Giedrius Žibėnas prie namų trofėjų lentynoje turimo vienintelio Indonezijos krepšinio lygos čempiono (2019 m.) titulo pridėjo garbingą apdovanojimą – Lietuvos pirmenybių auksą 2021-aisiais.
Vos 38-erių metų specialistas Vilniaus „Ryto“ vairą perėmė įpusėjus praėjusiam sezonui, kai atvira liepsna degė vos tik startavęs Donaldo Kairio projektas. Kaunietis G.Žibėnas sezoną užbaigė įspūdinga pergalių serija bei antrąja vieta „Betsafe–LKL“ čempionate, bet ryškiausiomis spalvomis sužibo antrajame sezone.
Pagal savo ir Donato Zavacko viziją komandą vasarą statęs treneris neperžengė FIBA Čempionų lygos „Top16“ etapo, nepateko į Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalą namuose, bet sugebėjo pasinaudoti atlaisvėjusiu koridoriumi „Betsafe–LKL“.
Blogiausią sezoną istorijoje žaidęs Kauno „Žalgiris“ pusfinalyje atsimušė į Panevėžio „Lietkabelio“ sieną, tačiau sensacingą sezoną žaidusi Nenado Čanako kariauna nepajėgė sustabdyti juodai baltai raudonos bangos dramatiškoje kovoje dėl titulo.
„Nepradėkime nuo trenerių, pradėkime nuo komandos. Uh, ilgai to laukėme ir tikrai nusipelnėme. Mus daug kas nurašė, o momentais buvome gal nekenčiamiausia komanda. Bet mus tai motyvavo ir galiausiai šventėme pergalę. Skaičiai nemeluoja – mes buvome geriausia komanda lygoje pagal pergales, puolimo ir gynybos skaičius. Tikrai esame nusipelnę, – po pergalės kalbėjo Giedrius Žibėnas. – Džiaugiuosi už visus žaidėjus, bet privalau išskirti Arną Butkevičių ir Mindaugą Girdžiūną. Jie ilgai čia buvo ir galiausiai tai padarė. Jų vardai ir pavardės dabar bus auksinėmis raidėms įrašytos į istoriją.
Džiaugiuosi už Margo, Radzevičių ir Adomavičių, nes jie yra vilniečiai. Jie laimėjo su savo komanda savo mieste ir eis švęsti su savo šeimomis, draugais ir artimaisiais. Taip pat džiaugiuosi už visus žaidėjus, kurie čia buvo pirmą ar antrą sezoną. Džiaugiuosi už legionierius, nes tai atsilieps jų karjeroms. Jie dabar turi auksinį įrašą. Aišku, lenkiuosi prieš visą trenerių štabą. Be jų nieko nebūtume nuveikę. Jie dirbo 24 valandas 7 dienas per savaitę visą sezoną. Jie padarė didžiulį indėlį. Jie atvedė komandą čia, kur ji dabar ir yra.“
Margirio Normanto pirmųjų septynių taškų inspiruotas „Rytas“ puikiai pradėjo rungtynes, bet nuo pirmojo ginčo kamuolio įsiaudrinusią sausakimšą „Jeep“ areną nuramino Nenado Čanako minutės pertraukėlė, Džordže Gagičiaus taškai ir „Lietkabelio“ keturiolikos taškų ruožas be atsako.
Speedy Smithui klimpstant „Lietkabelio“ gynėjų gniaužtuose, o „Ryto“ sporto direktoriui Donatui Zavackui kvestionuojant kiekvieną arbitrų švilpuką, svečiai iš Panevėžio ėmė tolti, vienu metu įgiję 14 taškų pranašumą.
Po ilgosios pertraukos „Rytas“ padidino intensyvumą ir agresiją, greitai deficitą prikirpo iki 4 taškų, bet tuomet 6 greitus taškus įmetė Gediminas Orelikas.
