A.Sabonis ir A.Kirilenka turi daug bendrų temų.
Jie abu stebėjo moterų rinktinių akistatą, po kurios labiau džiaugėsi A.Kirilenka, nes Rusijos krepšininkės Europos čempionato atrankos rungtynių pabaigoje išplėšė pergalę iš lietuvių 79:77 ir užsitikrino vizą į 2019 metų žemyno pirmenybes.
Kaip ir A.Sabonis, A.Kirilenka buvo svarbus NBA žaidėjas, per karjerą už Atlanto rungtyniavęs 12 metų, iš jų 10 „Utah Jazz“.
Buvę A.Sabonio ir A.Kirilenkos klubai – atitinkamai Kauno „Žalgiris“ ir Maskvos CSKA kitą savaitę susitiks Eurolygos rungtynėse Maskvoje.
Tačiau karščiausia tema yra kelerius metus tarp FIBA ir Eurolygos liepsnojantis karas, kurio negali užgesinti net ryškiausios žemyno krepšinio žvaigždės.
Pastaruoju metu daug jų vadovauja savo šalių federacijoms: Lietuvoje – A.Sabonis, Rusijoje – A.Kirilenka, Ispanijoje – Jorge Garbajosa, Serbijoje – Predragas Danilovičius, Turkijoje – Hidayetas Turkoglu, Slovėnijoje – Radoslavas Nesterovičius, Makedonijoje – Petaras Naumoski.
Būtų svajonių komanda krepšinio aikštėje. Tačiau krepšinio fronte darnos nėra. A.Sabonis tyliai stebi, kaip Lietuvos rinktinė keliauja per FIBA rengiamos pasaulio čempionato atranką be savo geriausių žaidėjų, kurių nepaleidžia NBA ir Eurolygos klubai.
Jam ramu, nes bilietas į 2019 metų pirmenybes jau yra kišenėje. Rusijai dėl jo dar reikės kovoti paskutiniame lemiamame atrankos lange, kuris atsivers šio mėnesio pabaigoje, o A.Kirilenkai vėl tenka šauktis CSKA ir „Chimki“ klubų malonės, kad šie paleistų žaidėjus į rinktinę per Eurolygos sezono įkarštį.
Kodėl pato situacija Europos krepšinyje užtruko taip ilgai, kad net garsiausi žemyno krepšinio vyrai nieko negali pakeisti? Apie tai Kėdainiuose sukosi pokalbis su A.Kirilenka.
– Ne pirmą kartą lankotės Lietuvoje, anksčiau čia atvykdavote kaip žaidėjas. Kokių sąsajų turite mūsų šalyje? – 15min paklausė A.Kirilenkos.
– Labai malonu čia atvažiuoti. Lietuvos krepšinio tradicijos – šlovingos. Man visada buvo malonu žaisti prieš Lietuvą. Atleiskite, bet geriausias rungtynes sužaisdavau prieš Lietuvos komandas (šypsosi).
Lietuva visada žaisdavo labai protingą krepšinį. Tai malonu matyti ir vyrų, ir moterų krepšinyje. Tai – intelektualus krepšinis. Kai susitinki aikštėje, vyksta tarsi šachmatų kova.
Yra komandų, pavyzdžiui, JAV, kurios žaidžia labiau jėgos krepšinį. Su lietuviais žaisti visada malonu, nes reikia stengtis laimėti strategiškai.
Noriu padėkoti ir Lietuvos sirgaliams, nes jie moka palaikyti savo komandą. Ir dabar Kėdainiuose maloni atmosfera. Nors miestas nuošaly nuo Kauno ir Vilniaus, arena puiki, labai moderni. Noriu pagirti jus, krepšinyje jūs labai šaunūs. O man visada malonu patekti į tokią atmosferą.
Su lietuviais žaisti visada malonu, nes reikia stengtis laimėti strategiškai.
– Rusijos vyrų rinktinei reikia žaidėjų iš CSKA ir „Chimki“ klubų. Ar jau sutarėte, kad jie paleistų krepšininkus į rinktinę?
– Kol kas negavome atsakymų iš CSKA ir „Chimki“. Tačiau problema suprantama.
