– Lyginant pirmąsias lietuvių rungtynes su ukrainiečiais ir šiandienos – su latviais, tai reginys buvo žymiai geresnis. Koks jums pasirodė pastarasis susitikimas?
– Kai žaidžiame su Latvijos rinktine, nereikia nuteikinėti komandos, nusiteikimas buvo labai geras. Kitas dalykas – žaidi Rygoje, pilnoje salėje – nesvarbu, ar pusė lietuvių, ar pusė latvių, tas savotiškai užveda.
Kitas dalykas – žaidžiant su latviais vyksta savotiška psichologinė kova. Anksčiau varžybose latviai yra mums pakaišioję pagalių į ratus, be to, jie yra mūsų kaimynai, tad prieš Lietuvą norisi pasirodyti gerai. Tad žaidžiant su jais labai svarbi būna psichologinė kova, šįsyk nusiteikimas buvo labai geras. Tas labai jautėsi lyginant su pirmosiomis rungtynėmis. Buvo visai kitas žaidimas.
– Komentuodamas rungtynes Linas Kunigėlis citavo Joną Kazlauską, kuris sakė, kad šį vakarą žais ne „deriniai“, o „charakteriai“. Tai laimėjo lietuvių charakteris?
– Iš tikrųjų. Latviai žaidė tokį tiesmukišką, paremtą vien tritaškiais, žaidimą. Taip pat žaisdavo ir anksčiau. Niekas nepasikeitė ir dabar. Jų krepšinis – „arba arba“. Jie turi planą „A“ – jei jis pavyks, tai jie gali nužudyti bet ką. Bet lietuviai gerai gynėsi, dažniausiai neleido mesti tritaškių. O plano „B“ latviai neturėjo arba bent jau nebuvo tam pasiruošę.
– Latviai iš 30-ies metimų pataikė 6 tritaškius.
– Buvo keletas epizodų, kai latviai laisvi metė, pataikė ir aukšti žmonės, pavyzdžiui, K.Berzinis pataikė porą kartų (2/3), jis daugiau 4–5 žaidėjas ir nuo tokių sunku apsiginti. O nuo mažųjų latvių snaiperių buvo apsiginta. Dažniausiai tolimi metimai buvo per rankas, jie buvo tokie neparuošti, todėl labai žemas pataikymo procentas.
– Pirmas rungtynes Europos čempionate sužaidė Deividas Gailius ir Antanas Kavaliauskas. Kokį įspūdį paliko jų debiutas?
– Kai aikštelėje buvo ir Gailius, ir Kavaliauskas, ir Lukas Lekavičius, lietuviai išlygino rezultatą ir žaidžiant ta sudėtimi išėjo į priekį. Jie įnešė daug pozityvumo, daug gerų dalykų.
Kas dėl Luko – aš stebėdavau, kaip jis žaidžia „Žalgiryje“, jis man atrodė labai stiprus psichologiškai. Eurolygoje buvo visokių duobių, bet jis iš jų išlipdavo, rodydavo drąsą, užtikrintumą. Rinktinėje, matyt, jis šiek tiek jaučia psichologinį barjerą. Vaikinas dar niekaip neįeina į normalų ritmą, bet gynėsi normaliai, klaidų nepridarė. Bet aš tikiu, kad jis dar turėtų „iššauti“, tada mums būtų dar lengviau.
Aš manau, kad D.Gailių išleido dėl to, kad šiandien daugiau žaidėme per priekinę liniją ir turėjome pranašumą. Reikia pripažinti, J.Valančiūnas pranoko latvių didelius žmones. Tokiu atveju priešininkai labai smarkiai ginasi, o D.Gailius yra įvairiapusiškesnis, jis įneša gyvumo, jis prie šito žaidimo labai tiko, drąsiai ėjo ir davė naudos.
Ir A.Kavaliauskas, be abejonės. Iš tikrųjų nėra taip lengva „įeiti“. Matyti, kad jo forma gera ir jis yra agresyvus ne tik gynyboje, bet ir puolime. Tuo gal pranoksta R.Javtoką, kadangi A.Kavaliauskui šis sezonas „Lietuvos ryto“ komandoje buvo geras, matosi, kad jis savimi pasitiki, nebijojo latvių. Tas labai jautėsi ir labai daug davė.
Šįkart žmonės, pakilę nuo suoliuko, labai daug davė – ne tik taškais, bet ir šiaip visu žaidimu, daug pozityvumo įnešė, palyginus su pirmosiomis rungtynėmis.
– Sakėte, kad Lukas neįsivažiuoja, tai gal dėl to, kad pati komanda dar nėra įsibėgėjusi?
– Iš dalies sutinku. Bet ir Eurolygoje būdavo, kad, atrodo, jis įkrenta į duobę, bet stebėdavausi, kaip jis greitai išlįsdavo. Jis turi tokio gero sportinio pykčio ir drąsos, nepaiso autoritetų. Ir šiose rungtynėse – buvo tokių gerų metimų ir atrodė, kad nedaug trūksta iki tos pilnos laimės. Gynyba – normaliai, viskas gerai, bet norisi, kad jis būtų agresyvesnis puolime, tai, manau, kai jis pasijus gerai, tai bus gražu žiūrėti. Galbūt jis „iššaus“, kai niekas nesitikės. Daugumą lietuvių varžovai žino, bet Lukas gali tapti jiems nemalonia staigmena. Aš tikiu Luku.
– Po rungtynių su ukrainiečiais žurnalistai lietuvių klausė, kas juos išmušė iš vėžių. Kaip manote, kas išmušė iš vėžių latvius?
– Vienas dalykas, manau – lietuvių gynyba. Buvo labai gerai pasiruošę dengti tritaškio liniją, žinojo, kad latviai žais būtent taip ir latviai nesugebėjo persiorientuoti, nesugebėjo pakeisti žaidimo. O jų žaidimas paprastas, paremtas tritaškiais, tai jei pavyks – palaidosi varžovą, jei ne – palaidosi save. Tai yra rizikingas dalykas. Latviai nebuvo pasiruošę tokiai gynybai. Kodėl jie nepataikė? Dėl to, kad lietuviai gerai gynėsi.
– Kiti Lietuvos rinktinės varžovai – belgai, nugalėję estus (84:55) ir pralaimėję latviams (67:78). Ko galime tikėtis?
– Belgijos, Suomijos komandos jau pažengusios į priekį. Jų krepšinis pasidarė artimas aukštam Europos lygiui, taip, kad nebus lengva. Bet aš manau, kad bet kokiu atveju mes esame favoritai. Belgų žaidimo man dar neteko matyti, bet rezultatai rodo, kad jie tikrai gerai žaidžia. Iš kitos pusės, lietuviams bus lengviau psichologiškai, nes buvo sunkios rungtynės ir su latviais, ir su ukrainiečiais, bet tos pergalės gali būti nusiraminimo priežastys. Aš bent taip tikiuosi, kad turėtų būti lengviau, turėtų būti gražios rungtynės.
