Ramūnas Butautas, Robertas Javtokas ir Vydas Gedvilas antradienį paskutinį kartą pristatys savo kandidatūras Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimuose.
Kažkuris iš šių trijų vyrų stos į A.Sabonio batus, – žinoma, autis 52 dydžio batų nereikės, bet naujuose Krepšinio namuose lauks daug darbų bandant prikelti pastaraisiais metais pergalių pasiilgusį šalies krepšinį.
Vadovaujant A.Saboniui, pavyko laimėti svarbių apdovanojimų krepšinio aikštėje, pastatyti Krepšinio namus ir išlaikyti statusą Europoje, kur Sabonis yra geriausiai žinomas lietuvis, bei atidaryti daug kartų svarbias duris Lietuvoje dėl reputacijos, grįstos paprastumu ir gebėjimu juokauti taip, kai moka vienas Sabas.
Tačiau per dešimt metų 222 cm ūgio buvęs krepšininkas neišvengė ir sudėtingų laikotarpių, per kuriuos priimtų sprendimų paaiškinti negalėjo, o gal tiesiog nemokėjo.
15min peržvelgia A.Sabonio dvi kadencijas LKF prezidento poste.
2011 metai – kaip Sabą įkalbėjo Vladas Garastas
2011 spalio 24 d. dieną A.Sabonis pakeitė antrą kadenciją baigusį buvusį savo trenerį Vladą Garastą, tuomet jau skaičiavusį 79-uosius metus.
„Nelabai troško Sabonis būti tuo prezidentu, – vėliau pasakojo V.Garastas. – Bet labai norėjau, kad federacijai vadovautų Kauno žmonės. Kaune tam yra daugiau tinkamų žmonių. Neatveši iš kokio rajono į tą vietą. Sabonis idealiai tiko. Kas yra prezidentas? Tai vizitinė kortelė. Darbą turi atlikti generalinis sekretorius, o prezidento kitas vaidmuo – jis yra figūra. Svarbu, kad nebūtų pilka pelytė, nes niekas nesiskaitytų.“
Po Lietuvoje pasibaigusio Europos krepšinio čempionato nuotaikos dėl rinktinės pralaimėjimo makedonams nebuvo pačios smagiausios, bet A.Sabonio kandidatūrai pritarė visi, gal išskyrus jo seną priešą, t. y. buvusį Vilniaus „Ryto” prezidentą Gedvydą Vainauską, su kuriuo nesutarė nuo tada, kai šis pradėjo kišti pagalius į ratus A.Sabonio vadovaujamam Kauno „Žalgiriui”. Vis dėlto A.Sabonio autoritetas buvo toks didelis, kad niekas neabejojo jo pergale rinkimuose.
„Norėčiau visiems padėkoti už pasitikėjimą. Šios pareigos nėra eilinės. Būti krepšinio federacijos prezidentu Lietuvoje yra didelė garbė. Džiaugiuosi, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos krepšinio vystymo, – po LKF konferencijos kalbėjo A.Sabonis.
Paklaustas, ar iškart imsis permainų, naujasis LKF prezidentas patikino, kad jam dar reikės laiko įsivažiuoti. „Čia aš dar naujokas“, – teigė Sabas.
Jis pažadėjo pasitraukti iš „Žalgirio” prezidento pareigų ir dažniau atvažiuoti į Kauną, nors šeima tada liko gyventi greta Malagos esančiame Toremolinose (Ispanija). „Šeima bus ten, kur yra. Reikia vaikams baigti mokslus. O aš kaip anksčiau skraidžiau, taip ir toliau skraidysiu. Dėl to nieko neatsitiks“, – kalbėjo A.Sabonis.
Pirmosiomis savaitėmis jis pratinosi prie pasikeitusios dienotvarkės.
„Kol kas viskas nauja, reikia anksčiau keltis, daug važinėti”, – laikraščiui „Sportas” 2011 m. lapkritį apie naujas pareigas sakė A.Sabonis.
Be to, jis vis dar turėjo rūpesčių dėl pastatytų botelių Neringoje.
„Čia politikuoja su mano vardu, baikit tuos bajerius, eina šešti metai, kiek galima, – prieš politikus Seime, svarstant šį reikalą, gynėsi A.Sabonis. – Prašau baigti mane šmeižti. Manau, nesu tas, kas padaryta iš manęs, ir manau, nesu to vertas.
Ne aš stačiau botelį, statė uždaroji bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai”, buvau vienas iš akcininkų. Nereikia per mano vardą tvarkytis kažkam savo reikalų“, – kalbėjo A.Sabonis.
