Iš pradžių Paulius Jankūnas, vėliau – Jonas Mačiulis ir Renaldas Seibutis, o dabar – ir Mantas Kalnietis. Senoji gvardija, parvežusi į Lietuvą bent tris pasaulio ir Europos čempionatų medalių komplektus, pasitraukė iš nacionalinės šalies komandos.
1984–1986 m. gimimo žaidėjų karta gąsdinti pasaulį ėmė dar pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, kai rinko vieną po kito medalį jaunimo varžybose, tarp jų – ir 2005 m. pasaulio jaunimo čempionato auksą.
M.Kalniečio pastarojoje rinktinėje nebuvo, bet jis suvaidino vieną svarbiausių vaidmenų šiai krepšininkų kartai graibstant medalius jau suaugusiųjų varžybose.
2010 m. pasaulio čempionato bronza bei 2013 ir 2015 m. Europos pirmenybių sidabro apdovanojimai – šiuos laimėjimus M.Kalnietis su bendražygiais parvežė į Lietuvą ir tai kol kas yra paskutiniai dideli Lietuvos pasiekimai tarptautiniame krepšinyje.
15min primena M.Kalniečio kelią Lietuvos rinktinėje, prasidėjusį 2006 metais ir užsibaigusį pernai per olimpinės atrankos turnyrą įžaidėjo gimtajame Kaune, taip pat pažvelgia ir į nacionalinės komandos statistinius metraščius, kuriuose amžiams nusėdo M.Kalniečio pavardė.
Debiutas 19-os ir skrydžiai Japonijoje
2006-ųjų aušroje M.Kalniečio pavardės tūlas Lietuvos krepšinio sirgalius dar nežinojo, o jau po pusmečio jis buvo viena labiausiai aptarinėjamų šalies krepšinio asmenybių.
Tuometinis Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris Antanas Sireika iš pradžių pasikvietė 19-metį įžaidėją į Eurolygos „Top 16“ etape rungtyniavusią Kauno ekipą, o vasaros pabaigoje netikėtai surado jam vietą ir į Japoniją išsiruošusioje Lietuvos rinktinėje.
Joje tąsyk nebuvo pailsėti nusprendusio Šarūno Jasikevičiaus, o kamšyti įžaidėjo pozicijoje atsiradusią spragą A.Sireika bandė atakuojančiu gynėju Arvydu Macijausku, Giedriumi Gustu ir neapšaudytu jaunuoliu M.Kalniečiu.
Nors į rinktinę pateko paskutinis, būsimasis nacionalinės komandos kapitonas pasaulio čempionate atliko svarbų vaidmenį septintą vietą užėmusioje komandoje.
Jis žaidė visose devyneriose rungtynėse, aikštėje vidutiniškai praleisdamas po 20 minučių, ir vidutiniškai rinkdamas po 6 taškus bei 2,8 rezultatyvaus perdavimo.
Geriausią mačą M.Kalnietis sužaidė ketvirtfinalyje, kai į būsimų čempionų ispanų krepšį suvertė 14 taškų, o grupės etapo akistatoje prieš Katarą kartu su A.Macijausku sukūrė ir vieną įspūdingiausių turnyro momentų, galingai sugrūsdamas kamuolį į krepšį greitoje atakoje.
„Tada važiavau į čempionatą ne iš gero gyvenimo. Aš dėkingas treneriui Sireikai už visą tempimą už ausų, bet kai pakalbu su krepšinio žmonėmis, tais laikais, jei tik parodydavai kažkokias pastangas, buvo daug lengviau iškilti nei prie dabartinės sistemos, pavyzdžiui, kaip „Žalgiryje“. Konkurencija tarp jaunų žaidėjų dabar didesnė“, – 2019-aisiais prisimindamas debiutą Lietuvos rinktinėje 15min sakė M.Kalnietis.
Slogus sugrįžimas Lenkijoje ir triumfas Turkijoje
Kito pasirodymo su Lietuvos rinktinės apranga M.Kalniečiui teko laukti trejus metus.