Trejas rungtynes iš eilės dėl ligos praleidęs naudingiausias „Betsafe-LKL“ sezono krepšininkas Ivanas Buva į aikštę buvo mestas prieš ketvirtąjį kėlinį, kai „Ryto“ atsilikimas siekė 56:62.
Kroatas per pirmąjį įėjimą į aikštelę per beveik 4 minutes pasižymėjo 2 atkovotais kamuoliais ir 2 pražangomis. Vis dėlto ir be I.Buvos pagalbos „Rytas“ tirpdė skirtumą, o po dviejų S.Smitho ir M.Normanto tritaškių ir išsiveržė į priekį 67:65.
Paskutinėse sezono rungtynėse – intriga ir atmosfera, verta didžiojo finalo. Likus 2 minutėms iki mačo pabaigos, rezultatas buvo lygus 71:71, bet tuomet Speedy Smithas smeigė dvitaškį iš vidutinio nuotolio, o Arnas Butkevičius po greitai perimto kamuolio atliko dėjimą, pakėlusį nuo emocijų ir prakaito permirkusią „Jeep“ areną.
Speedy Smithas nesugebėjo įveikti G.Maldūno kovoje vienas prieš vieną, bet I.Buva dukart nusiėmė kamuolį po „Lietkabelio“ krepšiu, o po antrojo karto realizavo uždirbtus du baudų metimus – „Rytas“ priekyje 77:76.
„Lietkabelio“ ataka baigėsi chaotišku Panagiočio Kalaitzakio metimu, o K.Žemaičio pražanga virto dviem taikliais baudų metimais. Jei Lukas Uleckas buvo taiklus, Kristupo Žemaičio metimai skriejo pro šalį, o nerealizuota liko ir netikėtai atsiradusi G.Oreliko proga prie trijų taškų linijos.
– Kalbate apie kitus, nors svarbiausias yra treneris. Koks yra jūsų indėlis?
– Kai kalbame apie trenerį, tai mes turime keturis trenerius. Nėra vieneto. Visi dirbome kartu ir sąžiningai. Tai mūsų visų darbas – kiekvieną rytą, dieną ir vakarą. Tikrai neišskirsiu savęs ar kažkurio kito. Aišku, Tadas Jackūnas padarė puikų darbą, nes antrą sezoną paeiliui finalą pasitikome neturėdami traumų. Nors neaišku, kaip čia viskas baigėsi su Tanneriu ir Evaldu. Georgas Dedas yra Eurolygos treneris, jo patirtis davė mums labai daug. Jie su Gustu Maskoliūnu buvo geriausias štabas visame LKL. Jie nusipelnė šio auksinio įrašo į Vilniaus „Ryto“ istoriją.
– Ar Evaldo ir Tannerio traumos privertė į aikštę mesti Ivaną Buvą?
– Nebuvome numatę, kad Ivanas žais. Taip, jis ruošėsi ir sportavo, bet nenorėjome šio momento keisti, nes laimėjome trejas rungtynes iš eilės. Nenorėjome jo mesti į šį sūkurį. Bet šiandien Ivanas įrodė, kad yra lygos MVP. Ketvirtajame kėlinyje jis buvo X faktorius.
– Kas nutiko Evaldui ir Tanneriui?
– Suvaikščiojo koja. Bijau, kad bus ne kažkas. Lauksime tyrimų ir žiūrėsime, kaip baigsis.
– Ar jus matysime „Ryte“ ir kitą sezoną?
– Tai ne man spręsti. Ir tikrai ne šiandien. Komanda turi „pliusą“ kontrakte. Daug kas priklausys nuo komandos ir nuo mano asistentų. Be jų sezonas būtų visai kitoks.
– Ar „Rytas“ vasarą gali stipriai pasikeisti?
