„Šiandien neturiu priekaištų. Na, tik viena baudelė neįkrito“, – po rungtynių „Lietuvos ryto“ arenos koridoriuje šyptelėjo A.Milaknis.
Savikritiškasis „Žalgirio“ snaiperis nuo mažens lygiavosi į geriausius snaiperius pasaulyje. Augdamas jis žavėjosi bendravardžiu Artūru Karnišovu ir kiekvienoje krepšininkų kartoje atrado sau patinkančių toliašaudžių.
„Lygiuodavausi į geriausius, bet stengdavausi sukurti kažką savo. Norisi, kad ir tave prisimintų tarp tų snaiperių“, – sakė vidutiniškai 15,5 taško LKL finalo serijoje renkantis kaunietis.
Tolimi metimai tapo A.Milaknio vizitine kortele. Ją keturiais tritaškiais žalgirietis šį sezoną jau adresavo tokiems klubams kaip Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“ ar Stambulo „Anadolu Efes“.
Toji vizitinė kortelė pasiekė ir Lietuvos rinktinės trenerį Joną Kazlauską, kuris pirmą kartą įtraukė 28 metų 195 cm ūgio gynėją į išplėstinį nacionalinės komandos kandidatų sąrašą.
„Reagavau paprastai. Perskaičiau informaciją internete ir sulaukiau poros sveikinimų, – kuklinosi A.Milaknis. – Esu sakęs, kad neapsikraunu tuo sąrašu. Visiškai jo nesureikšminu, nes tai tėra sąrašas. Va, jei pakvies į stovyklą, tada bus didelė garbė. Bet kol kas apie tai negalvoju. Dabar svarbiausia kuo greičiau baigti finalą ir gauti poilsio.“
Eurolygoje – tarp geriausiųjų
Renaldas Seibutis, Martynas Pocius, Martynas Gecevičius, Deividas Gailius ir kiti – tai A.Milaknio konkurentai dėl išsvajotosios vietos galutiniame rinktinės dvyliktuke.
A.Milaknis pajėgiausiame Europos turnyre rinko vidutiniškai po 10 taškų ir „Žalgiryje“ rezultatyvumu nusileido tik Jamesui Andersonui.
Nors A.Milaknis Lietuvos rinktinės stovykloje būtų naujokas, taikli jo rankelė šį sezoną puikavosi Eurolygos elite.
A.Milaknis pajėgiausiame Europos turnyre rinko vidutiniškai po 10 taškų ir „Žalgiryje“ rezultatyvumu nusileido tik Jamesui Andersonui.
Tritaškius mesdamas 46,15 proc. taiklumu jis buvo šeštas visoje Eurolygoje. Daugiau tritaškių (60) už jį pataikė tik Milošas Teodosičius (70) ir Andrew Goudelockas (71), bet pastarasis sužaidė penkiais mačais daugiau, o serbas atakavo prastesniu taiklumu (40,46).
Per rungtynes varžovų tinklelį draskydavo vidutiniškai 2,5 A.Milaknio tritaškio – trečias rezultatas Eurolygoje.
„Lietuva yra krepšinio šalis. Čia žaisti stipriausioje – nacionalinėje komandoje yra kiekvieno krepšininko garbė ir milžiniškas įvertinimas“, – neslėpė A.Milaknis.
Tačiau „Žalgirio“ snaiperis dar nesidėlioja vasaros planų. Pirmiausia reikia sutvarkyti reikalus LKL finalo serijoje.
O tada A.Milaknis tyliai ramiai lauks J.Kazlausko sprendimo treniruočių salėje varpydamas krepšį taikliomis tritaškių serijomis.
Išbėgęs iš po dirbtinės užtvaros, po driblingo ar kitos A.Milaknio įsivaizduojamos kliūties – kad rungtynių metu šimtą kartų nušlifuotas judesys baigtųsi dar vienu taikliu tritaškiu.
– Artūrai, kiek laiko skiriate papildomoms tolimų metimų serijoms? – 15min.lt paklausė A.Milaknio.
– Turiu daug visokių įpročių, apie kuriuos galėčiau daug papasakoti. Bet neišsiplečiant, stengiuosi mesti iš įvairių dirbtinų situacijų, remiuosi komandos deriniais. Tie laikai, kai esi laisvas ir dar gali prisitaikyti, baigėsi. Reikia greitai ir atsidengti, ir išmesti kamuolį. Todėl prieš kiekvieną treniruotę, prieš kiekvienerias rungtynes ateinu anksčiau, prasimėtau, pagaunu ritmą ir žaidžiu.
– Pirmosiose finalo rungtynėse Kaune metėte net 9 tritaškius (pataikė – 3). Šį kartą tikslą pasiekė visi 4 tolimi metimai. „Lietuvos rytas“ neranda būdų, kaip jus sugaudyti prie trijų taškų linijos?
– Visada tikėjau savo metimu. Tik nustebau, kad Kaune pavyko taip laisvai mėtyti, ko prieš tokias komandas dažniausiai nepasitaiko. Tiesa, galbūt tada paskubėjau, bet šį kartą išlaikiau ir viskas sukrito taip, kaip turėjo.
Vis dėlto pas mus yra daug pavojingų žaidėjų, žaidžiu ne vien aš. Sunku susikoncentruoti į vieną krepšininką, kai ir kiti įneša didžiulį indėlį. Manau, tai yra mūsų stiprybė.
– Serijoje pirmaujate 2-0. Jaučiatės atlikę pusę darbo?
– Nemanau. Ši pergalė Vilniuje buvo labai svarbi, bet Kaune vėl viskas prasidės iš naujo. Ruošiamės taip pat atsakingai. Pralaimėjęs vieną mačą, vėl važiuoji į Vilnių. Žiūrėk, vėl kažkas – ir serijoje lygu. Negali atsipalaiduoti. Bus galima atsipalaiduoti, kai laimėsime seriją.
– Laimėjote abejas rungtynes, specialistai jau kalba apie galimą serijos baigtį 4-0. Galbūt jau tenka kovoti ne tik su „Lietuvos ryto“ žaidėjais, bet ir savimi – juk titulas jau atrodo ranka pasiekiamas?
– Yra įvairių minčių. Yra tekę būti ir vienoje, ir kitoje situacijoje. Negaliu kalbėti už varžovus, bet žinau, kad mes patys neatsipalaiduosime. Dar nesame patikėję, kad taurė mūsų. Kai įrodysime, kad esame stipresni, tada ir vadinsimės stipriausia komanda Lietuvoje. Bet dar reikia laimėti du kartus.
