Taip pat geriausio jaunojo žaidėjo balsavime figūravo Mareko Blaževičiaus, Arielio Hukporti, Domanto Vilio, Tomo Digbeu ir Abramo Cankos pavardės.
Šio apdovanojimo savininkas išaiškėjo lygos surengtame balsavime, kuriame 50 proc. balsų priklausė Lietuvos sporto žurnalistams, o likę 50 proc. atiteko lygos atstovams. Jie turėjo išrinkti, kuris iš žaidėjų, gimusių ne anksčiau kaip 2000 m., buvo verčiausias tokio titulo.
Apdovanojimą nuskynęs žalgirietis šiemet ant parketo praleisdavo po 20 minučių, per kurias pelnydavo 8,3 taško, išdalindavo 4 rezultatyvius perdavimus, sugriebdavo 1,6 atšokusio kamuolio ir rinkdavo po 9,6 naudingumo balo.
Dar prieš keletą savaičių R.Jokubaitis pretendavo ir į Eurolygos kylančios žvaigždės apdovanojimą, tačiau šią garbę iš jo nugvelbė Madrido „Real“ išaugintas talentas Usmanas Garuba. Su LKL.lt kalbėjusio mažeikiškio teigimu, analogiškas titulas Lietuvoje jam šiek tiek kompensuoja neiškovotą Eurolygos statulėlę.
„Tikrai smagus apdovanojimas. Netikėta žinia, kažkiek tikėjausi, nors pernelyg tikrai nesikoncentravau. Toks apdovanojimas man tikrai šaunus, žinant, kad šiemet nusileidau Usmanui Garubai keliais balsais dėl Eurolygos kylančios žvaigždės apdovanojimo. Dabar tai – kaip paskatinimas, tikrai šaunu“, – džiaugėsi 20-metis.
„Žalgirio“ gynėjas teigė prieš sezoną nesitikėjęs tiek smarkiai išaugusio vaidmens ir ant jo pečių krentančios didelės atsakomybės. Visgi įsitikinęs tvirtu trenerio Martino Schillerio pasitikėjimu, R.Jokubaitis pamažu vis labiau ėmė ir pats tikėti savo jėgomis, nepaisant sezono eigoje atsiradusių žaidimo duobelių.
„Naujas ar ne naujas treneris, vis tiek pažadais jie nenori dalintis, – darbo su dabartiniu savo treneriu pradžią prisiminė krepšininkas. – Reikia užsitarnauti, ypač kai naujas treneris. Pasirengimo pradžioj man asmeniškai nesisekė taip gerai, kaip tikėjausi. Tų minučių, pasitikėjimo nelabai tikėjausi. Galvojau, kad žaisiu, bet kad tai darysiu lemiamomis minutėmis ar nuo manęs spręsis kažkurios rungtynės – tikrai negalvojau.
Sezono eigoj buvo ir bangavimų, bet čia normalu. Kai pagalvoju, ko tikėjausi sezono pradžioje ir ką užsitarnavau pabaigoje – tai skiriasi kaip diena ir naktis.“
Naujas ar ne naujas treneris, vis tiek pažadais jie nenori dalintis
Kalbėdamas apie kitų žmonių indėlį į šį titulą, R.Jokubaitis suskubo padėkoti treneriui Martinui Schilleriui, kuris nuo pat sezono pradžios pademonstravo didžiulį pasitikėjimą anksčiau ribotą vaidmenį turėjusiu Kauno ekipos talentu. Pasak jo, jautėsi, jog treneris išties rūpinasi asmeniniu žaidėjo tobulėjimu.
„Faktas, kad treneris tikrai daug prisideda prie tokio apdovanojimo, nes iš jaunimo išspaudė ką gali geriausio. Galim jam padėkot, ir aš asmeniškai. Daug jis man padėjo – daug video peržiūrų, darbo po treniruočių ties silpnosiomis vietomis. Daug niuansų, kur pats pagalvoji, kad treneris stengėsi ir nori, kad man kuo geriau sektųsi“, – dėkingumą specialistui iš Austrijos išreiškė R.Jokubaitis.
