Teoriškai, Vasilije Micičius jau trečiadienį turi būti Alytuje, nes naujoji jo komanda Kauno „Žalgiris“ atidarys LKL sezoną.
Tačiau 23 metų krepšininko Alytaus arenoje dar turbūt neišvysime. Mat sekmadienį Vasilije žais už 1,5 tūkst. kilometrų nuo Dzūkijos esančioje Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje. Lieka vienintelis atviras klausimas – dėl kurios spalvos medalio kovos.
Kalbėjausi su Leo ir jis man pasakojo apie Jasikevičių pačius geriausius dalykus. Šaras buvo viena priežasčių, kodėl atvykau į Kauną.
Serbijos rinktinė peršoko itališką barjerą Europos čempionato ketvirtfinalyje ir jau ketvirtame tarptautiniame turnyre iš eilės pateko tarp keturių stipriausių komandų.
2014-aisiais serbai tapo pasaulio vicečempionais, 2015-aisiais liko ketvirti Europos pirmenybėse, o pernai tik olimpinių žaidynių finale nusilenkė amerikiečiams.
„Su tais žaidėjais, kurių dabar nėra rinktinėje, mes būtume puikūs. Bet ir šita komanda solidi. Turime puikią jaunąją kartą ir tikiu, kad dar ilgai būsime aukštumoje. Toks mano noras“, – po užtikrintos pergalės prieš Italiją pareiškė V.Micičius.
Jis yra paskutinis žalgirietis, kurio Šarūnas Jasikevičius dar laukia „Žalgirio“ treniruočių salėje. Axelis Toupane'as, Edgaras Ulanovas ir Artūras Milaknis iš Turkijos sugrįžo anksčiau, nei planavo.
Tuo tarpu V.Micičius su serbais laikosi savo grafiko. Dar prieš Europos čempionatą Serbijos rinktinė kalbėjo apie aukso medalius.
Tokioms drąsioms kalboms peno buvo daug. Tik tada serbai dar turėjo, ko gero, šiuo metu geriausią įžaidėją Europoje Milošą Teodosičių. Bet šis kamuolio burtininkas dabar lieja prakaitą Los Andžele – dėl sveikatos problemų negalėjo padėti rinktinei.
Serbai neteko ir kito kamuolio virtuozo, tik iš visiškai priešingos pozicijos – centro Nikola Jokičiaus. Arvydą Sabonį savo žaidimo stiliumi primenantis „Denver Nuggets“ atstovas jau po puikaus NBA sezono buvo pasakęs, kad prie tautiečių neprisijungs.
„Prieš čempionatą kalbėjome apie aukso medalius. Deja, netekome svarbiausių žaidėjų. Tačiau kaip komanda, žaidžiame gerai ir vieningai. Tai buvo labai svarbi pergalė prieš Italiją. Ji parodė mūsų charakterį. Mes visas 40 minučių žaidėme kokybiškai ir nusipelnėme šios pergalės“, – po pergalės 83:67 pasakojo V.Micičius.
Europos čempionate serbų stiprybe tapo komandos darna. V.Micičiaus teigimu, žaidėjai atidėjo savo ego į šalį ir klusniai vykdo jiems aiškiai sudėliotus Aleksandro Džordževičiaus vaidmenis.
Visam serbų puolimo orkestrui vadovauja Bogdanas Bogdanovičius.
„MVP! MVP!“ – skandavo jam Turkijos aistruoliai per ketvirtfinalį su Italija, kai 25-erių serbų talentas 22 taškais skriaudė varžovus.
B.Bogdanovičius šiame čempionate renka 19,7 taško ir atlieka 5,1 rezultatyvaus perdavimo.
Šią vasarą jis pakilo į „Sacramento Kings“ iš Stambulo „Fenerbahče“. Dalis turkų sirgalių atvyko pasižiūrėti serbų ir italų mačo „Sinan Erdem“ arenoje vien dėl jo, kad paskutinį kartą savo akimis pasimėgautų B.Bogdanovičiaus fenomenu.
Žalgirietis V.Micičius supranta, kad Serbija yra B.Bogdanovičiaus komanda. Juolab kai prie lyderio aikštėje daugiausia būna pagrindinio įžaidėjo funkcijas atliekantis Stevanas Jovičius, išdalijantis vid. 5,7 rezultatyvaus perdavimo.
„Man tai nauja ir puiki patirtis. Stengiuosi atiduoti visas savo jėgas. Bandau komandai diktuoti žaidimo ritmą, vengti kvailų klaidų puolime ir gynyboje. Bogdanovičius atsakingas už mūsų puolimą, o aš stengiuosi atiduoti viską, ką galiu“, – kalbėjo V.Micičius.
Dabar jo mintyse – tik Serbijos rinktinė, bet viena akimi savo telefone laisvą akimirką jis mato, kaip sezonui ruošiasi „Žalgirio“ krepšininkai.
Jis taip pat palaiko ryšį su „Žalgirio“ vadovais, kurie patenkino Š.Jasikevičiaus norą matyti serbą savo komandoje.
V.Micičius labai primena Leo Westermanną – tai labai aukštas, gan atletiškas, ilgų rankų žaidimo kūrėjas, taip pat galintis bausti ir tolimais metimais.
Beje, iš „Žalgirio“ į CSKA sparnus pakėlęs prancūzas serbui rekomendavo Kauno klubą.
„Kalbėjausi su Leo ir jis man pasakojo apie Jasikevičių pačius geriausius dalykus. Leo sakė, kad su juo labai patobulėjo kaip įžaidėjas. Šaras buvo viena priežasčių, kodėl atvykau į Kauną. Labai noriu dirbti šioje komandoje ir laimėti titulus“, – 24sek teigė V.Micičius.
Apie „Žalgirį“ jis gali pasikalbėti ir su savo kambarioku Bobanu Marjanovičiumi. Jis buvo trumpam paskolintas žaliai baltiems 2010–2011 metų sezono pabaigoje.
Jau tada milžinas išsiskyrė aikštėje savo gabaritais, bet nebuvo toks geras, kad žaistų kaip 21 milijono dolerių vertės žaidėjas.
Kita vertus, dabar V.Micičius su B.Marjanovičiumi kambaryje daugiau kalbasi kita tema – kaip užkariauti Europos čempionatą ir pirmiausia penktadienį įveikti Rusijos rinktinę.
