2009-ųjų balandžio 24-oji diena, Tartu miestas, Estija.
Vilniaus „Lietuvos rytas“ atlieka apšilimą bei ruošiasi kitą dieną laukiančiam BBL finalui prieš Kauno „Žalgirį“.
Rungtynes vilniečiai pasitinka laikomi ryškiais favoritais laimėti. Jie jau spėjo iškovoti LKF taurę bei bilietą į Eurolygą garantuojantį Europos taurės titulą.
Tai buvo įžaidėjo pozicijoje save atradusio Vilniaus komandos lyderio Chucko Eidsono žvaigždžių valanda. Krepšininkas jau buvo surengęs ne vieną galingą pasirodymą, o solidų jo žaidimą įprasmino ir Europos taurės sezono MVP apdovanojimas.
Chuckas prieš finalą, kaip ir įprastą mačą, spindėjo ramybe – lai už jį kalba žaidimas ir darbai aikštelėje.
„Jis gyveno savo pasaulyje, jis pats savyje surasdavo motyvacijos. Pamenu, kad rungtynių išvakarėse jo paklausiau, kaip jis jaučiasi ir yra nusiteikęs finalui, jis labai ramiai pasižiūrėjo į mane ir užtikrintai pasakė: „aš jiems rytoj nusiųsiu žinią“, – 15min pasakojo Jonas Vainauskas, tuometis „Lietuvos ryto“ klubo vadovas.
Amerikiečiui papildomos motyvacijos nereikėjo, jis puikiai mena dar prieš metus nesėkme žalgiriečiams pasibaigusį BBL finalą Šiauliuose.
Žinutes „Žalgiriui“ Ch.Eidsonas ėmė siųsti nuo pirmųjų dvikovos minučių, nesustodamas taršęs žaliai baltų gynybines barikadas ir jau per pirmąjį ketvirtį pelnęs 17 taškų.
Vilniečiai principinį varžovą pranoko 97:74, o Ch.Eidsonas užfiksavo vieną įspūdingiausių pasirodymų Lietuvos klubinio krepšinio istorijoje – 41 pelnytas taškas (12/14 dvit., 4/6 trit., 5/6 baud.), 8 atkovoti kamuoliai, 8 rezultatyvūs perdavimai bei 58 naudingumo balai.
Visų laikų BBL rezultatyvumo ir naudingumo balų rekordai.
„Jis žino išeitį iš kiekvienos situacijos. Kalkite mane prie kryžiaus, bet šiai dienai vaistų prieš Ch.Eidsoną mes neturime“, – po triuškinančio pralaimėjimo BBL finale sakė Kauno „Žalgirio“ treneris Gintaras Krapikas.
Rimas prieš rungtynes Chuckui pasakė: „Tu esi Dievas, tavęs niekas negali sustabdyti“
Ch.Eidsono komandos draugai Vilniuje Steponas Babrauskas ir Mindaugas Lukauskis puikiai mena istorinį amerikiečio benefisą.
„Nesu matęs geresnio individualaus pasirodymo, kiek teko man kažkur žaisti. Jis beveik nieko neprametė. Treneris kartais pykdavo, kad Chuckas atlieka perdavimą. Jis sutraukia varžovų gynybą, nusimeta, Rimas sakydavo, kad Chuckas turi mesti į krepšį. Tai buvo jo diena – dvitaškiai, tritaškiai, prasiveržimai. Ch.Eidsono sustabdyti tą dieną buvo tiesiog neįmanoma“, – 15min sakė M.Lukauskis.
„Fenomenalus Chucko pasirodymas. Pamenu, kaip Rimas prieš rungtynes Chuckui pasakė paprastai: „Tu esi Dievas, tavęs niekas čia negali sustabdyti“, – pridėjo S.Babrauskas.
Niekas ir nesustabdė.