2007-aisiais Ispanijoje ir 2008-aisiais Pekine Lietuvos rinktinė įžaidėjo trūkumo nejautė, nes rinktinėje žaidė Š.Jasikevičius, bet, šiam vėl nusprendus pailsėti 2009 m., vyriausiasis rinktinės treneris Ramūnas Butautas atsisuko į tuo metu jau nemenką patirtį Eurolygoje sukaupusį 22-ejų M.Kalnietį.
Jis išvyko su rinktine į Europos čempionatą Lenkijoje, bet tiek jam pačiam, tiek ir visai komandai turnyras susiklostė nesėkmingai.
M.Kalnietis kovoje dėl įžaidėjo regalijų liko Artūro Jomanto ir Andriaus Mažučio užnugaryje, iš viso sužaisdamas vos trejose iš šešerių rungtynių ir vidutiniškai per 14 minučių rinkdamas po 7,7 taško ir 1,3 rezultatyvaus perdavimo, o Lietuvos rinktinė laimėjo tik vieną susitikimą ir turnyrą užbaigė dar iki ketvirtfinalio kovų.
Rimtesnį vaidmenį Lietuvos rinktinėje M.Kalnietis išsikovojo jau po metų, kai buvo vienas pagrindinių bronzinio žygio Turkijoje herojų.
Naujasis vyr. treneris Kęstutis Kemzūra patikėjo kauniečiui pagrindinio įžaidėjo vaidmenį, su kuriuo žalgirietis susitvarkė nuostabiai – per 25,5 minutės rinko po 9,8 taško ir 3,4 rezultatyvaus perdavimo.
„2009-aisiais buvo skalpuojamas treneris Butautas, kai pirmu įžaidėju ėmė Mažutį, Jomantą. Čempionato pabaigoje jis išleido mane, aš sužaidžiau, tai treneriui dėl to vėliau buvo dar blogiau. Bet realiai, aš rinktinėje pradėjau duoti naudą tik nuo 2010-ųjų“, – praėjus keliolikai metų prisiminė M.Kalnietis.
Turkijoje nuostabiai Lietuvos rinktinės žaidimo gijas laikęs krepšininkas stabiliai žaidė viso turnyro metu, o geriausią pasirodymą pasiliko svarbiausiam momentui – bronziniame finale prieš Serbiją M.Kalnietis pelnė 14 taškų, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 5 kamuolius.
Partnerystė su Š.Jasikevičiumi
2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje ir 2012 m. olimpinės žaidynės Londone buvo vieninteliai turnyrai, kai M.Kalnietis Lietuvos rinktinės garbę gynė išvien su Š.Jasikevičiumi.
Pagrindinio komandos įžaidėjo statusą išsikovojęs skrajoklis ir į nacionalinę komandą po pauzės sugrįžęs veteranas dalijosi minutes tarpusavyje, bet tai pergalių Lietuvos rinktinei neatnešė.
2011-aisiais namuose vykusiame turnyre M.Kalnietis žaidė vidutiniškai po 23,5 minutės, pelnė po 11 taškų ir atliko po 3,8 rezultatyvaus perdavimo, o 2012-aisiais Londone per 21 minutę įmesdavo po 5,5 taško ir 4,8 rezultatyvaus perdavimo.
Bet tiek Europos čempionate, tiek olimpinėse žaidynėse lietuviai krito ketvirtfinalyje – Lietuvoje sensacingai nusileido makedonams, o Londone krito prieš rusus. Pastarosios rungtynės, beje, buvo sėkmingiausios M.Kalniečiui 2012-aisiais – į rusų krepšį jis įmetė 4 tritaškius ir surinko 14 taškų.
Finalai, trauma ir įspūdingas pasirodymas Rio
Nuo 2013 iki 2016 metų Lietuvos rinktinei vadovavo Jonas Kazlauskas, o M.Kalnietis tuo laikotarpiu tapo nepakeičiamu komandos generolu.