2012 m. – rinktinei surado naują / seną trenerį
A.Saboniui visada buvo mielesnis krepšinis. Ir tai jis įrodė atėjus vasarai.
Sabas lydėjo Lietuvos rinktinę į olimpinį atrankos turnyrą ir mielai dalyvaudavo treniruotėse. Be to, lydėdavo ir į kitus didžiausius krepšinio turnyrus.
Per atrankos turnyrą Karakase (Venesuela) į olimpines žaidynes patekę Lietuvos krepšininkai nesužibo Londone, tad rinktinei teko ieškoti, kuo pakeisti Kęstutį Kemzūrą.
A.Sabonis pakvietė Joną Kazlauską, kuris jau buvo vadovavęs rinktinei 1997–2001 metais, bet jautėsi skolingas legendiniam krepšininkui už tai, kad šis, nepaisant traumomis paženklinto kūno, buvo sutikęs žaisti 1999 metų Europos krepšinio čempionate.
J.Kazlauskas, tuo metu būdamas labiausiai pasiekusiu Lietuvos krepšinio treneriu, dėl Sabo sutiko antrą kartą bristi į tą pačią upę.
„Lietuviškai įkalbėjau trenerį. Porą kartų pakalbėjome gamtoje. Nėra kol kas geresnio trenerio Lietuvoje, gal ir bus visų laikų geriausias“, – paklaustas, kaip pasisekė įkalbėti J.Kazlauską grįžti, atsakė A.Sabonis.
2013 metai – keli skandalai aplink, o didžiausias kilo dėl nieko
2013 metais STT areštavo tuometinį Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną dėl įtarimų korupcija per 2011 m. Europos čempionatą. A.Sabonio vadovaujama federacija išplatino pareiškimą, kad yra šokiruota dėl tokių įtarimų, t. y. kad su Panevėžio savivaldybe bei viešbučiu turėjo legalius susitarimus, ką vėliau M.Balčiūnui pavyko paneigti teisme. Dabar jis vėl pretenduoja į tas pačias pareigas kaip V.Gedvilo dešinioji ranka.
Su bankroto grėsme tuo metu susidūrė Kauno „Žalgiris”, Vladimirui Romanovui nustojus vykdyti pažadus dėl finansavimo ir komandai atsidūrus arti streiko.
A.Sabonis tada skeptiškai vertino krepšininkų ketinimus dėl nesumokėtų atlyginimų boikotuoti Eurolygos ir LKL rungtynes. „Situacija su „Žalgiriu“ vis tiek išaiškės, gyvenimas parodys, kaip bus toliau. Jeigu šiandien nutrauksi žaidimą, tai ar gyvenimas pateiks ką nors kita? Ne, viskas bus tas pats. Tik prieš tuos žmones, kurie nors truputį supranta krepšinį, būsi susigadinęs savo reputaciją. Būsi tik skystablauzdis. Aš taip galvočiau apie save, jeigu taip pasielgčiau,“ – sakė A.Sabonis.
Paskui jis siekė, kad viešojoje erdvėje deklaruojamas Vladimiro Romanovo pasitraukimas iš „Žalgirio“ valdymo būtų įtvirtintas teisiškai, o iš federacijos gelbėti Kauno klubą išleido Paulių Motiejūną. „Dabar turime visiškai kritinę situaciją. Taip pat Romanovo klube tuoj nebus. Tuomet ir pasižiūrėsime, kas bus TADA. Manau, kad P.Motiejūnas, kurį paaukojome iš federacijos, dėl „Žalgirio” greitai viską išsiaiškins. Jis, vyras, kuris klubo reikalus gerai žinojo, tikiuosi, greitai ir tinkamai padirbės. O tai yra labai svarbu, nes Eurolyga juk nelauks, negalime leisti visko sugadinti”, – kalbėjo A.Sabonis.
Krepšinio aikštėje Lietuvos rinktinė sugebėjo iškovoti sidabrą Europos pirmenybėse Slovėnijoje, nors paskutinėse grupės varžybose prireikė Lino Kleizos herojiškų pastangų mažinant skirtumą mače su bosniais – tada lietuviai labai sunkiai iškopė į antrą etapą, bet ten įsibėgėjo ir pasiekę puikių pergalių nužengė iki pat finalo, kur nusileido Prancūzijai.
Didysis triukšmas laukė sugrįžus namo, kur krepšininkai buvo sutikti lyg didvyriai, bet J.Kazlauskas prabilo apie, jo nuomone, komandą iš vidaus nuodijusius asmenis. O nematomu kaltininku J.Kazlauskas laikė tuometinį generalinį sekretorių M.Balčiūną.