Chucko Eidsono medžioklė
Charlesas Patrickas Eidsonas jaunesnysis arba kitaip Chuckas Eidsonas – tylusis amerikietis, Lietuvos sostinėje praleidęs dvejus, tačiau labai ryškius ir įsimintinus metus, paženklintus asmeninių ir komandinių apdovanojimų gausa.
„Galime drąsiai sakyti, kad Chuckas Eidsonas yra geriausias visų laikų LKL legionierius“, – sutartinai 15min teigė tuomečio Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjai.
Universalus kairiarankis žaidėjas į Vilnių atvyko 2007-aisiais, tačiau į „Lietuvos ryto“ vadovo Jono Vainausko akiratį pateko dar 2004-2006 metų sezonuose, atstovavęs Vokietijos klubui Gyseno „46ers“.
Krepšininko gabumais vilniečiai įsitikinti galėjo 2006-2007 metų sezone, kai Europos taurės ketvirtfinalyje „Lietuvos rytas“ susikirto su Ch.Eidsono atstovaujama Strasbūro IG ekipa.
Pirmajame susitikime Prancūzijoje 83:70 triumfavo 18 taškų pelniusio Ch.Eidsono vedami aikštelės šeimininkai, tačiau „Siemens“ arenoje „Lietuvos rytas“ revanšavosi 72:56 bei taip prasmuko į turnyro pusfinalį.
Prie svarbios pergalės namų tvirtovėje stipriai prisidėjo Artūras Jomantas, pristabdęs būsimą komandos draugą iki 15 taškų, 5 klaidų ir 8 naudingumo balų statistinės eilutės.
„Dar kartą galima nulenkti galvą prieš A.Jomantą, kuris atsakomosiose rungtynėse Vilniuje Ch.Eidsono gyvenimą pavertė pragaru. Jis neleido jam sužaisti ties savo galimybių riba“, – sakė J.Vainauskas.
„Pamenu, kad Joma (aut. past. – Artūras Jomantas) žaidė tuomet „Ryte“ ir jam teko dengti Chucką. Jis sakė, kad geras žaidėjas – aukštas, kairiarankis, kūrybingas ir pataikantis. Tikrai geras“, – atsiminimais dalijosi S.Babrauskas.
Aukštas, kairiarankis, kūrybingas ir pataikantis. Tikrai geras.
Amerikiečio žaidimas prieš „Lietuvos rytą“ galutinai įtikino klubo vadovus imtis veiksmų rinkoje bei aplenkti konkurentus įteikiant talentingajam žaidėjui sutartį.
Tame Europos taurės sezone Vilniaus ekipa nužygiavo iki pat finalo, kuris vyko Belgijoje, Šarlerua mieste, o varžovas laukė tituluotas ir garsus – karališkasis Madrido „Real“.
Lemiamų rungtynių dėl titulo išvakarėse, tarpininkaujant kelioms agentūroms, parašai su Ch.Eidsonu buvo sudėti ant dvejų metų kontrakto.
Svarbiu faktoriumi krepšininko apsisprendime tapo „Lietuvos ryto“ žaidimas Europos taurės finale, praktiškai garantavęs vilniečiams vietą kito sezono Eurolygoje, nes kita turnyro finalininkė „Real“ ekipa triukšmavo vietinėse pirmenybėse ir bilietą į stipriausią Senojo žemyno turnyrą būtų iškovojusi ir per ACB čempionatą.
„Šis argumentas, šalia visų kitų, nusvėrė kontrakto pasirašymą mūsų naudai. Kitas dalykas, tikrai prisimenu, kad konkurencija dėl Ch.Eidsono nebuvo didelė. Juo domėjosi tik vienas kitas mūsų kalibro Europos klubas“, – teigė J.Vainauskas.
Nesustabdomas Chuckas
Chuckas Eidsonas jau debiutiniame sezone Eurolygoje pademonstravo savo platų gebėjimų aikštelėje arsenalą.
