.“
2015 metais pelnytas sidabras iki šiol yra pastarasis Lietuvos rinktinės medalis, bet pralaimėjimas finale Ispanijai buvo toks skaudus, kad M.Kalnietis pravirko.
„Buvo žiauriai apmaudu, nes antras finalas, o jokių šansų. Pereiname nesąmones grupės varžybose, prasimuši į finalą, o tada bumbt – ispanai pagavo, – 15min laidoje „Urbonusas“ paskui prisiminė M.Kalnietis. – O gal susidėjo ir tai, kad metus buvau nežaidęs. Be to, niekada nežinai, ar kada turėsi tokį šansą.“
Nors 2016 metais Lietuvos rinktinė krito ketvirtfinalyje, M.Kalnietis olimpinėse žaidynėse rinko po 18 taškų ir ten buvo šeštas tarp visų turnyro žaidėjų pagal rezultatyvumą.
„Aplink mane buvo kuriama daug pikenrolų, bet niekam neįdomu, nes rezultato tai nedavė“, – pasirodymą Rio de Žaneire apibūdina ryškiu rinktinės lyderiu buvęs M.Kalnietis.
Stojo padėti senoliams
Kai 2020 metų pavasarį Lietuvą ir visą pasaulį buvo sukausčiusi COVID-19 pandemija, o krepšinio sezonas nutrūko anksčiau laiko, M.Kalnietis ėmėsi neįprastų darbų.
Krepšinio žvaigždė įsitraukė į savanorišką veiklą ir keliavo su maisto daviniais Kaune.
Gimtadieniai ir svarbiausi taškai – rinktinėje
Taip sutapo, kad M.Kalniečio geriausi turnyrai sužaisti su Lietuvos rinktine.
Jis pats aukodavo visas savo vasaras ir pats norėdavo, kad gimtadieniai nevyktų namuose.
Ne todėl, kad vengtų šventės su artimiausiais žmonėmis. Tiesiog Manto gimtadienis rugsėjo 6 dieną beveik visada vykdavo čempionatų metu, o sugrįžimas iki gimtadienio, matyt, būtų reiškęs ankstyvą rinktinės kelionę namo.
2011 metais dauguma –beje, ir pats M.Kalnietis – geriausiai pamena Lietuvos rinktinės pralaimėjimą ketvirtfinalyje Makedonijai, bet tame Europos čempionate Lietuvoje buvo ir kitas svarbus epizodas: po makedoniško košmaro sekusiose rungtynėse M.Kalniečio tritaškis likus žaisti 19,4 sek. padėjo mūsų rinktinei įveikti Slovėniją ir iškovoti bilietą į olimpinį atrankos turnyrą.
Prieš kelerius metus būtent M.Kalniečio tritaškiai paskutinėmis sekundėmis lėmė dramatišką Lietuvos rinktinės pergalę prieš Nyderlandų komandą po dviejų pratęsimų – tose rungtynėse lietuviai iškovojo bilietą į pasaulio čempionatą.
Pastarajame Europos čempionate M.Kalnietis jau nežaidė, prieš tai paskelbęs apie pabaigą Lietuvos rinktinėje. Bet neįmanoma pamiršti, kad į Europos pirmenybes lietuviai prasmuko po to, kai rinktinės kapitonas blokavo Danijos krepšininko metimą paskutinę sekundę ir taip išgelbėjo Lietuvos rinktinės garbę.
Nors su klubais M.Kalnietis irgi pasiekė daug pergalių ir titulų, jo atsidavimas rinktinėje visada liks pavyzdžiu ateities žaidėjams.
„Pats suprantu, kad rinktinėje man geriau sekasi nei klube. Bet aš žinau, kad ne tik aš jai nemažai daviau, bet ir ji man daug davė – ypač karjeros pradžioje, kai užsikabinau, – kalbėjo M.Kalnietis. – Aš pats dėkingas rinktinei.“
