Dainius Adomaitis nuleido galvą ir mostelėjo rankomis, kai Mindaugas Girdžiūnas žingsniais pradžiugino „Lietuvos ryto“ sirgalius.
„Rytas! Rytas!“ – dviženkle persvara 48:38 trečiojo kėlinio pabaigoje mėgavosi vilniečių sirgaliai.
Tai nebuvo pralaimėjimo pripažinimo gestas. „Neptūnas“ Chriso Loftono tritaškiais per rankas bandė griebtis išsigelbėjimo rato.
Net pats D.Adomaitis išprašė teisėjų Jimmy Barono žingsnius, kai šis ketvirtojo kėlinio pradžioje trypčiojo ant parketo priešais Martyną Mažeiką, bandydamas susikurti erdvės ir delsdamas priimti sprendimą dėl atakos tęsinio.
Tačiau vėliau tas pats Jimmy Baronas, kuriam dar pirmoje sezono pusėje D.Adomaitis braižydavo derinius, kaip išvesti jį į rezultatyvios „Neptūno“ atakos smaigalį, gniuždančiais tritaškiais žudė buvusią savo komandą ir komandos draugus.
Sukandęs dantis D.Adomaitis vėliau po finalinės sirenos spaudė ranką šiam amerikiečiui, kuris lemiamose penktose rungtynėse į „Neptūno“ krepšį įraitė 23 taškus.
Bet budeliu tapo Deividas Gailius, dviem tritaškiais iš kairiojo kampo ir 16-a taškų nukalęs „Lietuvos rytui“ LKL bronzą.
„Prieš mažąjį finalą analizuodami žaidimą ir bandydami nuspėti vilniečių ėjimus, žinojome, kad Gudaitis ir Baronas kaip buvo svarbūs žaidėjai, tokie ir bus. Iš tų X faktorių buvo du: Kisielius ir Gailius, kurie gali mums pridaryti daugiausiai problemų. Skyrėme jiems gan didelį dėmesį. Tai solidūs, patyrę žaidėjai“, – D.Gailiaus atgimimas pačiu nedėkingiausiu metu nenustebino D.Adomaičio.
Ilgai su žiniasklaida paskutinėje sezono spaudos konferencijoje bendravęs D.Adomaitis prabilo ir apie savo ateitį Klaipėdoje.
„Pastangų ir didelio noro krepšinyje neužtenka. Reikia ir šalto proto. Kai sugrįžome į rungtynes su gera gynyba, puolime padarėme nedovanotinų klaidų per savo skubėjimą. Reikėjo nepasiduoti emocijoms. Čia ir buvo tas momentas.
O tada individualios savybės tokio žaidėjo kaip Baronas... Bet mes žinojome, kad jis meta paėjęs žingsnį nuo centro. Kai žaidėjas išeina į aikštę ir yra pasakoma, kad turime dvi pražangas ir galime jas išnaudoti, o Baronas imsis atsakomybės, bet mes to nepadarome, galime kaltinti tik save“, – spaudos konferenciją pradėjo D.Adomaitis.
– Treneri, sutartis su „Neptūnu“ baigėsi. Kokia jūsų ateitis Klaipėdoje?
– Atvirai pasakius, kartą kalbėjome su vadovybe ir nusprendėme, kad reikia susikaupti darbui užbaigti sezoną. Po to apie viską kalbėsime.
Bet man patinka Klaipėda. Man patinka ta atmosfera. Fantastiniai sirgaliai. Čia galima suburti komandą, kuri būtų konkurencinga lygoje.
– Praėjusį sezoną aukštai iškėlėte kartelę laimėdami sidabrą. Šiemet LKL likote tik ketvirti. Sezonas nuvylė?
– Praėjusiais metais išsišokome virš savo galimybių. Bet tai normalu. Kasmet atsiras komanda, kuri šoka virš savo galimybių. „Lietkabelis“ turėjo fantastišką sezoną. Bet kartelę išsikėlus, ją norisi laikyti.
Tačiau reikia visada logiškai galvoti. Negali skųstis – klubo vadovybė iškėlė tikslus tokius, kokius galėjome pasiekti. Būtų įdomu, jei būtų sezonas prasidėjęs taip, kaip mes norime.
– Ar sutinkate, kad „Lietuvos rytas“ buvo įveikiamas varžovas?
– Žinoma sutinku, kad tai buvo įveikiamas varžovas. Kad įveikiamas – tai tikrai. Nežinau, esu maksimalistas ir manau, kad mes turėjome įveikti „Lietuvos rytą“. Šiandien tos rungtynės iki tų minus dviejų taškų, keletas šaltų sprendimų, gerų sprendimų neperskubant... Buvo galima perlaužti tas rungtynes ir laimėti.
– Kaip „Neptūnas“ galėtų per vasarą pasitempti, kad pakiltų į aukštesnį lygį?
– Dabar labai sunku kalbėti iš karto. Pirmiausia reikia turėti labai aiškią viziją. Viziją ne vienam sezonui, bet bent 3-5 metams.
Ar su Adomaičiu, ar be – nėra skirtumo. Matau mieste potencialą. Yra žmonių, kurie fantastiškai atsidavę krepšiniui.
Ne tik rėmėjai, kurie padeda krepšiniui įvairiais būdais. Pažiūrėkite, kokia atmosfera salėje.
– Kokia dabar „Neptūno“ finansinė situacija? Ar dar vėluoja atlyginimai?