„Lietuvos rytas“ buvo per žingsnį nuo atkrintamųjų varžybų, o prie to stipriai prisidėjo ir tuomet 27-erių metų amžiaus buvęs krepšininkas, vidutiniškai pelnęs po 12,2 taško (48,9 proc. trit.), atkovojęs po 4,1 ir perėmęs po 2,2 kamuolio, atlikęs po 2,7 rezultatyvaus perdavimo, praradęs po 2 kamuolius ir rinkęs po 12,7 naudingumo balo.
„Manau, kad Chuckas laisvai galėjo žaisti NBA, bet tos traumos jam pakišo koją. Jis turėjo dvi kelio operacijas, traumas patyrė dar žaisdamas JAV. Skausmais Lietuvoje jis nesiskųsdavo, nes R.Kurtinaitis jį pataupydavo. LKL duodavo poilsio dieną, kad kiti pažaistų, o jis pailsėtų. Chuckas pas mus nešdavo visą krūvį, žaisdavo po 30 ir daugiau minučių“, – teigė S.Babrauskas.
Ch.Eidsonas galimybės pasitikrinti jėgomis su NBA komanda sulaukė 2008-2009 metų sezono pradžioje, kai draugiškose rungtynėse Oklande susikovė su „Golden State Warriors“.
Nors „Lietuvos rytas“ pralaimėjo 106:126, tačiau Ch.Eidsonas parodė savo talentą, susitikimą baigęs savo sąskaitoje turėdamas 28 taškus, 9 atkovotus kamuolius bei 8 rezultatyvius perdavimus.
Jis buvo puikus rungtyniaudamas atakuojančio gynėjo bei lengvojo krašto puolėjo pozicijose, tačiau ryškiausiomis spalvomis sužibo atakų organizatoriaus rogėse, kai įpusėjus 2008-2009 metų sezonui „Lietuvos rytas“ pardavė serbą Branko Milisavljevičių, rinkusį Europos taurėje po 16,2 taško.
Startinio įžaidėjo netekęs R.Kurtinaitis ėmė ieškoti išeičių užkamšyti atsivėrusią spragą.
„Prisimenu pokalbį su SIG klubo vadovu, kuris labai išgyveno, kad treneris per mažai leidžia Chuckui žaisti su kamuoliu, nors nuo studijų laikų visiems buvo žinoma, kad tai žaidėjas, galintis žaisti su kamuoliu, galintis kurti atakas. Jau tuomet buvo aišku, kad Chuckas buvo žymiai pavojingesnis įžaidėjo pozicijoje, negu antroje ar trečioje, kurioje teko rungtyniauti Gysene ar Strasbūre.
Tai ne Antano Sireikos ar Rimo Kurtinaičio sumanymas, tai buvo seniai užprogramuotas klubo sprendimas, kuris tik laukė progos būti įgyvendintu“, – sako J.Vainauskas.
Žalią šviesą daviau tik Chuckui Eidsonui. Jis man viską sutvarkė.
„Aš nemėgau improvizacijos, nes dėl jos išaugdavo klaidų skaičius. Žalią šviesą daviau tik Chuckui Eidsonui, nes jis mokėjo priimti gerus sprendimus. Visa Europa jį pažinojo kaip trečią numerį, o aš perstačiau į pirmą poziciją – jis man viską sutvarkė. Man patikdavo, kaip jis reguliuodavo komandos žaidimą. Dėl to viską laimėjome“, – 15min apie lemtingą korekciją žaidime prisiminė Rimas Kurtinaitis.
203 cm ūgio kairiarankis amerikietis pasižymėjo puikiu krepšinio IQ, kamuolio valdymo technika, prieš tiesioginius oponentus turėjo ūgio pranašumą, tad galėjo laisvai skirstyti kamuolį komandos draugams – po krepšiu budinčiam Marijonui Petravičiui ar snaiperiams, išstatytiems kampuose ties tritaškio linija.