2013-aisiais Slovėnijoje įžaidėjas žaidė net po 32,5 minutės per susitikimą ir rinko po 12,1 taško bei 5 rezultatyvius perdavimus, būdamas vienu geriausių turnyro įžaidėjų – pagal „asistus“ lietuviui Slovėnijoje neprilygo niekas.
Ypač M.Kalnietis žibėjo atkrintamosiose. Prieš Italiją ketvirtfinalyje, Kroatiją pusfinalyje ir Prancūziją finale kaunietis pelnė atitinkamai 17, 18 ir 19 taškų, padėdamas lietuviams laimėti pirmuosius du mačus ir užsitikrinti sidabrą nepaisant skaudus pralaimėjimo finale prieš prancūzus 66:80.
Beje, finale rezultatyviau už M.Kalnietį žaidė tik Linas Kleiza (20 taškų).
Po metų jau brandus 27-erių įžaidėjas vėl buvo nepamainoma Lietuvos rinktinės dalis, turėjusi diriguoti komandos žaidimui pasaulio pirmenybėse Ispanijoje, tačiau planus sugriovė skaudi peties trauma paskutinėse draugiškose rungtynėse Kroatijoje.
Į Ante Tomičių įsirėžusiam M.Kalniečiui teko praleisti pasaulio čempionatą, kuriame lietuviai didvyriškai kovėsi ir be vieno svarbiausių žaidėjų, bet po gniuždančio pralaimėjimo mažajame finale prieš prancūzus liko be apdovanojimų.
„Buvo žiauriai skaudu, nes tada prieš čempionatą labai stipriai jaučiausi. Tada kaip tik buvau NBA peržiūrose, buvo susidomėjimo. Ir pasiruošime čempionatui buvau patenkintas savimi, kaip čia viskas eina. Bet vienas epizodas ir grįžti toli atgal“, – vėliau skausmingą traumą 2014-aisiais prisiminė M.Kalnietis.
Į rinktinę jis sugrįžo po metų Europos čempionate. Nors sunkiai įsibėgėjo grupių etape Rygoje, po kurio M.Kalniečio pataikymas siekė vos 25 proc. (17/58), kaunietis pajungė aukštesnę pavarą lemiamose rungtynėse ir atkrintamosiose turėjo 12,5 taškų ir 8,3 rezultatyvių perdavimų vidurkius. Apskritai čempionate jo rodikliai siekė 10,6 taško ir 7,8 rezultatyvaus perdavimo per 34 minutes. Pagal „asistus“ jis vėl buvo neprilygstamas tarp visų Europos pirmenybių dalyvių.
Deja, kaip ir prieš dvejus metus, M.Kalniečiui ir Lietuvos rinktinei nepavyko užsikabinti aukso – finale 80:63 buvo stipresnė Ispanija, nors M.Kalnietis žaidė rezultatyviausiai komandoje su 13 taškų ir 6 perdavimais.
„Buvo gaila, žiauriai apmaudu, jog antras finalas ir be jokių šansų. Pereini visą tą nesąmonę grupės varžybose, tiek iškenti, kovoji, prasimuši iki finalo, bet bum, ir pagavo ispanai mus tais laikais ant naujo bajerio.
Buvo labai pikta ir liūdna, kad antrą finalą neišnaudojai progos tapti Europos čempionu. Gal susidėjo ir tie visi traumos reikalai. Bet labiausiai buvo liūdna, kad tokia proga gali nebepasikartoti“, – taip apie pralaimėtą finalą kalbėjo M.Kalnietis, po jo liejęs liūdesio ašaras.
Jau po metų jis sužaidė individualiai geriausią turnyrą rinktinėje per savo karjerą.