– Visada norisi tęstinumo. Visąlaik norisi tęsti pradėtus darbus, bet pradžiai reikia žiūrėti... Žinokite, šiuo metu emocijų yra per daug spręsti tokius klausimus. Dabar norisi susitelkti į šventimą, nes norėjome būti kuklūs, daug nešnekėti. Norėjome būti alkani, bet dabar alkani būti negalime. Turime būti ištroškę kai kurių gėrimų. Ir nekuklūs, nes mes jau esame čempionai. Statusas bent trumpam pasikeičia.
Noriu pasakyti didžiulį ačiū auksinėmis raidėmis savo sirgaliams, ką jie padarė šiandien lemiamu momentu. Jie mus nunešė link taurės. Jie visą sezoną skandavo, kad nematė geresnio klubo už Vilniaus „Rytą“. Dabar jie šitą galės skanduoti dar ilgiau. Bent metus tai drąsiai ir išdidžiai.
Pasikartosiu, nors pernai pralaimėjome finalą, bet išskyriau, jog B tribūna yra geriausiai organizuota sirgalių grupė Lietuvoje. Aš tą ir kartojau. Žinau, kad begalė žmonių ginčysis. Apie „Rytą“ sakyti blogus dalykus yra populiaru. Mums tai buvo gera motyvacija. Ir žaidėjai su tuo susitvarkė puikiai. Mus tai stūmė į priekį. Viso sezono metu išlikome stabilūs, pastovūs ir alkani.
– Finale daug kas favoritu laikė „Lietkabelį“, bet ar tokios prognozės dar gali suteikti papildomos motyvacijos, kai ir taip kaunatės dėl trofėjaus?
– Sakyčiau, kad šįmet geriau buvome užsigrūdinę kovose. Taip, mes gal mažiau žaidėme rungtynių nei „Lietkabelis“ Europos taurėje, bet mūsų rungtynės turėjo žymiai didesnę svarbą. Kiekvienas mūsų mačas buvo gyvenk arba mirk, išskyrus paskutinį su „Falco“, kuris nieko nelėmė.
„Lietkabelis“ turėjo devynis varžovus, o iš grupės aštuonios komandos eina į kitą etapą. Tikslai jų nebuvo dideli, o vėliau atsirado galimybė gauti namų aikštelės pranašumą. Bet kai momentas atėjo, pasidarė jiems sunkiau. Finale mums buvo lengviau, nes tokių rungtynių žaidėjai mūsų yra matę daugiau. Galbūt tai padėjo švęsti pergalę. Mes ir pernai šventėme pergalę prieš „Lietkabelį“ pusfinalyje. Buvome motyvuoti ir užsigrūdinę, nes buvome nurašyti. Šįmet atsitiko lygiai tas pats. Truputį keista, nes pagal skaičius puolimo ir gynybos mes esame geresnė komanda. Tai yra pelnyta ir labai garbinga pergalė.
– Ar laimėti titulą atkrintamosiose neįveikus „Žalgirio“ nesumažina džiaugsmo?
– Mes įveikėme „Žalgirį“ dukart reguliariajame sezone. Tai mes įrodėme. Vienintelį kartą pralaimėjome su paskutiniu metimu. Niekas nežino, būtų sunkiau ar lengviau finale. „Lietkabelis“ tikrai buvo geresni pusfinalyje. Lietuva tai matė. Jie buvo geresnė komanda ir nusipelnė žaisti finale. Jie turėjo pastovumą, aiškią viziją ir sistemą. Jie išnaudojo daug fizinių ir emocinių jėgų pusfinalyje. Gal jiems to pritrūko finale, bet mes dėl to ir kovojome dėl reguliaraus sezono nugalėtojo titulo, kad finale būtume šviežesni.
– Arnas Butkevičius kalbėjo apie užgesintas ambicijas ir komandos susiklijavimą sezono eigoje. Gal galite papasakoti apie tai plačiau?