Varžovų barikadas Chuckas draskydavo prasiveržimais, bet dažnai bausdavo ir metimais iš tolimos ar vidutinės distancijos.
Visavertis žaidėjas.
Ch.Eidsono perstatymas į įžaidėjo poziciją tapo svarbiausia R.Kurtinaičio atlikta korekcija, kuri apvertė komandos sezoną 180 laipsnių kampu.
Artimas ryšys su Marijonu
Kadaise Kauno „Žalgirio“ treneris Gintaras Krapikas sakė, kad vilniečiai žaidžia tik vieną derinį. Bet kam kažką gadinti, kas taip puikiai veikia?
„Lietuvos ryto“ smogiamąja jėga bei pagrindinėmis žaidimo ašimis tapo Ch.Eidsono ir M.Petravičiaus duetas, kurių „du prieš du“ varė į neviltį visus varžovus Europoje ir Lietuvoje.
Viskas prasidėdavo nuo Chucko, bet labai svarbus buvo ir Šilalėje gimęs M.Petravičius – galingo sudėjimo ir vėlyvo brendimo 209 cm ūgio centras, statęs tvirtas užtvaras gynėjams, gerai judėjęs link krepšio ir buvęs beveik neuždengiamas baudos aikštelės prieigose.
Atliekant pirmąjį „du prieš du“ Ch.Eidsonui atsiverdavo kelios opcijos – atakuoti krepšį pačiam, patiekti kamuolį centrui ar numesti jį aikštelės kraštuose ties tritaškio linija perdavimo laukiantiems snaiperiams, kurių to sezono ekipoje buvo apstu.
„Chucko „du prieš du“ su Marijonu buvo geriausias „Ryto“ istorijoje. Net Hollisas Price‘as taip gerai su Marijonu nežaidė, kaip tą darė Chuckas Eidsonas“, – teigė S.Babrauskas.
Artimą ryšį su Marijonu amerikietis turėjo ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Lietuvis buvo vienintelis kontaktas klubui ar komandai bandant susisiekti su Ch.Eidsonu.
„Jei sakydavai jam, kad turi būti treniruotėje 10 valandą, tai jis ir bus 10 valandą. Jei kažkas pasikeisdavo, Chucko reikėdavo ieškoti per Marijoną“, – juokdamasis prisimena Donatas Zavackas.
Telefono neturėjimas – viena iš daugelio amerikiečio keistenybių. Seno kirpimo krepšininkas neturėjo ir vis dar neturi anketų socialiniuose tinkluose.
Dėl šių priežasčių komandos draugai su Chucku visada komunikuodavo tik akis į akį.
Marijonas su Chucku susipažino dar 2009-aisiais, kai kartu mokėsi ir žaidė krepšinį Pietų Karolinos universitete JAV.
Lietuvio žmona Bernadette bei amerikiečio žmona Samantha kartu atstovavo tai pačiai tinklinio komandai, tad nieko stebėtino, kad šie vyrukai bendraudavo daugiausiai, nors Chuckas ir nebuvo pats kalbiausias žmogus komandoje.
Paprastas vyrukas iš Chucktowno
„Chuckas tikrai buvo savotiškas“, – komandos draugą prisimena Donatas Zavackas.
„Paprasčiausias žmogus, kokį esu sutikęs per savo karjerą“, – Ch.Eidsoną apibūdino Steponas Babrauskas.
„Jis buvo labai paprastas. Chuckas buvo netipinis amerikietis. Jis buvo kovotojas, niekada nenuleidęs rankų. Tikrai šaunus ir ramus bičas“, – teigė Mindaugas Lukauskis.
Nors aikštelėje Ch.Eidsonas buvo bosas, dirigavęs komandos žaidimui ir norėjęs suplėšyti kiekvieną varžovą, tačiau palikęs krepšinio areną jis vėl tapdavo ramiu, paprastu ir kukliu žmogumi.
