Prieiti prie LaVaro kelių minučių interviu po rungtynių – ne tokia jau paprasta, kantrybės reikalaujanti užduotis. Ne dėl plačiapečio jo brolio LaValle'io, kuris yra Ballų šeimos asmens sargybinis.
Tiesiog prie 50-mečio išsirikiavęs toks gerbėjų būrys, kad kol visi pasidarys sau po asmenukę, reikia laukti geras 10–15 minučių. LaValle'is su juodomis žieminėmis pirštinėmis pasirėmęs ant LED reklamos šypsosi stebėdamas smalsuolių eilę – linksmai nusiteikę lietuviai tikrai nekelia jokios grėsmės Ballams.
Žinote, aš piktas ne dėl pralaimėjimo, o dėl trenerio. Maniau, kad mūsų draugystė verta daugiau.
LaVaras yra tikras rinkodaros profesionalas. Jis nė kiek neparodydamas nuovargio ir susierzinimo mielai pozuoja dešimtims žiūrovų, užgulusiems „Vytauto“ atsarginių suolo prieigas.
Bet po ta plačia LaVaro šypsena slėpėsi kartėlis dėl pralaimėjimo Kauno „Žalgiriui“. Ne dėl konkretaus rezultato švieslentėje, kurioje degė 22 taškų skirtumas. Ir ne dėl to, kad „Žalgiris“ tapo rezultatyviausio sezono mačo autoriais – 118 taškų LKL niekas nebuvo įmetę jau 3 metus.
„Mes lengvai galėjome laimėti šias rungtynes! – šaukė LaVaras Ballas taip garsiai, kad būtų prarėkęs ir tą evakuacijos pranešimą Prienų krepšinio arenoje, kuris kurtino žiūrovų ausis „Žalgirio“ sirgaliams po finalinio švilpuko uždegus pirotechniką. – Bet treneris visiškai nepasitiki mano berniukais, kad leistų jiems žaisti taip, kaip jie moka.
Nuo pirmos dienos pasakiau jiems, kad negalime žaisti pozicinio krepšinio – jie mus pražudys. Jei aš jums pasakyčiau neiti per tą tiltą, nes jis sugriuvęs, jūs vis tiek eitumėte?!
Ar norite laimėti?! Gerai, darykite, ką išmanote, bet jei nepelnysite 100 taškų, jūs neturite šansų. Aš pasakiau receptą, kaip laimėti. Bet jeigu jis nepriimamas, man tai reiškia, kad jis nenori laimėti!“
Supykdė Šeškaus pasirinkimas?
Šios LaVaro Ballo emocijos brendo dar rungtynių metu. Žvelgdamas į Virginijų Šeškų tėtušis kažką vis surėkdavo arba mostelėdavo ranka. Dažnai nepatenkintas jis tiesiog burbėdavo ir nervingai žvelgdavo į Prienų-Birštono „Vytauto“ trenerį.
Po pralaimėjimo „Žalgiriui“ 96:118 24sek pakalbinus LaVarą Ballą, paaiškėjo, dėl ko.
„Aš vertinu ištikimybę. Mano sūnūs ateina treniruotis į salę kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną. Elgiamės gražiai, užmezgėme gražią draugystę, bet žaidžia tie, kurie nesitreniravo? Tada man neberūpi rungtynės. Man svarbiausia lojalumas. Ir jis parodė, ko verta mūsų draugystė.
Čia tas pats, kas gautume kitos komandos pasiūlymą, pavyzdžiui, iš Kroatijos ar kur kitur, ir jie pasakytų, kad nori mūsų, turi daugiau pinigų ir yra geresni. O aš tada pasakyčiau jiems: „Gerai, Lietuva, viso gero!“
Aš taip nedarau! O jis tą padarė, įleisdamas į starto penketą vyruką, kuris ką tik prisijungė prie komandos, ir kitą žaidėją, kuris nesitreniravo visą savaitę.
Aš maniau, kad mes geresni nei tai! Jeigu šitaip spjaunama į mūsų draugystę, tai reiškia, kad ji nieko verta. Gerai... Gerai...“
Mačą su „Žalgiriu“ starto penkete pradėjo Rashaunas Broadusas, kuris yra naujausias „Vytauto“ pirkinys. Jam LaVaras turėjo pastabų dėl lėto žaidimo tempo.
Ballų šeimos galva taip pat omenyje turėjo Tomą Dimšą, nes kaip smogiamojo penketo žaidėjus vėliau pokalbio metu išskyrė savo berniukus, Edviną Šeškų, Remigijų Miniotą ir Kerviną Bristolį.
Kita vertus, 24sek žiniomis, T.Dimša visą savaitę sportavo ir buvo pilnai pasiruošęs išbėgti į aikštę.
Man tai buvo kaip smūgis į veidą. Taip nedaroma.