– Ant emocijų klausiate. Aš gal emocingesnis dabar už Arną. Jis gal prisiminė visą sezoną, bet sunku perbėgti visą sezoną taip greitai. Sunku visus pokalbius prisiminti. Žinoma, pokalbių buvo, kaip ir kiekvienoje komandoje nėra namų be dūmų. Mes išsprendėme kartu su kapitonu ir labiau patyrusiais žaidėjais. Kas man džiugu – ir su legionieriais. Jie nebuvo nuošalyje. Jie aukojosi dėl komandos ir darė komandą komandiškesne. Rūbinėje aš visą sezoną sakiau, kad treneris į rūbinę nesikiša. Jei jie randa išeitis, tai paliekame jų teismui.
– Kas nusipelnė finalo serijos MVP titulo?
– Mūsų žvaigždė yra komanda. Tai įrodėme šiandien lemiamomis akimirkomis. Galime išskirti vieną ar kitą. Jūs esate teisūs, kurie sekate statistikas ir kitką. Šiandien mes norėtume MVP titulą atiduoti komandai. Mūsų žvaigždė buvo komanda, nes lemiamu momentu apsigynėme, pakovojome vienas už kitą. Puolime – visą sezoną buvo taip, kad vienas rungtynes patraukdavo vienas žaidėjas, kitas rungtynes – kitas. Aišku, kapitonas Arnas mus visose rungtynėse vedė į priekį. Pirmose tik išsibaudavo, o tai mums atsirūgo. Nenoriu vertinti, tai ne treneriai turi vertinti. Man komanda šiandien labiausiai įsiminė ir ketvirtas kėlinys gynyboje, širdis ir čempioniškas charakteris. Norisi tai išskirti.
– Vilnius titulo laukė 12 metų. Ar kažką pamenate apie tai? Tikriausiai labai nesidžiaugėte?
– Aš žinau, kur jūs linkstate. Taip, aš tuo metu gyvenau Kaune. Tuo turbūt viskas atsakyta. Bet gyvenimas keičiasi. Čia yra darbas, o kur bedirbtum, dirbi dėl klubo ir atiduodi visą sveikatą, ir visus žilus plaukus kaupi.
– Kokia šventė laukia geresnio klubo?
– Laukia prie Baltojo tilto. Kviečiu visus vilniečius jungtis ir prisidėti. Tai vyksta ne kasdien. Žinome, kad neturime milijono fanų, bet švęsime su tais, kurie yra tikri mūsų fanai ir palaikė mus visada. Manau, kad šiandien „Jeep“ arenoje susirinko būtent šie sirgaliai, kurie su mumis buvo visą sezoną. Nežinau, kiti gal dabar yra „Maneskin“ koncerte.
– Ar nebūtų buvę maloniau laimėti pilnoje „Avia Solutions Group“ arenoje?
– Mums labai malonu, kaip laimėjome. Bandėme tai padaryti pirmajame serijos mače, bet arena buvo pustuštė, susirinko 6 tūkstančiai. Tai yra vienas jausmas, čia buvo kitas jausmas. Niekas negali garantuoti, jog ten būtų susirinkę daugiau nei 6 tūkstančiai. Norėjome švęsti su tikraisiais sirgaliais. Žinome, kad jų liko ir už durų. Nepykite, bet kiek žinau, tai ir kitą sezoną visas rungtynes „Rytas“ žais „Jeep“ arenoje.
– Kaip vyriausiasis treneris čempionu tapote ir Indonezijoje. Gal ir Vilniuje parodysite kokių indonezietiškų šventimo metodų?
– Atsimenu, kad aplaistė žaidėjai „Gatorade“ su ledukais. Necivilizuota šalis, tad šventimas vyko naktiniame klube. Daugiau detalių atskleisti nenoriu. Tikrai nebuvo kažko iš fantastikos srities. Pažymėta buvo gerai, teisingi ir sirgaliai. Tikiuosi, kad ir šiandien atšvęsime su sirgaliais.