Po šio sezono 193 cm ūgio gynėjas labiausiai džiaugiasi gausiai pasisemta patirtimi. Per aikštėje praleistą laiką jam pavyko pagerinti atakų organizavimo įgūdžius ir galutinai įsitvirtinti aukščiausiame lygyje.
„Patirties bagažą prisikroviau didelį, nes su tuo minučių kiekiu aikštelėj patirtis auga. Situacijų skaitymas, kai daugiau žaidi laiko, geriau pajauti komandos draugus. Išmokau įvertinti tam tikras situacijas, su kuriomis nesusidurdavau. Išskirtinio dalyko neturiu, bet manau, kad per šį sezoną labiausiai papildžiau patirties bagažą ir išmokau nebepasimesti vyrų krepšinyje“, – labiausiai džiuginusį aspektą išskyrė krepšininkas.
R.Jokubaitis, nors yra vienas jauniausių ekipos žaidėjų, jau gali vadintis komandos senbuviu, kadangi 2020-2021 m. sezonas jam jau ketvirtasis „Žalgirio“ gretose. Ir nors rūbinėje jauno žaidėjo etiketės gynėjas nesikrato, žengdamas ant parketo jis pamiršta pase įrašytus skaičiukus ir bet kokius egzistuojančius autoritetus.
„Šiaip komandos viduje dar jaučiasi, kad esu vienas jaunesnių, bet aikštelėj jau vis tiek stengiesi apie tai negalvoti. Nesinori savęs sumenkinti. Dar jaučiasi jaunuolio etiketė, bet taip ir turi būt – vis tiek dauguma komandos draugų labiau patyrę, jie dalina patarimų, nori, kad man geriau sektųsi, mato, kad kažkur su tuo jaunatviškumu padarau klaidelių. O aikštelėje nesinori apie tai galvoti, kad esi jaunas ar silpnesnis. Turi pamiršti tuos dalykus ir išėjęs kovoti kaip lygus su lygiais“, – savo mentalitetą apibūdino žaidėjas.
Dabar R.Jokubaičio laukia itin intensyvus laikotarpis. Pasibaigus svarbiausioms „Betsafe-LKL“ kovoms daug poilsio žalgirietis neturės. Jo pavardė buvo įtraukta tarp 15-os kandidatų, kurie sieks vietos olimpinėje atrankoje žaisiančioje Lietuvos vyrų rinktinėje.
Sėkmės atveju, krepšininkui atsivertų durys sudalyvauti ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, o šalia viso to dar reikia paminėti ir liepos pabaigoje vyksiančią NBA naujokų biržą, kurioje, anot įvairių prognozių, R.Jokubaičiui žadamas šaukimas antrajame rate.
Vis tik lygindamas šį tarpsezonį su praėjusiu, prioritetą rinktinei teikiantis žalgirietis neslepia džiaugsmo – tokia darbinga ir įvairių iššūkių kupina vasara yra kur kas įdomesnė nei pernykštė, kai laiką reikėjo išnaudoti tik asmeniniam darbui.
„Vasara laukia tikrai darbinga. Tikėkimės, kad sezonas baigsis kuo greičiau ir dar tektų poilsio mums, kai kuriems „Žalgirio“ lietuviams, prieš olimpinę atranką ir stovyklą. Visa koncentracija bus ties rinktine, o ties NBA naujokų birža – dar sunku pakomentuoti, nes vis tiek nepavyks visko susiderinti, kad spėčiau ir į rinktinę, ir nuskristi į Ameriką pasidaryti workoutų, čia bus beveik neįmanoma. Aišku, priklausys, kaip pasirodysim atrankiniam turnyre.
Taip, vasarėlė laukia tikrai darbinga, poilsio mažai, bet kai pagalvoji, geriau jau tokia vasara negu praeita – labai daug laisvo laiko, individualus darbas, nors tai irgi neišėjo į blogą. Bus nauja patirtis su vyrų rinktine prieš rimtą turnyrą. Tokia vasara, kokia laukia – aš dėl jos džiaugiuosi“, – mintimis apie laukiančius iššūkius dalijosi R.Jokubaitis.