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse kaunietis buvo tiesiog nepakartojamas – per susitikimą rinko po 18 taškų, 7,5 rezultatyvaus perdavimo ir 20,3 naudingumo balo. Rezultatyvumu tarp atkrintamosiose žaidusių krepšininkų lietuvis nusileido tik Bojanui Bogdanovičiui, Patty Millsui, Pau Gasoliui ir Kevinui Durantui, naudingumu jį lenkė tik P.Gasolis ir K.Durantas, o pagal „asistus“ Lietuvos rinktinės lyderiui vėl neprilygo niekas.
Brazilijoje M.Kalnietis sužaidė ir rezultatyviausias rungtynes vilkėdamas Lietuvos rinktinės aprangą – prieš kroatus jis įmetė 26 taškus ir išdalino 11 rezultatyvių perdavimų.
Tiesa, įspūdingas M.Kalniečio žaidimas pergalėmis nevirto – lietuviai ėmė byrėti dar grupių etape, kai net pusšimčiu taškų nusileido ispanams (59:109), o ketvirtfinalyje neturėjo šansų prieš Australiją (64:90).
„Laimėjome du sidabro medalius Europos čempionate, pasaulio čempionate buvome ketvertuke. Olimpinėse nepasisekė, bet žiūrint į tą ketverių metų ciklą, rezultatai geri. Gerai vertinčiau tą laikotarpį“, – apie J.Kazlausko erą 2013–2016 m. sakė M.Kalnietis.
Perimtas kapitono raištis
Po 2016-ųjų Rio žaidynių pasikeitė ne tik rinktinės vyr. treneris, kuriuo tapo Dainius Adomaitis, bet ir kapitonas – karjerą baigus Robertui Javtokui, raištį perėmė M.Kalnietis.
Su juo įžaidėjas sužaidė du didžiuosius turnyrus – Europos čempionatą Izraelyje ir Turkijoje bei planetos pirmenybes Kinijoje. Abu jie lietuviams baigėsi skaudžiai.
Prieš penketą metų lietuvių žygį link žemyno pirmenybių sustabdė graikai, nugalėję lietuvius aštuntfinalyje 77:64.
M.Kalnietis tame mače įmetė 11 taškų ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus, o apskritai turnyre per beveik 27 minutes rinko po 10,3 taško ir 7,2 „asistus“. Kaip jau tapo įprasta, pagal pastarąjį statistinį komponentą Europos čempionate lietuvis buvo pirmas.
Už pirmojo aštuoneto borto Lietuva liko ir po dvejų metų Kinijoje, kai lemiamose rungtynėse nusileido Australijai (82:87) ir Prancūzijai (75:78).
M.Kalniečio statistika pasaulio čempionate siekė 10 taškų ir 5,2 rezultatyvaus perdavimo per 23,5 minutės.
Lemtingas blokas ir paskutinis turnyras gimtajame mieste
Simboliška, kad paskutinį turnyrą ir rungtynes su Lietuvos rinktinės apranga M.Kalnietis sužaidė Kaune.
2021 m. vasarą įžaidėjas su komandos draugais siekė trečio bilieto į olimpines žaidynes, bet lietuvius „Žalgirio“ arenoje sustabdė Luka Dončičius ir Slovėnijos rinktinė.
Paskutiniame savo turnyre nacionalinėje komandoje M.Kalnietis per 21 minutę rinko po 10 taškų ir 5,3 rezultatyvaus perdavimo. Lemiamose rungtynėse prieš slovėnus jis įmetė 14 taškų ir išdalijo 4 perdavimus.
„Ne, nėra jokių minčių. Esu laimingas, kad galiu kažkiek padėti komandai. Kad ir kaip liūdnai viskas susiklostė, dabar sprendimų nepriiminėju. Mes pralaimime kaip komanda. Šiandien esame liūdni, bet ir patys kalti esame. Treneriai, žaidėjai, gydytojai. Rinktinė yra didžiulė šeima – tiek pergales kartu švenčia, tiek liūdi kartu pralaimėjusi“, – po skaudaus pralaimėjimo kalbėjo M.Kalnietis, tada dar neužsiminęs apie karjeros pabaigą nacionalinėje komandoje.
