Daug įsimintinų akimirkų „Žalgirio“ gretose sukūręs ir Lietuvą pamilęs aukštaūgis paskutiniame savo interviu Lietuvoje kalbėjosi su „Žalgiris TV“ bei dalinosi dviejų sezonų Kaune įspūdžiais.
„Gyvenimas čia buvo neįtikėtina ir magiška patirtis. Visi žino, kaip nepaprasta yra žaisti „Žalgirio“ arenoje. Kaip bebūtų, Kauno gyventojai ir visi lietuviai turi gauti dar daugiau pagyrų. Prieš atvykdamas iš JAV į Lietuvą nežinojau daug dalykų apie Lietuvą. Dabar, kai turiu žinių apie šią šalį, galiu pasakyti, jog prisirišau prie vietinės kultūros ir žmonių. Ypač tada, kai pamačiau, kaip šiltai buvo priimta mano šeima, kiek buvo parodyta meilės ir man. Tokie dalykai trunka amžinai“, – tvirtino B.Daviesas.
Paskutinėmis amerikiečio rungtynėmis su „Žalgirio“ marškinėliais tapo trečioji Lietuvos krepšinio lygos finalo serijos dvikova su Vilniaus „Ryto“ ekipa. Kauniečiai triuškino varžovus, o Š.Jasikevičius trečiajame ketvirtyje pasodino B.Daviesą ant suolo, kurį atsistojusi sveikino visa „Žalgirio“ arenos publika.
Tuomet Brandonas neiškart suprato, jog tai buvo simbolinis gestas, skirtas atsisveikinti su komandos aukštaūgiu.
„Kai mane pakeitė, pagalvojau, jog kažką padariau ne taip. Juk dar buvo likę nemažai laiko iki rungtynių pabaigos, – šypsojosi žaidėjas. – Išgirdus publiką, viskas tapo aišku. Emocijos ir jausmai buvo neįtikėtini. Sunku net žodžiais apsakyti, ką tuo metu jaučiau, bet pilve jaučiau drugelius, o mano akyse kaupėsi ašaros. Tai buvo nepaprasta patirtis. Smagu žinoti, jog tave myli sirgaliai. Tikiuosi jie žino, kad juos myliu lygiai taip pat.“
Dar ne vieneri metai iki prisijungimo prie „Žalgirio“ B.Daviesas gerai pažinojo kitą Kauno ekipos priekinės linijos legendą – Tanoką Beardą, su kuriuo ruošdamasis NBA naujokų biržai, B.Daviesas treniravosi Jutos valstijoje. Jau kiek vėliau krepšininkas Kaune darbavosi ir su kita „Žalgirio“ legenda – Arvydu Saboniu.
Perėjęs per gilius pėdsakus Kaune palikusių bokštų priežiūrą, B.Daviesas tapo savotiška „Žalgirio“ istoriją pratęsusia komandos dalimi. Žaidėjo teigimu, atrodė, jog niekada nepamirš metų Kaune.
„Mano vidurinės mokyklos krepšinio komandos spalva taip pat buvo žalia, tad tai padeda. Viskas prasidėjo nuo to. Gal tai ir likimas. „Žalgiris“ visuomet turės ypatingą vietą mano širdyje. Nesvarbu, kiek ilgai žaisiu krepšinį, ar kur pratęsiu savo karjerą. Niekada nepamiršiu savo patirties čia, komandos draugų ir visų, kurie dirbo „Žalgirio“ organizacijoje. Mėgavausi savo metais Kaune“, – kalbėjo B.Daviesas.
„Žalgirį“ paliekantis žaidėjas pasižymėjo ypatinga savybe – stengdavosi kiekvieną progą išmokti kokį nors naują lietuvių kalbos žodį. Po dviejų metų Lietuvoje B.Davieso žodynas, jeigu ir ne itin storas, tačiau gerokai lenkė prieš tai kitų „Žalgiryje“ rungtyniavusių amerikiečių sugebėjimus kalbėti mūsų kalba.
„Kartais, kai treneriai kalbasi tarpusavyje, galiu suprasti pokalbio nuotrupas. Kartais galiu įsiterpti tam tikromis frazėmis. Didžioji dalis mano lietuvių kalbos žodyno – vaikų lygio. Tai žodžiai, kuriuos išgirstu rungtynių metu ir panašiai. Lietuvių kalba – labai sunki, bet stengiausi išmokti kiek įmanoma daugiau. Taip jaučiausi labiau susiliejęs su vietos kultūra, – teigė B.Daviesas. – Galbūt dabar mano mėgstamiausias lietuviškas žodis yra „greičiau“. Treneriai šį žodį šaukia nuolat. Toks labai smagus žodis.“
