Lietuvos rinktinė įveikė pirmuosius tris varžovus Tokijo olimpinių žaidynių atrankoje ir sekmadienio vakarą finale lemiamoje kovoje susikaus su vunderkindo Luka Dončičiaus vedama Slovėnija.
Nors šalies krepšininkai tęsia žygį link pagrindinio tikslo, tačiau kritika Lietuvos komandos vairininkui Dariui Maskoliūnui nesibaigia.
15min duotame interviu D.Maskoliūno sūnus Gustas, šiuo metu dirbantis Vilniaus „Ryto“ trenerių štabe, pasakojo apie sirgalių neadekvatų spaudimą ir įžeidžiančias žinutes, nutaikytas ne tik į jo tėtį, bet ir kitus Maskoliūnų šeimos narius.
„Įsivaizduokite, sėdžiu rungtynėse su Venesuela, Sėkla kala būgną, o man už nugaros „krepšinio sirgaliai“ pila krūvas ant mano tėčio, nors jis nieko blogo nedaro. Ką jis gali padaryti, įmesti trajaką už Giedraitį ar Grigonį? Nepataikė laisvi, toks tas krepšinis. O man už nugaros pila krūvas ant mano tėčio, kad nėra „sistemos“. Ką jam daugiau daryti? – 15min sakė Lietuvos rinktinės trenerio D.Maskoliūno sūnus Gustas. – Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog reikia palaikyti, o ne griauti. Sunku ne tik tėčiui ar žaidėjams, šis dalykas svarbus visai šaliai. Susiburkime, palaikykime, jeigu nepateksime į olimpines žaidynes, tada dėsite ant šakių. Bet dabar, kai dar viskas yra mūsų rankose? Nesuprantu. Per dvikovą prieš Venesuelą norėjau atsistoti ir vožtelėti tam, kuris taip kalbėjo apie mano tėtį. Bet aš juk trenerio sūnus, kaip atrodyčiau taip elgdamasis? Susilaikiau. Bandau viską praleisti pro akis ir ausis, žinau, kad taip bus per amžius, jei kalbėtume apie rinktinės trenerius. Nors esu pozityvus, noriu tikėti, kad įmanoma tai pakeisti.“
„Visada būdavo visko. Turi būti užsigrūdinęs. Kritiką gali priimti, kai viskas yra akivaizdu – dėl žaidimo ar dėl ko kito. Aš esu buvęs tų žaidėjų vietoje, žinau, kad jie visi nori laimėti. Jie visi stengiasi laimėti ir aukoja vasaras. Bet nubraukime visą tai. Taip jau yra. Atvažiavai žaisti už Lietuvą, užsivilkai marškinėlius, būsi herojus arba nebūsi. Maišyti su žemėmis? Aš su tuo nesutinku. Tai yra sportas, tai yra krepšinis. Mes turime atskirti dalykus, ypatingai, kai pereinama prie atakų, – 15min krepšinio laidoje „PIKENROLAS“ kalbėjo Linas Kleiza. – Jei kalbėtų taip apie mano tėvą, tai ir aš norėčiau tam žmogui vieną iš dešinės, vieną iš kairės ir dar vieną iš apsisukimo prasukti. Bet reikia stengtis nepriimti asmeniškai. Jei laimės, visi atsiprašys. Kai ateini į tokią poziciją, turi būti susitaikęs. Ar teisinga, ar neteisinga? Gyvenimas yra neteisingas. Mes gyvename piktais laikais. Pandemijos metu žmonės yra dar labiau nervingi. Visi su visais kovoja.“
Kaip sakė L.Kleiza, sušvelninti situaciją galėjo ir Lietuvos krepšinio federacija, tačiau užuot gerinusi D.Maskoliūno įvaizdį ir raminusi liaudį, ji skraidė į Barseloną pas Šarūną Jasikevičių ir prašė pagalbos.