Vis dėlto praėjus pusmečiui Lietuvos rinktinės kapitonas subrandino sprendimą palikti laivą, kuriame plaukiojo 15 metų.
M.Kalnietis nebesudalyvaus ir Europos čempionate, kuriame be jo Lietuvos rinktinės nė nebūtų.
2021 m. vasarį tik M.Kalniečio pirštų galai blokuojant Danijos rinktinės žaidėjo metimą lėmė, kad Lietuva išplėšė kelialapį į 2022 m. Senojo žemyno pirmenybes, kurias rugsėjį pradės Kelno mieste Vokietijoje.
Tačiau penktuoju numeriu pažymėtų marškinėlių su užrašu „Kalnietis“ ant jų nugaros šiame turnyre jau nebepamatysime.
M.Kalniečio statistiniai pasiekimai rinktinėje
Pusantro dešimtmečio Lietuvos rinktinės aprangą vilkėjęs įžaidėjas figūruoja įvairiose nacionalinės komandos statistinėse grafose.
Nuo pirmų iki paskutinių M.Kalniečio rungtynių su žalia apranga praėjo net 15 metų. Tiek ilgai Lietuvos rinktinės aprangą vilkėjo tik du žaidėjai – Š.Jasikevičius (1997–2012) ir Kšištofas Lavrinovičius (2003–2018).
Iš viso M.Kalnietis sužaidė 10 didžiųjų turnyrų (olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų), o pagal šį rodiklį jį lenkia tik R.Javtokas (12) ir Š.Jasikevičius (11).
Iš viso žalią arba baltą Lietuvos rinktinės aprangą M.Kalnietis oficialiose rungtynėse vilkosi 95 kartus. Daugiau rungtynių nacionalinėje šalies komandoje sužaidė tik Gintaras Einikis (106), Š.Jasikevičius (104) ir Saulius Štombergas (99).
Pagal pelnytus taškus per visą rinktinės istoriją M.Kalnietis yra šeštas – jis pelnė 950 taškų, arba vidutiniškai po 10 per vienas rungtynes.
Aukščiau rikiuojasi tik Artūras Karnišovas (1466), S.Štombergas (1084), Š.Jasikevičius (1031), G.Einikis (1024) ir Arvydas Sabonis (995).
Simboliška, kad paskutinėse savo rungtynėse su rinktinės apranga M.Kalnietis aplenkė gerą savo bičiulį Š.Jasikevičių pagal per karjerą atliktus rezultatyvius perdavimus. M.Kalnietis finišavo su 484 „asistais“, kai Šaras per karjerą rinktinėje jų pridalino 483.
Suprasti akimirksniu: Manto Kalniečio skaičiai Lietuvos rinktinėje
- Debiutavo 2006 metais, paskutines rungtynes sužaidė 2021 m.;
- Iškovojo 2010 m. pasaulio čempionato bronzą, 2013 ir 2015 m. Europos čempionatų sidabrus;
- Sužaisti 10 didžiųjų turnyrų: dvejos olimpinės žaidynės, trys pasaulio čempionatai, penki Europos čempionai;
- Sužaistos 95 rungtynės, pelnyta 950 taškų, atlikti 484 rezultatyvūs perdavimai;
- Pagal sužaistus turnyrus Lietuvos rinktinėje yra trečias, pagal sužaistas rungtynes – ketvirtas, pagal pelnytus taškus – šeštas, pagal atliktus perdavimus – pirmas.
Žalgiriečiui priklauso ir vieneriose rungtynėse atliktų rezultatyvių perdavimų rekordas – 2015 m. rungtynėse prieš Belgiją M.Kalnietis komandos draugams paserviravo kamuolį net 13 kartų.
Visa tai – tik skaičiai, bet jie amžiams nusės Lietuvos rinktinės metraščiuose ir primins, ką M.Kalnietis nuveikė su žaliais mūsų šalies komandos marškinėliais.
Ačiū, Mantai, už viską, ką padarei dėl Lietuvos rinktinės.