„Žurnalistai rašo, ekspertai kalba apie rungtynes, ir tai yra normalu. O čia buvo užsakyta pora straipsnių, kuriuos greičiausiai užsakė žmonės, dirbantys Lietuvos krepšinio federacijoje. To negali būti, nes buvo suorganizuotas kenkimas komandai, – tada LRT laidoje „Dėmesio centre” sakė J.Kazlauskas. – Juose buvo teigiama, kad treneris niekam tikęs, šioks ir anoks. O jeigu žaidėjai ima abejoti treneriu, tai kaip jie gali klausyti jo nurodymų? Daugiau nebenoriu kalbėti šia tema.”
Konspiracinė teorija dėl kelių tekstų basketnews.lt portale tada iš gniūžtės virto milžinišku riedančiu kamuoliu, nes A.Sabonis nusprendė atsistatydinti.
„Praėjo dveji metai nuo mano atėjimo, kuris buvo paremtas noru padėti krepšiniui, – tada kalbėjo A.Sabonis. – Nuo pirmosios dienos, kai treneriu buvo paskirtas J.Kazlauskas, prasidėjo spaudimas iš šalies. Rinktinės ir trenerio dusinimas priėjo net iki įžeidimų ir nemalonių dalykų. Nesuprantu, kodėl taip yra, juk krepšininkai į rinktinę atvažiuoja savo noru. Tai vienintelė komanda Lietuvoje, galinti suvienyti šalį. Nesuprantu, kodėl Lietuvos krepšininkai ir treneriai yra įžeidinėjami, iš jų tyčiojamasi, nors sakoma, kad juos mylime. Tai prasidėjo jau per kontrolines rungtynes su Graikija. Europos čempionate įveikėme labai sunkią grupę, o po to treneris sulaukė daug kritikos iš žiniasklaidos. Taip būdavo dažnai, tačiau šiemet... Prieš antrojo etapo rungtynes jau buvo trenkta akivaizdžiai, krepšininkams teko liepti mažiau skaityti, kas yra rašoma. Kritika reikalinga, kai ji yra objektyvi, tačiau – ne tokia.
Atėjau čia dirbti norėdamas gero, tačiau nusprendžiau atsistatydinti, nes taip būti negali. Norėtųsi, kad pagalvotumėte (kreipėsi į žurnalistus – red. past.) apie krepšininkus, kurie irgi yra jautrūs, jie stengiasi, tačiau yra žeminami.“
Kartu su A.Saboniu apie pasitraukimą paskelbė LKF viceprezidentas Antanas Guoga ir vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas, o netrukus ir treneris J.Kazlauskas. „Jei galvojate, kad, išėjus A.Saboniui ir P.Motiejūnui, aš liksiu su M.Balčiūnu, jūs klystate, tai būtų keista. Jei Arvydas išeina, tai visi išeiname, nėra ko čia likti, – pareiškė J.Kazlauskas. – Į sveiką kritiką reaguoju normaliai, tačiau čempionato metu basketnews.lt buvo keletas straipsnių, kurie, mano nuomone, buvo užsakyti. Jie tikrai labai įžeidžiantys. Tačiau jeigu čempionato metu federacijos žmogus organizuoja tokius dalykus? To negali būti. Tas žmogus jau nebesivaldo. Jis visus įžeidinėja, su visais susipykęs. Teismuose bylinėjosi su Š.Marčiulioniu, pralaimėjo bylą ir nesugebėjo atsiprašyti. Garsiai pareiškė, kad matematikai turi mokyti matematikos, o krepšinio treneriai – treniruoti. Kas jis toks?“
Vis dėlto po ilgų derybų, tarpusavio susitikimų ir „neoficialių šachmatų partijų“ sutarta, kad iš LKF generalinio sekretoriaus pareigų turi atsistatydinti M.Balčiūnas. Tuo metu A.Sabonis liko savo poste, kaip ir rinktinės treneris J.Kazlauskas. O P.Motiejūnas galutinai atsisėdo Kauno „Žalgirio“ ekipos direktoriaus kėdėje. Federacijos generaliniu sekretoriumi netrukus tapo buvęs plaukikas, olimpietis Mindaugas Špokas, jau dirbęs krepšinio rinktinės administracijoje ir 2011 metais vykusiame Europos čempionate.
Praėjus kuriam laikui, A.Sabonis prasitarė, kad gal be reikalo jis užsipuolė žiniasklaidą.
