Naudingiausias „Lietuvos ryto“ komandos krepšininkas liko nusivylęs praėjusiu sezonu ir nenorėjo per daug atvirauti apie darbą su įvairiai vertinamu treneriu Tomu Pačėsu.
– Artūrai, kaip vertinate praėjusį sezoną? Savo tobulėjimą ir komandos rezultatus?
– Dešimtbalėje sistemoje vertinčiau stipriu penketu. Nepatekti į finalą buvo didelė nesėkmė. Iškovota taurė galbūt ką ir guodžia, bet lūkesčiai tikrai buvo ne tokie. Europoje sezonas visiškai nenusisekė. Paties žaidimas sezono pabaigoje pagerėjo, bet labai kažkoks patobulėjęs tikrai nesijaučiu.
– Ar likote patenkintas bendradarbiavimu su treneriu Tomu Pačėsu?
– Iš tikrųjų jis man padėjo persilaužti. Ir už tai aš esu jam dėkingas.
– Kaip suprasti persilaužti?
– Kai jis atėjo, mano fizinė būklė buvo tikrai prastoka. Jis padėjo man persilaužti ir parodė, kad sunkiu darbu viską galima padaryti. Suteikė impulsą. O kitų dalykų aš nenoriu viešai komentuoti.
– Kaip manote, ar buvote pakankamai išnaudojamas „Lietuvos ryto“ komandoje?
– Visada norisi daugiau. Visada. Aš esu maksimalistas. Galvoju, kad mano amžiuje tai yra normalu. Kai bus 36-eri ar 37-eri, gal jau ir nenorėsiu lakstyti po 30 minučių, bet dabar toks noras yra.
Paties žaidimas sezono pabaigoje pagerėjo, bet labai kažkoks patobulėjęs tikrai nesijaučiu.
– Artūrai, ar pasiteisino sprendimas iš Kauno „Žalgirio“ pereiti į „Lietuvos ryto“ klubą?
– Aš priklausau „Lietuvos ryto“ komandai, todėl jeigu kalbėčiau, kad sprendimas buvo labai geras, tai būtų šališkas pasakymas. Jeigu sakyčiau, kad ne, tai elgčiausi nepagarbiai su komanda, kurioje žaidžiu. Aš žinau viena, kad noriu žaisti ir tobulėti, būti geru žaidėju ir visada kovosiu dėl to. Aš visada ieškosiu kelio.
Bet pasakysiu, kad išėjau iš puikaus klubo, kuris turi puikią infrastruktūrą ir organizaciją, giliausias tradicijas. Atėjau į jauną komandą, kuri, galvojau, buvo sudaryta ne vienam sezonui. Tikrai galvojau, kad su tokia komanda galima pasiekti labai daug. Bet tai nepavyko. Kažkas akivaizdžiai nesuveikė. Manau, kad mes tikrai turėjom didelius lūkesčius kažką nuveikti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
– Du kartus buvote atsegtas nuo Lietuvos krepšinio rinktinės. Dabar esate ir vėl įtrauktas į kandidatų sąrašą. Konkurencija didelė. Yra nemažai manančių, kad netgi sužeisto Roberto Javtoko šansai užimti vidurio puolėjo poziciją yra žymiai stipresni nei jūsų. Žodžiu, grėsmė trečius metus iš eilės likti už borto paaukojus beveik visą vasarą vėl yra didelė. Tai jūsų negąsdina?
– Negąsdina. Tai mano svajonė ir siekis. Labai apsidžiaugiau, tikrai. Būti tarp kandidatų jau yra įvertinimas. Juk visi jie yra geriausi Lietuvos krepšininkai. Bet šiai akimirkai mano vasaros planai yra visai neaiškūs.
– Kažkaip nėra abejonės, kad tuo pat metu esate laukiamas ir NBA klubo „Sacramento Kings“ vasaros stovykloje. Čia irgi įdomus dalykas, nes tai proga pasirašyti sutartį.
Atėjau į jauną komandą, kuri, galvojau, buvo sudaryta ne vienam sezonui. Tikrai galvojau, kad su tokia komanda galima pasiekti labai daug. Bet tai nepavyko.
– Jie tikrai labai domisi manimi. Kviečia atvažiuoti. Nori, kad pasitreniruočiau su jais vasaros lygoje. Tikrai to negaliu neigti. Nori pamatyti mane gyvą – kaip judu, kaip sportuoju. Bet yra kitų dalykų, nuo kurių apskritai priklauso mano vasara.
– Kiti dalykai yra jūsų kojos?
– Taip. Nusiuntėm nuotraukas Sakramentui. Nes čia Lietuvoje tos nuotraukos jau yra pažiūrėtos. Ir labai laukiame iš jų atsakymo su rekomendacija. Gali prireikti išsivalyti čiurnas. Yra susidariusios atplaišos. Tai nėra kažkas tokio labai rimto. Artroskopinė operacija. Mėnuo, pusantro ir viskas gerai.
– Bet šiuo atveju mėnuo ar pusantro iš esmės yra lemtingi vasaros atžvilgiu.
– Taip, šiuo atveju taip yra. Todėl labai laukiame Sakramento rekomendacijų ir pastebėjimų.
– Praėjusį sezoną buvo kalbama apie jūsų galimybes žaisti ne tik vidurio puolėjo, bet sunkiojo puolėjo pozicijoje. Bet trenerio tokios perspektyvos nesužavėjo, o jūs pridėjote dar daugiau jėgos. 126 kg svoris? Tokį žmogų po krepšiu nustumti tampa sudėtinga misija. Pati gamta sudėliojo taškus, kad esate tikras penktas numeris?
– Dabar aš kaip tik norėčiau nuoširdžiai patikslinti. Niekada nėjau prieš žiniasklaidą, niekada nerašiau prieš ją. Gal kada tai ir reikėjo padaryti, bet yra kaip yra.
Aš niekada ir nesakiau, kad aš noriu žaisti ketvirtu, trečiu, antru ar pirmu numeriu. Esu tik pasakęs, kad noriu tapti universalesniu žaidėju. Tai nereiškia tapti kitos pozicijos žaidėju. O tie žodžiai buvo išimti iš konteksto ir daugelio suprasti ne taip, kaip reikėjo. Bet čia jų reikalas. Tikrai ne mano. Aš žinau, ką galiu ir ko noriu. Ir to sieksiu visada.
– Vis dar esate labai jaunas, 22-ejų. Kas svarbiausia jums artėjančiame sezone?
– Darbas su profesionalais. Žaidimas aukštame lygyje.
– Sakoma, kad nors dar turite metus galiojančią sutartį su „Lietuvos ryto“ komanda, jūsų kelias gali pasukti kitur. Išpirkos suma sutartyje numatyta ne tokia jau ir didelė. Ir kalbama, kad nemažai komandų jus norėtų matyti savo gretose.
– Nesupykite, bet į tokius klausimus aš negaliu atsakinėti (šypsosi).