– Kažkokie vėlavimai gal ir yra, bet su visais atsiskaitoma. Žaidėjams, kaip girdėjau, tikrai. Esu tos nuomonės, kad su manimi galima atsiskaityti paskutiniu, o žaidėjai turi būti pirmoje vietoje.
Yra žmonių, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, su jais turėtų būti pirmiausia atsiskaitoma. Vėlavimų yra. Bet kažkokiu būdu reikia pasistengti, kad komandos biudžetas žaidėjų pirkimui nemažėtų ir išliktų bent stabilus.
– Ar Klaipėdoje yra finansinių rezervų augti „Neptūnui“?
– Turiu daug draugų ir pažįstamų iš skirtingų sferų Klaipėdoje. Žinau žmonių nuomonę, kaip jiems patinka ir kaip jie nori būti to dalimi. Atmosfera Klaipėdoje superinė.
Žmonės noriai eina į krepšinį ir noriai dalijasi savo pelnu, kad paremtų krepšinį. Tai šeimos sportas. Patys matote, kiek vaikų būna salėje. Matau potencialą ir noriu tikėti.
– „Lietuvos rytas“ metė 25 baudas, „Neptūnas“ – 11. Ar turite pretenzijų teisėjams?
– Ne teisėjavime čia buvo esmė.
Mane tik erzina tokie dalykai... Normalu, kad teisėjai kartais suklysta. Ir žaidėjai bei treneriai klysta. Bet mane labiausiai erzina, kai yra ta pati situacija ir ji traktuojama vienaip, o kitą kartą kitaip.
Turėjome pastabų dėl tų pačių žingsnių. Bet su teisėjais yra normali diskusija, normalus kontaktas.
– Šioje serijoje „Neptūnui“ pritrūko sėkmės pataikant metimus?
– Šioje serijoje vyrams negaliu prikišti aistros, azarto, ėjimo. Buvo žaidėjų, kurie galėjo nežaisti. Daktaras būtų leidęs nežaisti. Bet jie neverkė – kas galėjo, ėjo, kovojo, žaidė.
Vilniuje pirmosios rungtynės irgi nėjo, nes jie įmetė tris tritaškius vos praėjus centrą. Šiandien prametėme begalę baudų, metimų iš po krepšio.
– Kodėl Arnas Butkevičius buvo toks efektyvus Klaipėdoje ir toks neefektyvus Vilniuje?
– Arnas yra tas žaidėjas, kurio visas puolimas priklausomas nuo varžovų komandos gynybos. Jis geras atviroje aikštelėje, po perimtų kamuolių, gerai atkovoto kamuolio.
Svarbiausiose rungtynėse sunku tikėtis kažkokių progų. Mes jiems per daug davėme lengvų metimų. Ypač pirmoje pusėje. Keturis kartus turėdami keturias pražangas, keturiskart pasiuntėme juos mesti baudų be jokios priežasties.
Smulkūs dalykai viską lemia. Bet niekas neprisimena to vieno neatkovoto kamuolio pradžioje. Tų lengvų baudų. Krepšinis susideda iš tokių dalykų.
– Ar galima sakyti, kad sezono viduryje netekus Omari Johnsono, mažojo finalo serijoje būtent ir trūko to puolėjo, kuris galėtų pataikyti iš perimetro?
– Pasibaigus sezonui galima pasakyti, kur buvo didžiausia problema. Priešininkai tą matė, nors bandėme įvairiais būdais dangstyti.
Kad ir kaip belaužydavome galvą, pas mus išeidavo tokia situacija, kad galėdavome daryti bet kokį derinį, bet viskas baigdavosi ketvirtos pozicijos žaidėjo laisvu tritaškiu.
Visos tos rungtynės, kur mūsų ketvirtos pozicijos žaidėjai turėdavo gerą procentą, buvo laimėtos.
Čia toks vienas dalykas. Visas sezonas buvo labai sudėtingas. Nuo pačios pirmos dienos gyvenome nuo problemos iki problemos. Taip ir susidarė.
Pradėjome sezoną nesusikomplektavę komandos. Buvome suplanavę biudžetą, bet pasirodė, kad buvo pasakyta, kad nėra to biudžeto.
Prasidėjus sezonui – Arno Butkevičiaus trauma. Arvydo Šikšniaus trauma. Atvažiavo nauji žaidėjai – Omari Johnsonas. Džiugu, kad suteiktu šansu pasinaudojo Kačinas. Yra tų pozityvių dalykų.
Bet sprendėme problemą po problemos. Kai jau atrodė sausio mėnesį ar prieš Kalėdas, kad sugrįžome po traumų, buvome geros formos ir antrai sezono pusei buvome pasiruošę tikrai gerai, vėl atsirasdavo problemų.
Nors vadovų sprendimai priimti buvo geri.
– Kaip Lietuvos rinktinės treneriui, ar kurie nors žaidėjai šioje serijoje paliko įspūdį?
– Visi turės savo šansą. Mane visada džiugina, kai lietuviai žaidžia gerai.
Kas mums labai blogai, tai Gailius... Klaipėdos „Neptūnas“ negalėjo jo išlaikyti. Norėjome pasikviesti Kisielių, bet nesugebėjome.
Tai labai geri žaidėjai.
Visi priėmė tą spaudimą, kad privalome laimėti. Mūsų fizinė būklė ėjo žemyn. O „Lietuvos ryto“ žaidėjai gavo didesnį vaidmenį, jų fizinė būklė buvo gera. Maži niuansai padaro didelį skirtumą.
