Prieš finalinę rungtynių sireną A.Blanco apčiuopiamą persvarą suteikė Darbo inspekcijos sprendimas.
Darbo inspekcija išanalizavo ispano bei vilniečių pateiktą medžiagą ir nustatė, kad „Rytas“ pažeidė LR užimtumo įstatymą.
Nors „Ryto“ dalininkas ir buvęs klubo generalinis direktorius Darius Gudelis tikino, kad klubo su A.Blanco „niekada nesiejo darbo santykiai“, darbo inspekcija nustatė nelegalaus darbo požymius ir „Ryto“ pažeidimus nepranešant apie darbo sutarties sudarymą raštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Darbo inspekcija įvertino pažeidimą kaip netinkamą klubo darbo organizavimą ir už tai klubui skyrė 2 tūkst. eurų baudą.
„Rytas“ bando ginčyti sprendimą teisme ir įrodyti, kad klubą su A.Blanco siejo ne darbo sutartis. Tą greitu metu padarys administracinis teismas.
Administracinio teismo išvadų laukia „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Reta, bet grėsminga praktika
Kai A.Blanco prieš pusmetį kreipėsi į VMI su prašymu pateikti informaciją apie jo vardu sumokėtus mokesčius, VMI pateikė duomenis, iš kurių matėsi, jog VšĮ „KK Statyba“ (Vilniaus „Rytas“) už A.Blanco mokėjo tik dalį mokesčių – t.y. Gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Pagal darbo sutartį klubas tris kartus, kai buvo pasirašytas kontraktas, įsipareigojo A.Blanco vardu sumokėti visus mokesčius Lietuvos valstybei. Bet VMI pateikti duomenys rodo, kad klubas tai įvertino ne kaip darbo santykius, o individualią veiklą, ir mokėjo tik GPM.
Priklausomai nuo nuslėptų mokesčių sumos, pagal LR baudžiamąjį kodeksą, neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną ir turtą pateikimas baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o stambios nuslėptos sumos (37,5 tūkst. eurų ir daugiau) atveju – ir iki aštuonerių metų. Ši atsakomybė taikoma ir juridiniams asmenims.
24sek turimais duomenimis, klubas valstybei galėjo nesumokėti stambios sumos mokesčių.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius nusprendė, kad atsakomybėn bus traukiamas juridinis asmuo VšĮ „KK Statyba“ ir generalinis direktorius Julius Sarapinas.
Kai 15min lapkritį ruošė publikaciją apie A.Blanco kaltinimus „Rytui“ dėl nelegalaus įdarbinimo ir galimai nuslėptų mokesčių, tuo metu generalinio direktoriaus postą paliko Darius Gudelis, greitu metu jį perleidęs J.Sarapinui.
Teoriškai, J.Sarapinui gresia net laisvės atėmimo bausmė, tačiau „Primus Derling“ advokatas Marius Devyžis 24sek pasakojo, kad profesionalų sporte tokia praktika reta.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 1 d., tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, – 24sek sakė „Primus Derling“ advokatas. – Taigi, teoriškai tikimybė, kad vadovui galėtų būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, egzistuoja.
Tačiau praktiškai baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nemokėjimą taikymas yra itin retas ir reikalauja sisteminio mokesčių nemokėjimo ar vengimo. Paprastai, nurodytais atvejais taikoma mokestinė, administracinė atsakomybė.“
Tiesa, 24sek gavo signalų, kad gali būti daugiau į A.Blanco situaciją patekusių buvusių „Ryto“ darbuotojų.
Pavojus milijonams iš savivaldybės
Remiantis įstatymais, „Rytui“ teoriškai gresia netekti teisės į savivaldybės paramą net penkeriems metams.
Pavyzdžiui, 2019-iesiems savivaldybė komandai skyrė 1,2 mln. eurų. Tai beveik trečdalis viso klubo biudžeto.
„Pagal LR užimtumo įstatymo 56 str. 6 d. 2 p., darbdaviams, kurie padaro užimtumo įstatymo 56 str. 1 ir 2 d. pažeidimus, įskaitant nelegalaus darbo atvejį, be kitų sankcijų, gali būti taikomas teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų, – 24sek pasakojo „Primus Derling“ advokatas M.Devyžis. – Įstatymas nenustato, ar įstatyme naudojamas terminas „parama“ apima ir bet kokios kitos formos valstybės ar savivaldybės lėšas.
Vis dėlto, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo paskirtį ir tikslus, manytina, kad įstatyme numatytas teisės gauti paramą praradimas yra sietinas su parama, kuri ir yra teikiama pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą kaip užimtumo rėmimo priemonės. Tokiu atveju, pažeidimą padaręs klubas galėtų tikėtis prarasti tokią paramą, kurią jis gavo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą.
Tačiau, toks pažeidimas savaime neužkirstų kelio gauti paramą iš valstybės ir savivaldybių bei privačių rėmėjų plačiąja prasme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 20 str. 1 d. 1 p., įsipareigojimų susijusių su mokesčių mokėjimų nevykdymas atima teisę iš sporto organizacijos gauti finansavimą (programų pagrindu) iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 str. 5 d., paramos gavėjo statusas gali būti panaikintas, jeigu asmuo nesumokėjo mokestinės nepriemokos ir mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę priverstinai ją išieškoti.