Sykį LaVaras Ballas jau taškėsi emocijomis panašiai, kaip po pralaimėjimo „Žalgiriui“. Tada jis irgi pyko dėl V.Šeškaus pasirinktos žaidimo taktikos – atsargesnio ir lėtesnio krepšinio.
Tik tąkart emocijos greitai atslūgo. Kaip sakoma, rytas protingesnis už vakarą. Gal tai vėl tik po rungtynių susikaupęs adrenalinas, o kitą rytą LaVaras gerokai ramiau vertins situaciją?
Vis dėlto LaVaras taip greitai neatlyš.
„Žinote, aš piktas ne dėl pralaimėjimo, o dėl trenerio. Maniau, kad mūsų draugystė verta daugiau. Kaip jau sakiau, aš su juo sveikinsiuosi, bet nebeketinu bičiuliautis, nes jis išmetė mūsų draugystę per langą.
Aš daugiau su juo šito nebesiaiškinsiu. Man daugiau nebereikia pasiaiškinimų. Nes jis jau pasirodė“, – įtūžęs 24sek emocijomis dalijosi LaVaras Ballas.
Įdomu, kad broliai Ballai ir taip rungtyniavo pakankamai ilgai. LiAngelo aikštėje praleido 33,5, LaMelo – 27,5 minutės. Pirmasis pelnė 25 taškus, o 16-metis Melo pridėjo 19 taškų ir 6 rezultatyvius perdavimus. Kartu broliai pataikė 10 tritaškių iš 19 ir surinko 46 procentus komandos taškų.
„Mes juos galėjome nugalėti! Jei tik būtume tinkamai žaidę! – įsitikinęs savo teisumu suriko LaVaras. – Tačiau jis parodė, kad mūsų draugystė nieko verta! Jis tą parodė! Man rungtynės daugiau nebekels jokio smagumo. Tiesiog...“
LaVaras jau dvikovos pradžią stebėjo nepatenkintai sunėręs rankas. Kai 5-ąją minutę Rashauną Broadusą keitė LaMelo, o 6-ąją Tomą Dimšą – LiAngelo, „Žalgiris“ jau dominavo aikštėje 23:12.
Tėtušį išjudino iš kėdės LaMelo perimtas kamuolys. Kitoje aikštės pusėje apvogęs Vasilije Micičių, 16-metis įrideno du taškus ir pašokdino iš vietos LaVarą Ballą.
„Žinojau, kad jie sužais gerai. Taip mes turėjome žaisti nuo rungtynių pradžios! Tokiam žaidimui mes treniravomės visą savaitę! Jau bandėme žaisti pagal jo planą, bet jis nepasiteisino! Mes pralaimime 27 taškais, o jis šypsosi. Mums reikia žaisti iki galo!
Aš noriu matyti piktus veidus. Nenoriu matyti, kaip likus 20 sekundžių iki rungtynių pabaigos žaidėjai jau velkasi per aikštę. Reikia kautis iki paskutinės sekundės. Man patiko paskutinis Gelo metimas. Reikia kautis iki galo!“ – piktinosi LaVaras.
Normas laužantis planas
„Vytautas“ jau žaidė taip, kaip pageidavo Melo ir Gelo tėvas. Vienose „Big Baller Brand Challenge“ parodomojo ciklo rungtynėse LaVaras tapo Virginijaus Šeškaus asistentu, o paskutinį mačą dirigavo komandai kaip vyriausiasis treneris. Virginijaus Šeškaus krepšinio filosofijos košmarui, LaVaro treniruojamas „Vytautas“ tas abejas rungtynes laimėjo, o Prienai primetė net 148 ir 153 taškus.
„Štai todėl man buvo taip lengva treniruoti šią komandą. Turime daug metikų, galime bėgti, pelnyti taškus. Turime užtektinai metikų. Bet jis laikosi įsikibęs savo. Kai aš treniruoju berniukus, žaidimas skiriasi kaip diena ir naktis“, – pabrėžė LaVaras.
Savo išgyvenimais jis rungtynių metu emocingai dalijosi su „Vytauto“ klubo prezidentu Norbertu Pranckumi ir prodiusuoti realybės šou „Ball in the Family“ Lietuvoje padedančiu Karoliu Malinausku.
Abu vyrai, beje, buvo priėję prie V.Šeškaus per rungtynių pauzes.
Laimėję visas 5 „Big Baller Brand Challenge“ rungtynes, „Vytauto“ krepšininkai su Ballais kol kas pralaimėjo visus keturis susitikimus – „Lietkabeliui“, „Pieno žvaigždėms“, „Juventus“ ir „Žalgiriui“.
Pastarąjį kartą Prienai pergale LKL džiaugėsi prieš tris mėnesius – gruodžio 9-ąją. Devintą pralaimėjimą iš eilės patyręs „Vytautas“ lieka tūnoti paskutinėje turnyro lentelės vietoje. LaVaras Ballas 24sek buvo prasitaręs apie galimybę LaMelo žaisti Prienuose iki pat NBA naujokų biržos, tačiau jeigu „Vytautas“ liks paskutinis ir iškris iš LKL, šiam planui gali būti nelemta išsipildyti.
