Rungtynių vertė milžiniška, nes Donguane nugalėjusi komanda ne tik taps grupės nugalėtoja, bet ir nusiveš auksinį tašką į antrą etapą Nandzinge.
Po abi pirmąsias rungtynes laimėjusios Lietuvos ir Australijos komandos pasaulio čempionate startavo galingai, bet dabar ateina metas pažiūrėti, kuri jų stipresnė.
Ne visi Australijos krepšininkai treniravosi Donguano arenoje trečiadienį, tad paplušėti turėjo ir treneriai.
50-metis A.Lemanis kaip vijurkas vijosi Australijos rinktinės atsarginį gynėją Nathaną Sobey, kai šis repetavo išbėgimą iš už užtvaros, ir demonstravo savo karštą ranką pratybose.
Nuo 2013 metų Australijos rinktinei vadovaujantis A.Lemanis turi savyje latviško kraujo, apie kurį ir pasakojo 15min po treniruotės trečiadienį.
– Treneri, koks jūsų įspūdis apie Lietuvos rinktinę po dviejų pirmųjų grupės rungtynių?
– Kaip ir tikėtasi ji žaidžia gerą krepšinį. Aš visada gerbiau Lietuvą kaip krepšinio tautą ir mūsų komandos dažnai susitinka. Tikiu, kad esame vienas kitam draugiški varžovai.
Jie žaidžia komandiškai, gerai dalinasi kamuoliu, žaidžia vienas už kitą, gerai ginasi, gerai valdoma trenerio ir organizuota. Bus geros rungtynės.
– Kas bus svarbiausi rungtynių punktai – didžiųjų vyrų dvikova?
– Įdomu, kad Lietuva žaidžia dviem skirtingais būdais. Vienas – su Valančiūnu ir Saboniu, kai daug dėmesio skiriama jiems. Paskui jie greitina žaidimą ir reikia mokėti prisitaikyti prie tokių pokyčių.
– Jūsų komanda įveikė Lietuvą praėjusiame pasaulio čempionate ir olimpinėse žaidynėse. Ar ši Lietuvos rinktinė jums atrodo stipresnė?
– Visada labai sunku palyginti. Man tiesiog patinka, kaip žaidžia Lietuva, patinka žiūrėti jūsų komandos žaidimą. Manau, kad bus ir strategiškai įdomių dvikovų rytojaus rungtynėse.
– Kokie jūsų atsiminimai iš 1996 metų olimpinių žaidynių Atlantoje ir 2000 metų žaidynių Sidnėjuje, kai Lietuva įveikė Australiją kovoje dėl bronzos?
– Aš nedalyvavau tose rungtynėse, jas žiūrėjau per televizorių. Tačiau kai kurie mūsų štabo nariai – kaip Lucas Longley, Marcas Bradtke – šneka apie tuos laikus. Manau, kad tai jiems atneša skausmingų prisiminimų.
– Joe Inglesas jūsų komandoje yra vienas didžiausias kūrėjų. Kiek jis padeda pagrindiniams gynėjams Matthew Dellavedovai ir Patty Milsui?
– Jis gerai valdo kamuolį ir kuria situacijas kitiems – toks jo vaidmuo pastaruosius dvejus metus yra ir NBA klube „Utah Jazz“.
Mums tai irgi daug prideda papildomos įvairovės, nes jis kuria, turėdamas kamuolį ir atveria galimybes aplink save kamuolio laukiantiems metikams. J.Inglesas priima gerus sprendimus, o jo ūgis leidžia daryti tokius dalykus, kurių mažesni gynėjai negali padaryti.
– Ar lengviau treniruoti komandą, kurioje tiek daug gerai susižaidusių ir patyrusių veteranų?
– Taip, man iškart smagiau. Jie sumanūs, žingeidūs, ilgai žaidžia vienas su kitu. Jie patys gali priimti sprendimus, patys kalbasi aikštėje. Treneriui nuo to tik smagiau.
– Kaip Jockas Landale'as pritapo rinktinėje?
– Labai gerai, jis maloniai stebina, man smagu su juo dirbti. Būdamas jaunu, jis demonstruoja labai solidų žaidimą.
Žinau, kad jis sudarė sutartį su „Žalgiriu“. Manau, kad jis jums visiems patiks.
– Daug australų – Matthew Nielsenas, Aaronas Baynesas, Bradas Newley ir kitų žaidė Lietuvoje. Ar matote tarp australų ir lietuvių daugiau skirtumų, ar panašumų?
– Manau, kad žaidžiame panašiai. Toks pats stilius, kai krepšinyje svarbiausia yra komanda. Mes antradienį atlikome 28 rezultatyvius perdavimus, Lietuva visada atlieka daug rezultatyvių perdavimų, išplečia aikštę, tad bus geros rungtynės. O kalbant su Lietuvoje žaidusiais krepšininkais visada girdžiu pozityvių atsiliepimų.
– Kokios yra jūsų paties baltiškos šaknys?
– Mano mama ir tėtis yra abu latviai. Mano senelis atsivežė juo į Australiją po II-ojo pasaulinio karo. Aš gimiau Australijoje, bet jaučiu stiprų ryšį su ta pasaulio dalimi – Baltijos šalimis. Buvau Lietuvoje kelis kartus ir man labai patiko.
– O Latvijoje?
– Latvijoje buvau tik kartą. Kai išeisiu į pensiją, turėsiu daugiau laiko ir galėsiu ten pabūti ilgiau.