Aišku, mums labai reikia stipriausių žaidėjų. Pernai jau susidūrėme su šia bėda, nežinau kaip ji išsispręs šiemet. Nors mes ne visada galime nulemti viską, ką norėtume, tikiuosi, kad žais geriausi žaidėjai. Jei ne, žaisime su stipriausiais iš kitų komandų.
– Regis, prieš kiekvieną atrankos langą jums reikia maldauti žaidėjų iš CSKA ir „Chimki“. Ar tokia padėtis jums neįgriso?
– Žinoma, padėtis keista. Tačiau ji vystosi jau porą metų. Mums nemalonu, nes nukenčia rinktinė, sirgaliai nori matyti joje geriausius žaidėjus. Kita vertus, yra ir klubų norai. Jų laukia svarbūs Eurolygos mačai.
Man prioritetas yra rinktinė. Jos prioritetai visada truputį svarbiau už klubų.
– Ar jau aptarėte padėtį su A.Saboniu?
– Prisiminkite, kad FIBA kalendorius buvo sudarytas dar 2010 metais – prieš aštuonerius metus. Kai atėjo laikas, Eurolyga nusprendė rengti savo varžybas tuo pačiu metu.
Mes nesudarinėjome kalendoriaus, bet naujos sistemos didžiausias pliusas, kad galime ir sezono metu matyti savo rinktines. Net kai nesurenkame stipriausios sudėties, rinktinei žaidžiant Žemutiniame Naugarde buvo beprotiškas ažiotažas. Televizijos reitingai taip pat buvo aukšti. Manau, žmonėms per maža matyti rinktinę tik vasarą.
Sunku išreklamuoti rinktinę, jei žmonės jos nemato. Manau, kad jūs irgi norite regėti savo rinktinę dažniau, bent kartą kas tris mėnesius. Suprantu, kad yra ne tik pliusų, bet ir minusų. Ispanija ir Prancūzija negali remtis savo žaidėjais iš NBA. Ten jos turi daugiausia krepšininkų, tad nukenčia labiausiai dėl tokio kalendoriaus. Tačiau mes turime žiūrėti į save. Rusijos krepšininkai, išskyrus Timofejų Mozgovą (jis atstovauja NBA klubui „Orlando Magic“), žaidžia Rusijoje. Man toks FIBA kalendorius įdomus ir suteikia galimybę atvežti nacionalinę komandą į įvairius miestus. Štai ir dabar – Lietuvos moterų rinktinę gali matyti Kėdainiai – nedidelis miestas.
- Vis dėlto FIBA negali susitarti su Eurolyga jau daug metų. Ar galėtų tokie krepšinio žmonės, kaip jūs, A.Sabonis, J.Garbajosa, P.Danilovičius ir kiti imtis lyderio vaidmens sprendžiant šią problemą?
– Aš su malonumu tai daryčiau. Tačiau Eurolyga turi savo vadovus. Jei susirinktume penkiese ar septyniese galbūt tai duotų mažą efektą, bet vis tiek apsispręsti turėtų klubai. Kol jie nesusitars, mūsų pokalbis bus beprasmis. Nors vis dėlto manau, kad toks susirinkimas padėtų, galbūt būtų paviešinta bent jau viešoji nuomonė.
Tačiau susitarti turi abiejų svarbiausių organizacijų vadovai. Matėme, kad Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu tvirtai laikosi savo. Patrickas Baumannas iki tragedijos – širdies smūgio irgi laikėsi savo. Dabar prireiks laiko, kad FIBA sugrįžtų į save.
P.Baumannas buvo labai svarbus funkcionierius, jo mirtis buvo šokas ir aš nežinau, kiek laiko prireiks, kad visi atsigautų. Juk FIBA ir tarptautiniame olimpiniame komitete P.Baumanno vaidmuo buvo didelis, nes per savo karjerą FIBA generalinio sekretoriaus poste jis daug padarė – krepšinis 3 prieš 3 ateina į olimpines žaidynes.