Jei būčiau pastūmęs trenerį į šoną, būčiau juos pričiupęs. Be problemų.
Bet, nepaisant kritinės situacijos turnyro lentelėje, į Prienus vis dar plūsta neregėtos minios žiūrovų.
„Galvojau, kad sumaišiau rungtynių laiką“, – prieš mačą stebėjosi vienas fotografas, atvykęs į Prienų areną likus pusvalandžiui iki rungtynių pradžios. Tokiu metu pasistatyti automobilį arenos aikštelėje nebebuvo vilčių. Teko paėjėti keliasdešimt metrų Pramonės arba J.Lukštos gatvėmis, užstatytomis žiūrovų automobilių.
„Jeigu bilietas kainuoja 7 eurus, tai negali žaisti kaip už 6,50. Eik ir padaryk kažką už tuos 50 centų. Man tai nepatiko. Mano požiūris buvo formuotas ne taip, – nusivylimo dėl žiūrovams parodyto reginio neslėpė LaVaras Ballas. – Kaip jau sakiau, man atrodė, kad mes esame geresni draugai. Ir tai man dabar negali išeiti iš galvos. Man tai kaip antausis.
Žinote, mano berniukai sunkiai dirbo visą savaitę, bet tai koks tada skirtumas? Kam tada dirbti visą savaitę, jei jie lieka už nugarų žmonių, kurie nebuvo pasiruošę žaisti?
Man tai buvo kaip smūgis į veidą. Taip nedaroma. Bet viskas gerai. Yra kaip yra.
Mano berniukai pasirodė gerai, tačiau mes vis tiek pralaimėjome. O aš nemėgstu pralaimėti. Liūdniausia, kad mes galėjome laimėti. Tiesiog reikia pamiršti, ką galvoja kiti. Nekreipti dėmesio į kažkieno jausmus. Tiesiog reikia žaisti taip, kaip mokame.“
V.Šeškus ir L.Ballas yra vienmečiai. Bet jų žinių bagažas skiriasi kaip delninė nuo didžiulio lagamino, registruoto bagažo skyriuje.
Virginijui Šeškui visada buvo artimas laisvas improvizacinis krepšinis su daug tolimų metimų, bet tai, ką siūlo LaVaras, dar per stipru net ir „Vytauto“ treneriui.
Prienų-Birštonas su kiekvienomis rungtynėmis po truputį vis keičiasi ir darosi artimesnis LaVaro Ballo idėjai. Tačiau tėtušio netenkina žaidimo permainų sparta.
„Kiek dar galima laukti? Noriu, kad visi būtų sėkmingi. Kaip galima treniruoti komandą pagal savo filosofiją, kuri nuo mano darbo atsilieka 60 taškų? Ir man nesvarbu, prieš ką žaidžiame! Aš jums garantuoju – su mano žaidimu mes būtume laimėję 125:120.
Jų mentalitetas neleidžia mėtyti tiek, kiek reikia pergalei. Bet būtent taip ir laimima. Mėtoma tol, kol laimi.
Mes būtume žaidę labai greitai ir intensyviai. Mano berniukai gali žaisti visą mačą ir nepavargti. Mes turėtume startuoti su mano berniukais, Šeškumi, Reggiu (Regimantu Miniotu. – red.) ir didžiuoju Kervu (Kervinu Bristoliu. – red.)
Mes turime metikus, bėgikus, bet jei mes koncentruojamės į gynybą... Mes turime ne gynybinę, o puolimo komandą! Mums tiesiog reikia mėtyti ištisą dieną. Dėl to taip lengva treniruoti šią komandą.
Mes turime visus ginklus. Pažiūrėtume, ar jie mus sugaudytų.
Mes turime 5–6 vyrukus, kurie gali rinkti po 20–30 taškų. Varžovai tiek neturi! Visi čia (Europoje – red.) išmokyti mesti geru procentu – 5 iš 7–8 ir, neduok Dieve, daugiau metimų.
Jų mentalitetas neleidžia mėtyti tiek, kiek reikia pergalei. Bet būtent taip ir laimima. Mėtoma tol, kol laimi.
Reikia keisti žaidimą. O jei jo nenori keisti, bus sunku. Man nepatinka pralaimėti. Ypač savo arenoje. Negali būti priluptas namie, kur treniruojiesi kiekvieną dieną.
Iki pertraukos Melo turėjo tik 5 taškus. Pažiūriu į trenerio sūnų – 3 taškai. Į Reggie (R.Miniotą) – 3 taškai. Visi metikai su 3 taškais? Jie turėtų bent po 10-imt užmerktomis akimis. Tik kad jiems neduoda mesti.
O ne! Galingasis „Žalgiris“! Bet ir „Žalgiris“ buvo patekęs į bėdą. Jei būčiau pastūmęs trenerį į šoną, būčiau juos pričiupęs. Be problemų.“
