Krunoslavas Simonas pasinaudojo lietuvius supainiojusiomis užtvaromis ir švystelėjo tolimą metimą. Tas tritaškis likus žaisti 3 minutes pavojingai išlygino rezultatą 73:73 ir grasino svečiams rungtynių lūžiu.
Lietuvių atsakas buvo chaotiškas. Baigiantis atakos laikui Mindaugas Kuzminskas paleido neužtikrintą dvitaškį ir jis tikslo nepasiekė. Tačiau iš niekur baudos aikštelėje išniro per varžovų galvas peršokęs Evaldas Kairys. Sugriebęs kamuolį, lietuvių centras kaip karštą bulvę jį paleido į kampą. Ten įbėgo Adas Juškevičius.
Nors likus žaisti pustrečios minutės būtų buvę logiška dar patausoti kamuolį, Adas nieko nelaukęs staigiai striktelėjo ir paleido metimą.
Yra! 76:73! Sabas pratrūko juoktis.
Lietuvos pergalė prieš Kroatiją Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui kainavo daug nervų. Bet ji buvo saldesnė už patį nacionalinį kroatų delikatesą – saldainį-širdelę su saldžiu medumi.
Ji ne tik Lietuvai beveik garantavo vietą 2019-ųjų pasaulio pirmenybėse. Tai buvo principo reikalas.
Adą Juškevičių ir kitus nacionalinės komandos vyrus dirgino lažybininkų prognozės, reklamos ir kalbos, kad tai kroatai yra rungtynių favoritai.
Snaiperis į tai sureagavo efektyviausiu pasirodymu nugalėtojų gretose: pelnė 14 taškų ir surinko 17 naudingumo balų.
„Po pralaimėjimo latviams visi jautėmės blogai. Jautėme kaip ir gėdą, kaip ir nusivylimą prieš savus sirgalius. Paskui prasidėjo kalbos, kokie kroatai ryškūs favoritai... – apie užgautas ambicijas 24sek pasakojo A.Juškevičius. – Labai rimtai susitelkėme toms rungtynėms. Kontroliavome viską beveik iki mačo pabaigos, išskyrus tas minutes, kai jie gale sustojo gintis aikšte ir išmušė iš vėžių. Bet laimėjus jausmas buvo tikrai geras. Jautėmės kaip kumštis – ir aikštėje, ir už jos ribų. Buvome tikra komanda.“
– Tai vis dėlto tos reklamos ir prognozės veikia net ir Lietuvos rinktinės žaidėjus?
– Vis tiek, skaitai žiniasklaidą ir nenorom pamatai reklamą, kad esi nuvertinamas. Tai tik motyvuoja įrodyti, kad tai netiesa ir mes pajėgūs laimėti. Visi tie dalykai, kritika, motyvuoja žaidėjus.
– Kuo kroatai neprilygo lietuviams, tai vienareikšmiškai atsarginių suolu, kurio ilgis nustelbė Šaričiaus ir Bogdanovičiaus žvaigždžių spindesį. Ar atsarginiams ir buvo akcentuojama intensyviai atakuoti ir presinguoti varžovus – tiek varginant kroatų lyderius, tiek įrodant pranašumą prieš atsarginius?
– Turime 12 žaidėjų ir visi išėję gali sužaisti gerą krepšinį. Didelio skirtumo tarp starto penketo ir atsarginių nėra. Mes tą puikiai įrodėme ir įgijome pranašumą prieš kroatus, laikydami agresyvią gynybą viso maču metu ir prilaikydami aukštą tempą. Manau, su ta rotacija juos ir palaužėme.
– Kaip suvaldyti susitelkimo balansą, kai prieš porą dienų kroatų favoritų statusas jus dar labiau sutelkė ir motyvavo, o pirmadienį atvyksta priešininkas – Nyderlandai, prieš kurį aplinka jau rašo garantuotą pergalę?
– Kiekvienas turime dirbti su savimi. Bet, manau, visai neseniai gavome labai gerą latvių pamoką. Nė vienas nebenorime to pakartoti. Norime laimėti prie savų sirgalių. Nenorime pasidaryti gėdos, kurios prisidarėme su latviais. Manau, kad pamoką išmokome ir klaidų nebekartosime.
– Adai, po rinktinės lango grįšite į Nantero klubą ir debiutuosite Prancūzijos krepšinio lygoje, kurioje per daugelį metų rungtyniavo tik vienetai lietuvių. Kodėl pasirinkote šią šalį?
