Pernai D.Sabonio skeptikai prikaišiojo, kad Europos čempionate jis žaidė tik dėl tėčio įtakos. Galbūt tą savo perklausimu visiems norėjo priminti ir J.Kazlauskas.
Jau per dvejas pirmąsias Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių rungtynes D.Sabonis pelnė daugiau taškų (18) ir atkovojo daugiau kamuolių (9) nei per visą pernykštį Europos čempionatą (12+8).
Bet ne taškuose slepiasi gerokai išaugęs 20-mečio indėlis į Lietuvos rinktinės žaidimą.
„Matote, su Domantu mes paprasčiau ir lengviau laimime lentą“, – pridūrė J.Kazlauskas, be galo akcentavęs kovą dėl atšokusių kamuolių su Nigerijos aukštaūgiais.
O joje jam labiau patiko 20-mečio jaunuolio figūra, nei baudos aikštelės vilko Pauliaus Jankūno, nors šis praėjusį sezoną buvo šeštas geriausias dėl kamuolių kovojantis krepšininkas visoje Eurolygoje.
Tai nesako nieko blogo apie žalgirietį. Faktas kalba apie D.Sabonio meistriškumą.
Lietuviai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 38-29, o Domantas Sabonis per 25 minutes sugriebė 7 atšokusius kamuolius – dviem daugiau už Joną Valančiūną (24 min.) ir daugiausiai visoje Lietuvos rinktinėje.
D.Saboniui būnant aikštėje, lietuviai pelnė 11 taškų daugiau nei varžovai. Jo +/ – rodiklis buvo trečias geriausias visoje komandoje po Manto Kalniečio ir Jono Mačiulio, kurie sužaidė fantastiškas rungtynes (pelnė po 21 tašką, o Mantas dar pridėjo 12 rezultatyvių perdavimų).
Toks Domanto žaidimas uždirbo vietą aikštėje lemiamomis minutėmis.
„Galbūt Paulius buvo kiek pavargęs, nes gynėsi prieš pavojingiausią žaidėją (Ike Diogu). Ir labai gerai, kad Domantas jį puikiai pavadavo“, – jauniausią rinktinės žaidėją pagyrė J.Kazlauskas.
Beje, lemiamomis minutėmis Domantas rungtyniavo jau antrosiose rungtynėse iš eilės.
Pirmosiose su brazilais jis aikštėje nespėjęs praleisti 4 minučių jau buvo pasodintas ant suolo. J.Kazlauskas pamatė, kad jaunasis krepšininkas dar nesusitvarkė su olimpinio debiuto įtampa, todėl pačiu laiku leido jam atvėsti.
O kai pakilo nuo suolo, D.Sabonis demonstravo kur kas brandesnį krepšinį. Jam kilo problemų atsilaikyti baudos aikštelėje prieš fiziškai pajėgius brazilų aukštaūgius, bet svarbiausią žodį Arvydo sūnus tarė tada, kai to reikėjo labiausiai.
Likus rungtyniauti 1 min. 19 sek. Domantas paniro po brazilų krepšiu ir su Nene pražanga įstūmė dvitaškį. Puolėjas kritiniu metu, kai žaidimas jau buvo sustojęs, atstatė Lietuvos pranašumą iki 78:71 ir įtvirtino pergalę.
Varžovui iš NBA beliko tik piktai kumščiuoti krepšio apsaugą.
„Einant su kolegomis kalbėjome, kad Sabonis – NBA žaidėjas, bet juk dar nė vieno sezono ten nepraleidęs. Dar tik po koledžo ir dviejų sezonų. Tačiau džiaugiamės, kad turime tokį jauną žaidėją, kuris mums daug padeda“, – pridūrė J.Kazlauskas.
Paprastai šis treneris neliaupsina savo žaidėjų. Antai Manto Kalniečio, po jo 21+12 rungtynių su Nigerija.
Tačiau Domantas greitai užsitarnavo trenerio pasitikėjimą.
Klusniai išklausydamas nurodymų, D.Sabonis po krepšiu demonstruoja puikią kamuolio uoslę, protingai užsiima poziciją po krepšiu, žaidžia brandžiai, o gynyboje dėl gero kojų darbo spėja net paskui žemesnius ir vikresnius gynėjus.
Aišku, jis vis dar pridaro kliurkų, kaip tas perdavimas Renaldui Seibučiui tarp kojų, po kurio keikėsi net ir Arvydas Sabonis. Bet nepamirškite, kad Domantui dar tik 20 metų, o olimpinėse žaidynėse jis kol kas renka vid. po 9 taškus, 4,5 atkovoto kamuolio ir 9,5 naudingumo balo.
Ir J.Kazlauskas, ir Lietuvos krepšinio sirgaliai šią vasarą laukė didesnio Domanto indėlio nei pernai. Sulaukėme ir nekantraujame, ką išvysime dar.
