Gerai nusiteikęs A.Sabonis džiūgavo dėl sūnaus, bet kraipė galvą dėl chaoso pasaulio krepšinio sistemoje per vakarą „Siemens“ arenos ložėje.
Toks buvo ir dviejų dalių vakaras Vilniuje – pasaulio čempionato atrankos rungtynes tarp ne pačių pajėgiausių sudėčių Lietuvos ir Kroatijos rungtynių, o taip pat – apdovanojimai.
Lietuvos krepšinio prezidentas didžiavosi jauniausiu savo sūnumi Domantu, kuris būdamas 22-ejų aplenkė Joną Valančiūną, Paulių Jankūną ir visus kitus balsais internete ir tapo geriausiu šalies krepšininku.
A.Saboniui teko atsiimti prizą už krepšininką, kuris tęsia įspūdingą sezoną NBA klube „Indiana Pacers“.
Jis juokėsi, kai LRT žurnalistė Gintarė Grikštaitė paklausė, ar maloniau pačiam rinkti prizus, ar juos gauti už sūnaus sėkmę.
„Jūs kaip Vidas Mačiulis, klausiate, ar mesdamas baudas galvoju apie Lietuvą, – nušvito A.Sabonis. – Kažkada sakiau: „Jei vienas iš trijų sūnų kada nors žais, tai tėvas bus iki ausų patenkintas. O dabar reikia už vaikus atsiimti prizus – iki ko prisigyvenome.“
– Ko palinkėtumėte sūnui? – žurnalistai paklausė A.Sabonio per uždarą apdovanojimų vakarą „Siemens“ arenoje.
– Kad jam viskas su laiku ateis. Svarbu, kad sveikatos būtų.
– Kokie metai tai buvo Lietuvos krepšiniui?
– Žiūrint kur. Viskas idealiai negali būti. Jei taip būtų, būtų rojus. Viskas gerai negali būti, bet bendroje sumoje, žiūrint į reitingus, jaunimas yra pirmi Europoje, treti pasaulyje.
Vyrai yra šešti pasaulyje, ketvirti Europoje. Moterys 26-os pasaulyje, mergaitės keturioliktos. Bendras vaizdas lyginant su kitomis sporto šakomis yra neblogai.
– Kas svarbiausia būtų kitais metais?
– Aišku, kas laukia kitais metais. Kitais metais laukia pasaulio taurė ir kova dėl patekimo į olimpines žaidynes. Tai pagrindinis tikslas.
– Kaip manote, jei turėsite geriausius žaidėjus, į ką pasaulio čempionate galėtų pretenduoti Lietuvos rinktinę?
– Galvoti gali daug, bet ateis laikas ir pamatysime. Žiūrėsime, kas bus sveikas. Dabar, ką čia svajoti. Aišku, norisi matyti geriausius, kuriuos turime. Bet viskas dar toli.
– Kokia jūsų nuomonė, ar turėtų keistis FIBA langų sistema, pagal kurią geriausių žaidėjų rinktinėse trūksta?
– Tai sena tema, ką čia naujo gali pasakyti. Aišku, žaisti be geriausių – nežinau, ar tai propagavimas krepšinio žiūrovams. Turbūt trūksta suderinimo. Aišku, mes irgi anksčiau žaidę esame, tai nežinau, ar gerai, ar blogai. Prasiblaškyti ir atvykti iš klubų kelioms dienoms gal ir nieko. Bet nėra suderinta. Jei visi žaistų, tada būtų kitaip. Tačiau iki suderinimo daug daug laiko pratekės.
Likusios varžybos dar kažkiek lemia, bet jau nesėsime pridėję į kelnes, kaip kiti.
– Jums labiau patinka sena sistema, kai Europos čempionatai būdavo kas antrą vasarą?
– Klausykite, tai viskas gi būdavo aišku. Ateina vasara, visi baigia sezonus, turi laiko pailsėti ir pasiruošti. Geriau žaidėjams, žiūrovams ir mums, kaip federacijai, daug pelningiau žaisti vasarą, rengti draugiškas rungtynes.
Nes dabar tik mėtome pinigus. Dabar likusios varžybos dar kažkiek lemia, bet jau nesėsime pridėję į kelnes, kaip kiti.
– Kokių imsitės žingsnių ką nors pakeisti?
– Sunku pasakyti. Čia kaip Europos Sąjunga. Viskas taip, kad vienybės kol kas nėra.