Paramos gavėjo statuso praradimas reikštų, kad klubas negali būti paramos gavėju ir atitinkamai su juo negalėtų būti sudaroma paramos sutartis, dėl ko galėtų būti apribotos klubo galimybės gauti privačių rėmėjų paramą, kadangi būtent paramos sutartis tarp klubo ir privataus rėmėjo yra dėl įvairių priežasčių labiausiai paplitusi privataus klubų rėmimo forma.
Kita vertus, net ir paramos gavėjo statuso praradimas visiškai neeliminuotų klubo teisės gauti privačių rėmėjų lėšas kitomis formomis – pavyzdžiui, sutarties dėl reklamos ar paslaugų teikimo forma.“
Pagal teisės aktus, numatytos ir alternatyvios sankcijos: apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; apribojimas teisės gauti subsidijas, paramą iš valstybės ar ES fondų ar kitą paramą; už paskutinius 12 mėnesių gautos paramos grąžinimas.
Tiesa, alternatyvių sankcijų taikymas gali būti motyvuotas įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, prisipažinimas, baudos sumokėjimas, bendradarbiavimas ir argumentavimas, jog alternatyvios sankcijos taikymas turėtų esminę reikšmę ūkio subjekto gyvavimui, gali palenkti teismo pusę atsižvelgti į švelnesnių sankcijų taikymą.
Gelbėja terminas
Nuo 2019-ųjų sausio 1-osios VMI pradeda viešai skelbti, ar mokesčių mokėtojas – tiek juridinis, tiek fizinis asmuo, atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.
VMI nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, pagal kuriuos bus nustatyta, kad mokesčių mokėtojas neatitinka nustatytų minimalių patikimumo kriterijų, mokesčių mokėtojas neteks paramos gavėjo statuso.
Minimalūs patikimumo kriterijai atitinkami tais atvejais, jei per trejus metus iki VMI vertinimo mokesčių mokėtojas nebuvo gavęs baudos už pajamų neįtraukimą į apskaitą ir kitus nusižengimus, o dėl bent vieno iš padarytų pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 tūkst. eurų mokesčių.
Taip pat patikimumo kriterijai atitinkami tada, jei per trejus metus iki vertinimo mokesčių mokėtojas nebuvo baustas už nelegalų darbą, o per metus iki vertinimo nebuvo paskirta 1,5 tūkst. eurų ar didesnė bauda už administracinius nusižengimus.
Už šiuos pažeidimus mokesčių mokėtojas tampa neatitinkančiu minimalių patikimumo kriterijų 1-3 metams. Tai reiškia, šiam laikotarpiui gali netekti teisės į paramą.
„Atsižvelgiant į įstatymo nuostatos formuluotę, manytina, kad VMI vertins tik tuos pažeidimus, kurie padaryti po 2019-ųjų sausio 1-osios, – 24sek situaciją analizavo M.Devyžis. – Todėl tuo atveju, jeigu klubas yra baustas už nelegalų darbą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą 2017 metais, o klubo atitiktis kriterijams vertinama 2019 metais, 2017 metais padarytas pažeidimas nebus vertinimas ir nesudarys kliūties klubui atitikti patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.“
Nenori pakenkti klubui
24sek kreipėsi į „Ryto“ organizaciją ir paprašė pakomentuoti situaciją ir galimas pasekmes.
„Bylinėjimasis niekam nėra malonus procesas. Todėl visada esame linkę ginčus užbaigti taikiai, kai tik tai yra įmanoma, – rašoma klubo atsakyme 24sek. – Manome, kad santykiuose su Alberto Blanco klubas nepadarė teisės aktų pažeidimų.
Klubui palankus sprendimas praėjusią savaitę buvo priimtas ir Darbo ginčų inspekcijos nagrinėtoje byloje. Detaliau, šios situacijos komentuoti, deja, negalime, kadangi šiuo metu vis dar vyksta susiję teisminiai procesai.“
24sek žiniomis, „palankaus“ sprendimo „Rytas“ sulaukė A.Blanco Darbo ginčų komisijoje bandant prisiteisti kompensaciją už darbą savaitgaliais, švenčių metu ir komandiruotpinigius, kuriuos jis esą turėjo gauti dirbdamas „Ryte“ 2016-2018 m. pagal darbo sutartį.
Tiesa, šis ginčas nesusijęs su galimais „Ryto“ pažeidimais už nelegalų įdarbinimą ir nesumokėtus mokesčius. Be to, A.Blanco dar galės prisiteisti minėtas išlaidas teisme, ne per komisiją.
„Dėl savo situacijos kreipiausi ir į FIBA arbitražo teismą ir laukiu sprendimo. „Rytas“ gali pateikti savo atsakymus, bet aš pats pridaviau visus dokumentus, – 24sek pasakojo A.Blanco. – Dar sausį gavau Darbo inspekcijos sprendimą, kad mane su klubu siejo darbo santykiai, tad man čia viskas akivaizdu.
Mane skaudina, jeigu kažkas galvoja, jog noriu pakenkti klubui. Aš neturiu nieko prieš patį „Rytą“. Aš myliu šį klubą. Bet visai kas kita yra vadovybė ir neteisingi jos sprendimai.
Aš esu darbuotojas, ginantis savo teises. Aš kovoju dėl savo pinigų. Lygiai taip pat, kaip kiekvienas mūsų.“
