85:70 laimėjo žalgiriečiai susitikimą Kaune, o jo metu netrūko simboliškų gestų, siekiant pagerbti P.Jankūną.
Visi „Žalgirio“ žaidėjai žaidė ant nugaros pasidabinę būtent kapitono pavarde, aikštės viduryje puikavosi numeris „13“. Kiekvienas kapitono pasirodymas aikštėje, atsisėdimas ant suolo ir sėkmingas epizodas buvo palydimi griausmingų ovacijų.
„Labai norėjau savo geram vaikui, kad ir buvusiam, Pauliui Jankūnui pratęsti sezoną, pratęsti karjerą, – kalbėjo po rungtynių A.Sireika. – Būtų reikėję dar žaisti – nebūtų tokio atsisveikinimo. Man gaila tokio momento. Matosi, kad komanda gerbė Paulių. Gynyba buvo tokia griežta, tokia kieta. Šiek tiek nesitikėjo kai kurie mūsų žaidėjai. Tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad nelabai buvo šansų su dabartinėmis pajėgomis. Viskas pelnytai. Kaip ir buvote suplanavę.“
A.Sireika ragino palaukti ketvirtųjų serijos rungtynių, kurios gali užbaigti abiejų komandų sezoną, jei „Žalgiris“ jas laimės.
Bet daugiausiai 66-rių specialistas kalbėjo apie P.Jankūną, kurį, beje, būdamas „Žalgirio“ treneriu, pirmą kartą išleido į aikštę aukščiausio lygio rungtynėse.
„Aš prisiminiau dar namuose būdamas pirmas jo rungtynes, kai prie manęs priėjo Željko Obradovičius ir klausė: kas čia per vaikas? Taip ir pasakiau: „Vaikas čia, jaunas toks.“ Vėliau, kiek teko susidurti, jis toks ir buvo – vaikas, bet vyrišku stotu. Ką pasakydavai, viską rimtai dėdavosi į galvą, viską rimtai darydavo.
Aš kai pagalvoju, koks gyvenimas greitai bėgantis, negailestingas... Prisimeni, kai dar jaunas vaikinas buvo ir dabar jau paskutines rungtynes žaidžia. Liūdna.
Aišku, ne visam atsisveikini, bet pagalvoji... Aš dažnai pasakau taip savo žaidėjams: reikia branginti gyvenimą. Jūs išeinate kiekvienose rungtynėse ir nepagalvojate: o gal tai paskutinės rungtynės jūsų gyvenime? Bet taip išeidami jūs daug geriau sužaisite. Branginkite laiką, jis niekada negrįžta atgal.
Dar vienam žaidėjui savo pasakiau: „Linkiu taip žaisti savo gyvenime, karjeroje, kad paskutinėse rungtynėse būtum taip pat išlydimas.“ Mačiau, žmogus susigraudino. Čia garbingas, bet ne visai linksmas dalykas. Man jis kaip vaikas. Jis, Mantas Kalnietis kartu atėjo į „Žalgirį“. Nesakau, kad kažką įžvelgiau, bet mano toks būdas – pasitikėti. Sėkmės ir ateityje.“
Sulaukęs dar vieno klausimo P.Jankūno tema, A.Sireika sunkiai rinko žodžius.
„Nežinau, ką galima pridurti. Tas neišvengiama. Graudu ir man, klauskite ką nors kitą arba visai neklauskite. Graudu, kad taip susiklosto gyvenime“, – su pauzėmis kalbėjo „Šiaulių“ treneris.
Ir vis dėlto, lengviau atsisveikinti su karjera žaidėjui ar treneriui?
„Dar neteko, – nusijuokė A.Sireika. – Nežinau, kaip reikės palikti. Gal bus dar liūdniau.“