– Turėjau galimybę likti Turkijoje, tik kitoje komandoje. Bet šiuo metu situacija Turkijoje tikrai nestabili. Turėjau problemų su Stambulo „Galatasaray“, tad atsiradus Nantero pasiūlymui, kurio sąlygos prilygo tos kitos Turkijos komandos variantui, net nedvejojau.
Puiki vieta, gera komanda – apie ją Prancūzijoje daug gerų atsiliepimų. Gyvensiu Paryžiuje, greičiausiai žaisime Čempionų lygoje, jei praeisime atrankos etapą. Tai finansiškai stabilus klubas su gera organizacija. Tad, manau, tai bus geras pasirinkimas ir viskas bus gerai.
– Šiek tiek jau treniravotės su naujais komandos draugais. Koks bus tas prancūziškas krepšinis?
– Žinote, žaidimas daugiausia priklauso nuo trenerio ir kaip jis jį dėlioja. Bet nėra ko slėpti – daug atletiškų žaidėjų, vyrauja fiziškas krepšinis. Jis paremtas daugiau individualiomis savybėmis. Bet kiekvienas treneris dėlioja žaidimą savaip – vieni daugiau remiasi individualybėmis, kiti – komandiniais aspektais. Manau, mes turėsime gerą balansą, o treneris labai gerai jį išlaiko.
– Ko Nantere iš jūsų prašys treneris Pascalis Donnadieu?
– Jis ėmė mane į komandą kaip pagrindinį atakuojantį gynėją. Nieko naujo iš manęs neišpeši (šypsosi.) – mesti tritaškius ir daryti tai, ką moku geriausiai.
– Prancūzijoje dažnai sunku nuspėti favoritus ir būsimus čempionus. Kokios galimybės Nanterui laimėti Prancūzijos čempionų titulą po 6 metų pertraukos?
– Kažkokių konkrečių tikslų negirdėjau. Bet kaip kalba vadovai ir treneris, sezono tikslas – laimėti kiekvienas rungtynes. Į kiekvienas rungtynes eiti su mintimi, kad jas privalome laimėti.
– Į Vilerbano „ASVEL“ išvyko ir Mantas Kalnietis. Gal su juo rinktinės stovykloje dabar turite daugiau bendro?
– (šypsosi.) Kalbėjomės apie organizacijas, kitus dalykus. Mantas irgi labai patenkintas Vilerbano komanda – negirdėjau jokių blogumų.
Bet, aišku, rugsėjį visose komandose viskas yra gerai. Kinijoje ar Prancūzijoje, viskas visur gerai: dar nėra oficialių rungtynių, nėra spaudimo, dar niekam nevėluoja algos.
Dar nesu girdėjęs, kad kuris nors žaidėjas rugsėjį skųstųsi savo komanda (juokiasi.).
– Kalbant apie finansines problemas, kaip sprendžiasi reikalai su Stambulo „Galatasaray“ dėl neišmokėto atlyginimo?
– Labai paprastai (šypsosi.). Kadangi jie neišmokėjo atlyginimo ir nereagavo į mano ir agento žinutes, tiesiog einame kitu keliu ir kreipėmės į teismą. Vyksta procesas ir tiek.
– Kiek nemaloni patirtis su „Galatasaray“ turėjo įtakos jums renkantis ne kitos Turkijos komandos, bet būtent Nantero pasiūlymą?
– Daug kalbėjausi su turkų žaidėjais. Girdžiu, kokia ten situacija. Žinau, kad kitose komandose būdavo daug sunkumų. Dabar ta situacija dar labiau sunkėja. Ir su vietos valiuta yra problemų.
Tad gavus analogišką pasiūlymą iš Prancūzijos, aš net negalvojau.
– Su Eimantu Bendžiumi ir Roku Giedraičiu esate vieninteliai Lietuvos rinktinės žaidėjai, sužaidę visas 7 pasaulio čempionato atrankos rungtynes. Sykį jau esate minėjęs, kad visai smagu per tuos langus atitrūkti nuo klubo reikalų, pasimatyti su namiškiais ir draugais Lietuvoje. Tai jums kaip ir nieko ta sistema?
– Galvoju taip, kad nieko negaliu pakeisti. Gera ji ar bloga, galime diskutuoti. Bet kai nieko negaliu pakeisti, aš tiesiog džiaugiuosi tuo, kad kartais galiu išvažiuoti į Lietuvą, pamatyti savo šeimą, draugus bent trumpam laikui. Negaliu žiūrėti į tą situaciją negatyviai, nes pats joje dalyvauju.
– Padiskutuojate rinktinėje apie FIBA sistemą?
– Ai, kad pas mus pilna kitų temų. Apie tai kažkaip nekalbėjome (juokiasi.).
