Eurolygoje neliko lyderių lietuvių
Tai, jog Lietuvoje pradėjo trūkti individualiai stiprių krepšininkų, įrodo ir kiekvieną sezoną sudaromi geriausių Eurolygos žaidėjų penketai. Juose per pastaruosius trejus metus neatsirado nė viena lietuviška pavardė.
Anksčiau simboliniuose penketuose netrūkdavo lietuvių. Nuolat pasižymėdavo Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Ramūnas Šiškauskas, Linas Kleiza.
„Mūsų komandos atrodo gerai, bet Europoje nėra daug individualiai stiprių lietuvių. Liko Šarūnas Jasikevičius, Jonas Mačiulis. Martynas Gecevičius ir Martynas Pocius nežaidžia, – sakė A.Gronskis. – O anksčiau diktavome madas su Sauliumi Štombergu, Mindaugu Timinsku ar Arvydu Macijausku.“
Per daug rungtynių
Treneris, prieš kurį laiką sudalyvavęs „Samsung kartos“ projekto treniruotėje, kurioje prisidėjo prie individualaus jaunuolių tobulėjimo, pastebėjo, kad šiuo metu dalis šalies jaunųjų krepšininkų rungtyniauja net 3-4 čempionatuose – Moksleivių lygoje, regioninėse ir miesto varžybose, jungiasi prie vyresnių komandų. Taip per savaitę sužaidžiamos 3-4 rungtynės.
„Veikiausiai tai viena iš pagrindinių problemų. Krepšinio federacija nori spręsti šį klausimą. Jaunuoliai turi daugiau laiko skirti treniruotėms. Individualus meistriškumas ir pasiruošimas pasiekiamas treniruotėse, o jos nukenčia. Po rungtynių negalima iš vaikų daug reikalauti, turi surengti atstatomąją treniruotę, kad pailsėtų“, – aiškino A.Gronskis.
Krepšinio specialistas pastebėjo, kad užsienyje skiriamas didesnis dėmesys individualiam krepšininkų meistriškumui: „Serbijoje iki tam tikro amžiaus negalima žaisti derinio du prieš du. Galima statyti užtvarą tik žaidėjui be kamuolio”.
„Užsienyje labiau akcentuojamas žaidimas vienas prieš vieną. Ispanijoje iki tam tikro amžiaus negalima naudoti aikštės gynybos. Pagal tai kitos šalys mus šiandien šiek tiek lenkia. Kažkas atsitiko mūsų krepšiniui. Galbūt ant laurų užmigome“, – teigė „Lietuvos ryto“ klubo treneris.
Kiekybė neigiamai atsiliepia kokybei
Anot A.Gronskio, kiekvieno vaiko tobulėjime turi būti skiriamas didelis dėmesys kamuolio varymui, perdavimui ir metimui. Geriausi rezultatai pasiekiami treniruojantis, o ne rungtyniaujant.
„Krepšinio mokykloms reikia kažkaip išgyventi, reikia, kad būtų kuo daugiau vaikų. Kai susirenka didelės grupės, tuomet per treniruotes kiekvienam negali skirti tiek daug dėmesio, – tvirtino A.Gronskis. – Vadovai iš trenerių reikalauja rezultatų ir tai yra problema. Jie nori, kad pergalės būtų šiandien ir dabar. Tuomet treneris didesnį dėmesį skiria komandiniam žaidimui.“
Gronskis abejojo, ar visą savo dėmesį individualiam jaunuolių meistriškumui skiriantis treneris ilgai išsaugotų darbo vietą. Jo įdėtos pastangos vaisių sulauktų tik po kelerių metų, o tuo metu pasipiltų pralaimėjimai, dėl kurių pradėtų svyruoti trenerio kėdė.
„Reikia ruošti vaiką taip, kad jis būtų individualiai stiprus. Kai jauni žaidėjai ateina į krepšinio rinka, visos komandos niekas neima, o renkasi vieną žaidėją. Tai yra problema, – neabejojo „Lietuvos ryto“ treneris. – Bet geras krepšininkas tas, kuris gerai žaidžia ir individualiai, ir komandiškai. Manau, kad šiandien per daug orientuojamės į komandinį krepšinį.“
