„Lietkabelis“ bandė naudotis amerikiečio skausmu: ar tai vienas prieš vieną, ar susikeitus prie perimetro ir atakuojant D.Gordoną, pavyzdžiui, įžaidėjui Lorenzo Williamsui.
Bet net ir šlubuojantis D.Gordonas sukandęs dantis vis tiek garbingai atstovėjo aikštėje. Tik skausmas buvo per didelis trečiojo kėlinio pabaigoje, kai amerikietis nebegalėjo tęsti mačo – pats sėdosi ant atsarginių suolo.
„Neturėjome žaidėjų. Gordonas žaidžia jausdamas stresinį kojos lūžį. Kiek jis gali, tiek padeda. Tokios savijautos žmogus negali būti pilnavertis. Kiek galėjo, tiek padėjo, – kalbėjo Rimas Kurtinaitis. – Turime sergantį Adamą Lapetą ir mums tenka remtis praktiškai vienu Gudaičiu, kuris šiuo metu dar nėra pasiruošęs būti komandos lyderiu ir tempti paskui save. Kai mes pilna komanda, jis pasijungia ir yra puikus žaidėjas. Bet nešti visą naštą jam dar sunku.“
Tik, ko gero, dar didesnį skausmą kėlė kitas dalykas – „Lietuvos rytas“ pirmą kartą istorijoje namuose nusileido „Lietkabeliui“ ir LKL pusfinalio serijoje iki 3 pergalių atsilieka 1-2.
Antradienį Panevėžyje antrus metus iš eilės „Lietuvos rytas“ gali būti paliktas be LKL finalo.
Perkaitusioje „Lietuvos ryto“ arenoje pranešėjas beviltiškai bandė užvesti vietos aistruolius, tačiau kuklius jų šūksnius nustelbė „Lietkabelio“ gerbėjų klykavimas ir būgno mušimas.
Šis virto euforijos banga, kai 32-ąją minutę Gintaras Leonavičius savo firminiu tritaškiu padidino skirtumą 61:51.
Praradome namų pranašumą, bet niekas nebaigta. Turime šansą ir kovosime iki galo.
Tai buvo tik ketvirtas „Lietkabelio“ taiklus tritaškis tą istorinį panevėžiečiams vakarą. Bet „Lietuvos rytas“ žinojo, kad vaikšto po minų laiką.
Puolime sostinės komanda strigo kaip pasenęs kompiuteris ir buvo tik laiko klausimas, kada neblogas progas susikuriantis, bet tiesiog nepataikantis „Lietkabelis“ galop pradės pataikyti.
„Lietuvos rytas“ dar kabinosi (60:65), bet Artūrui Jomantui iš nevilties beliko spardyti LED reklaminį stendą ir rezultatas greitai vėl grįžo į -10.
Margiris Normantas ir Artūras Jomantas dangstėsi veidus rankšluosčiais, kai Fortūna atsuko „Lietuvos rytui“ nugarą metant net paprasčiausius metimus iš po krepšio.
„Pagaliau!“ – Artūrui Gudaičiui įridenus dvitaškį iš po krepšio sušuko R.Kurtinaitis, bet jo veide nebuvo jokio džiaugsmo.
Prie dviženklio deficito „Lietuvos ryto“ strategas nerimąstingai prisidengęs žandus žvelgė į parketą ir netrukus išgirdo, kaip paskutinę minutę būrys iš Panevėžio atvykusių sirgalių šeimininkavo „treniruočių salėje, kurioje jie dar nebuvo laimėję“: „Mes laimėjom! Mes laimėjom!“
Tuo tarpu nusivylę „Lietuvos ryto“ aistruoliai aidint šiai dainai kilo iš savo vietų išėjimo link dar neištiksėjus paskutinei dešimčiai sekundžių.
„Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“ serijoje iki 3 pergalių 2-1.
„Panevėžiečiai žaidė labai gerai, susikaupę. Ką kalbėjome anksčiau, meistriškumas ir patirtis nugalėjo mūsų entuziazmą ir pastangas. Savo vyrams didelių priekaištų neturiu.
Aišku, ne viską įvykdėme, ką ruošėmės, bet dėl atiduoto darbo ir širdies, priekaištų neturiu.
Turime daug techninio broko, kurį turime išgyventi iš kai kurių žaidėjų: tokius, kaip baudų metimai, iš po krepšio. Šie smulkūs niuansai labai svarbūs. Iš po krepšio metame tik 30 procentų. Su tokiu pataikymu laimėti labai sudėtinga.
Rankų nenuleidžiame. Mes ruošimės. Praradome namų pranašumą, bet niekas nebaigta. Turime šansą ir kovosime iki galo.“