Neturiu aiškaus atsakymo, ar dabar įmanomas koks nors dialogas. Reikia laiko, bet aš norėčiau, kad abi organizacijos susitartų – kad rinktinės galėtų žaisti sezono metu ir kad nebūtų nuomonių išsiskyrimo su klubais. Mes nenorime rodyti žaidėjams, kad jie privalo žaisti tik čia arba tik ten. Statome žaidėjus į nepatogią padėtį. Jie nori atstovauti rinktinei, bet turi įsipareigojimų ir klubui.
– Jūs apie tai daug kalbate, skirtingai nei Lietuvos krepšinio federacija. Nebandėte kartu ieškoti susitarimo?
– Matote, kiekvienas turi savo nuomonę. Man ir Rusijos krepšinio federacijai toks kalendorius įdomus ir tinka, nes norime dažniau rinktinę matyti sezono metu. Yra federacijų, o taip pat trenerių, pavyzdžiui, Željko Obradovičius, kuriems toks kalendorius nepatogus ir jie norėtų sugrįžti prie senos sistemos.
Jei visi susėstume, galėtume tai aptarti. Tačiau nuomonių vis tiek būtų daug. Mes pamirštame, kad yra organizacijos, kurio diktuoja taisykles krepšinyje. Jei FIBA jas skelbia, bet jų nesilaikoma, nėra pusiausvyros. Kiekvienas daro savaip, nors iš pradžių visi sutiko su FIBA kalendoriumi. Dabar matome, kad ne visi laikosi tų taisyklių.
Man patinka Eurolyga, joje žaidžiamas elitinis krepšinis, aš dievinu Eurolygos rungtynes. Tačiau taip pat manau, kad Eurolyga galėtų laisvai padaryti langus rinktinių varžyboms lapkritį ir vasarį, kad nacionalinės komandos sužaistų savo rungtynes.
Imkime CSKA ar „Žalgirį“. Nando de Colo lapkritį išvažiuotų savaitei žaisti už Prancūziją, Nikita Kurbanovas už Rusiją, Sergio Rodriguezas už Ispaniją – po savaitės grįžę į klubą jie pritrauktų daugiau sirgalių, kurie matė juos rinktinėse. Aistruoliai vėl sutelktų dėmesį į klubus, kuriuose žaidžia jų mėgstami krepšininkai. Tai netrukdytų Eurolygai. Žaidėjams nebūtų papildomas krūvis, nes jie vis tiek žaidžia visą sezoną. Fiziškai niekas nesikeistų, o morališkai žaidėjai gautų progą atstovauti savo šaliai – galbūt pasisemtų teigiamų emocijų.
Minusas būtų tik dėl žaidėjų, kurie žaidžia kituose žemynuose. NBA žaidėjams lieka tik du langai – tai neidealu, bet galima būtų pabandyti. Dabar net nebandoma. Tačiau kodėl nepabandžius 2-3 kartus iki pasaulio čempionato. Tada suprastume, ar tai veikia. Dabar net nebandome, nes sistemą norima atmesti. Vyksta kažkoks sabotažas.
– Antradienį Maskvoje žais CSKA ir „Žalgiris“. Ar jau matėte „Žalgirį“ šį sezoną?
– Dar ne. Bet nėra abejonių, kad praėjęs sezonas „Žalgiriui“ buvo nuostabus. Reikia pasveikinti Šarūną Jasikevičių. Man labai malonu, nes esu lietuviško krepšinio sirgalius nuo tų laikų, kai pats žaidžiau su Gintaru Einikiu, dar anksčiau žiūrėjau A.Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus žaidimą, paskui žaidžiau kartu su Ramūnu Šiškausku ir Darjušu Lavrinovičiumi.
Jaučiu didelę pagarbą, nes lietuviai šauniai žaidė krepšinį ir dabar šauniai žaidžia.
Dabar šie vaikinai turi kitus vaidmenis, jau nebe krepšinio aikštėse. Kažkas jų yra treneriai, Sabas – prezidentas.
– O dabartinė CSKA jums patinka? Šį sezoną ji gali laimėti Eurolygą?
– CSKA galėjo laimėti Eurolygą kone kasmet pastaruosius 20 metų. Puiki komanda, geras žaidėjų pasirinkimas, bet finalo ketvertai virsta savotiška loterija. CSKA ten nelabai sekasi – pergalių skaičius nėra teigiamas, per 20 metų Eurolygoje laimėjome 3 kartus.