„Viena sunkiausia, bet ir viena prestižiškiausių kėdžių Lietuvoje, – apie rinktinės postą sakė L.Kleiza. – Atsineši aplink save visą istoriją, paskui tave eina, kad esi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris. Taip, Darius žinojo, kur jis eina. Dar kažkada prieisime prie to, kaip federacija nepadėjo Dariui truputį nuimti viso žmonių pykčio, kai sezono metu važinėjo į Barseloną pas Šarą. Tai yra išvis nesuprantami dalykai.“
Kritika rinktinės treneriui yra absoliuti Lietuvos krepšinio klasika.
Su tuo buvo ypač aštriai buvo susidūręs ir Dainius Adomaitis, vienu metu vadovavęs ir rinktinei, ir Vilniaus „Rytui“, kas specialistui iškart užtarnavo sirgalių nemeilę.
Nors rezultatai nebuvo tokie blogi. D.Adomaičio vedami lietuviai 2017-ųjų Europos čempionate pralaimėjo tik kartą, lemtingame ketvirtfinalyje graikams. Atranką į 2019-ųjų metų pasaulio čempionatą užbaigė pralaimėję tik kartą per 12 mūšių. O pasaulio taurėje nusileista dviem galingiems varžovams – po įnirtingos ir arbitrų klaidomis pažymėtos kovos krito prieš australus ir prancūzus. Šios komandos vėliau pateko tarp keturių stipriausių visame turnyre.
„Dainius turėjo ir rinktinės, ir Vilniaus „Ryto“ postą. Jis niekaip negalėjo įtikti sirgaliams. Na, viskas būtų pasikeitę, jei jis būtų laimėjęs medalį“, – sakė L.Kleiza.
Su piktomis sirgalių reakcijomis ne kartą susidūręs buvo ir „Jonavoje“ praėjusį sezoną praleidęs krepšininkas Laimonas Kisielius, šiuo metu einantis ir Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos prezidento pareigas.
Viena įsimintiniausių Laimonų kovų – 2018-aisiais vykęs lemiamas penktasis LKL pusfinalio serijos mačas sostinėje tarp Vilniaus „Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“.
Rimo Kurtinaičio diriguojamas „Rytas“ pasirinko rizikos taktiką, o visi šeši tolimo L.Kisieliaus šūviai skriejo pro šalį. Tuomet vilniečiai metė net 44 baudų metimus, realizavo 36 ir rezultatu 88:82 žengė į LKL finalą.
„Kai tu žaidi prieš savo buvusią komandą, tu nori jiems išspardyti užpakalius ir išeiti į finalą. Kai tau nesiseka ir tu nepataikai, tu pats sau duodi grūzo. O tas grūzas dar ateina ir iš socialinių tinklų. Tu pats žinai, jog nesužaidei gerai. Būdamas krepšininku tu tai puikiai supranti. Kaip to išvengti? Neini skaityti komentarų. Privačių žinučių bandai neprisileist irgi, nors kartais jos ateina iki tavęs. Kažkas kepa mėsainius, bet aiškina, kaip tau reikia mesti į krepšį. Aš juk neaiškinu, kaip reikia kepti mėsainius“, – „PIKENROLAS“ laidoje sakė L.Kisielius.
„Bet tai yra krepšinio grožis. Tam krepšinis ir yra sukurtas. Tai emocija. Tikriausias sportas – penki vyrai eina į aikštelę ir aiškinasi santykius. Jie kovoja kaip gladiatoriai. Tu nieko nepaslėpsi, nepasiskųsi tėvams ir nepasisamdysi advokato. Viskas vyksta čia ir dabar, prieš sirgalius ir prieš spaudimą. Taip, visi turi savo nuomonę, bet su ja reikia neperžengti ribų. Jei aš nueisiu į restoraną, man nepatiks maistas ir įžeidinėsiu padavėją, tai mane išmes iš restorano ir dar policijai paskambins. Kai emocijos sporte susilieja, sirgaliams labai sunku surasti tą ribą“, – pridėjo L.Kleiza.