Pirmąjį telefoną Chuckas įsigijo būdamas 27-erių, jog galėtų netrukdomas komunikuoti su dvynukų besilaukiančia žmona.
Gatvėje sutikus šį krepšininką sunku būtų buvę nuspėti, jog tai iki 300 tūkstančių eurų per sezoną uždirbantis atletas.
Išduoti jį galėjo nebent 203 cm ūgis.
Chuckas vairavo tūkstančio eurų vertės automobilį, sulaukus šeimos pagausėjimo jis ieškojo didesnės mašinos, bet norėjo tilpti į 3 tūkstančių eurų rėmus.
Pavasariui atėjus ir sušilus orams į treniruotes atletas atpuškuodavo avėdamas šlepetes, dėvėdamas tas pačias sportines kelnes bei laisvalaikio marškinėlius su užrašu „Chucktown“, o nuo veido niekada neišnykdavo amerikietiška šypsenelė.
„Chucktown“ užrašas ant marškinėlių – simbolinis. Taip JAV yra vadinamas Charlestono miestas, Pietų Karolinoje, įsikūręs visai šalia Samervilio, kuriame gimė, užaugo ir koledže mokėsi pats Chuckas Eidsonas.
„Mes jį vadindavome „simple guy from Chucktown“ (paprastas vyrukas iš Chucktowno)“, – juokdamasis prisiminė S.Babrauskas.
Chuckas buvo darbštus žaidėjas, niekada nesulaukęs komandos draugų ar trenerių priekaištų dėl savo darbo etikos ir požiūrio į treniruočių procesą.
Ramusis Chuckas nemėgo vakarėlių, buvo uždaro būdo, bet kai „Lietuvos rytas“ kažką laimėdavo ir vykdavo komandinis šventimas, jis visada būdavo kartu.
O švenčių 2008-2009 metų sezone vilniečiams tikrai netrūko.
2009-aisiais krepšininkas iš JAV ne tik susižėrė visus penkis titulus atstovaudamas „Lietuvos rytui“, bet sulaukė ir Europos taurės sezono MVP apdovanojimo, tapo naudingiausiu žaidėju LKL ir BBL finaluose, buvo išrinktas LKL žvaigždžių dienos MVP bei pateko į pirmąją simbolinę Europos taurės ekipą.
Antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre Ch.Eidsonas žaidė po beveik 35 minutes, pelnė po 15,9 taško, atkovojo po 5,7 ir perėmė po 2 kamuolius, atliko po 5,1 rezultatyvaus perdavimo, klydo po 3,2 karto bei rinko po 21,2 naudingumo balo.
„Vienareikšmiai nėra buvę tokio gero legionieriaus LKL istorijoje, skaičiuojant jo visą pridėtinę vertę. Tanoka tiek nedavė „Žalgiriui“. Taip, jis davė titulų, bet Chuckas pagal svarbą buvo geriausias, ką jis davė „Rytui“ ir visam Lietuvos krepšiniui. Jis buvo kur kas intelektualesnis krepšininkas nei Tanoka. Galime drąsiai sakyti, kad Chuckas yra geriausias visų laikų LKL legionierius. Čia net negiriant jo“, – sakė S.Babrauskas.
Krepšininko įspūdingi pasirodymai vilkint juodai baltai raudoną aprangą nesibaigė po BBL finalo.
Jis LKL finalo serijoje prieš „Žalgirį“ dukart pelnė 30 ar daugiau taškų, užfiksavo naują finalo rezultatyvumo rekordą.
Galingas žaidimas Vilniuje Ch.Eidsonui nutiesė kelią į Eurolygos elitą, padėjo nukalti didžiulius kontraktus su Tel Avivo „Maccabi“ ir „Barcelona“ klubais.
Apie tai ir stebuklingu virtusį finalo aštuonetą Turine – trečioje ir paskutinėje auksinio „Lietuvos ryto“ sezono trilogijos dalyje.
