Ak taip, turėtume pakalbėti ir apie LiAngelo Ballo veidą. Jį užmiršome visai kaip Ballų realybės šou komanda, kuri dar prieš LKL mačą Panevėžyje lūkuriavo „Cido“ arenoje ir vos priartėjus „Vytauto“ autobusui, su visais operatoriais puolė sekti LaMelo prie tarnybinio įėjimo.
LiAngelo žingsniavo vienas lyg eilinis Prienų-Birštono klubo žaidėjas. Toks jis iš esmės atrodė ir aikštėje.
Tai buvo tikrasis Ballų debiutas „Vytauto“ komandoje. Tos rungtynės su Kauno „Žalgirio“ dubleriais sausio 9-ąją buvo parodomosios, net ne draugiškos. Viena yra žaisti su profesionalais vyrais prieš 16–17 metų krepšininkus, kai komandos draugai kiša tau kamuolį į rankas, duoda daryti su juo ką tik nori, o treneris visai nepyksta už metimus beveik iš vidurio aikštės.
Ir visai kas kita žaisti prieš dvigubai vyresnius žaidėjus, vyrišką kontaktą, aukštesnį žaidimo tempą, gerokai labiau disciplinuotą žaidimą ir, galų gale, LKL vicečempionus.
LiAngelo dažnai blaškėsi palei tritaškio liniją ir vos tik gaudavęs padoresnę erdvę mesti į krepšį, tą ir darydavo. Įkrito vienintelis jo tritaškis, bet ir tas, mynus šoninę liniją (bent jau taip nusprendė teisėjai).
Trys netaiklūs metimai, klaida ir -4 naudingumo balai per 9 minutes ir 28 sekundes – tokie įrašai visiems laikams įamžinti LiAngelo Ballo debiutinėse rungtynėse profesionalų krepšinyje. Būtina pažymėti, kad nepaisant klaikios statistikos ir nykaus įspūdžio, Gelo būnant aikštėje „Vytautas“ sugebėjo įmesti 14 taškų daugiau nei „Lietkabelis“.
Jeigu šiuose skaičiuose bandytume ieškoti logikos, labiausiai į akis krito LiAngelo fizinių duomenų išnaudojimas, ypač – gynyboje. Užpulti su šiais duomenimis sunkiau – tai nebe apstumdyti 2–3 metais jaunesnius ir fiziškai nesubrendusius lietuvaičius, bet LiAngelo sykį apsigynė net ir prieš Kšištofą Lavrinovičių, apsunkino dar porą metimų.
Toks buvo LiAngelo debiutas LKL, bet ne dėl LiAngelo Lietuvoje čia kilęs toks ažiotažas. Beveik 5 tūkstančiai panevėžiečių rinkosi į „Cido“ areną pasižiūrėti vaikinuko su išskirtinėmis garbanomis ir krepšinio fokusais.
LaMelo debiutavo profesionalų krepšinyje dar 8-ąją minutę, kai keitė, anot Virginijaus Šeškaus, klaikiai aikštėje atrodžiusius įžaidėjus. Arenoje pasigirdo ir plojimai, ir švilpimas – visiškas Lietuvos krepšinio auditorijos Ballų nuotykio vertinimo veidrodis, t.y. absoliučiai skonio reikalas su aiškiais abiejų pusių argumentais.
Prisistatė LaMelo su sėkmingu epizodu gynyboje (!), kai išmušė kamuolį iš varžovo rankų. Netrukus LaMelo taip užspaudė Gintarą Leonavičių, kad šis nebeturėjo kur dėti kamuolio, o neišgirdęs teisėjo švilpuko, dar smerkiančiu žvilgsniu nužiūrėjo arbitrą.
Dar gražiau buvo, kai LaMelo išplėšė kamuolį iš Kšištofo Lavrinovičiaus rankų. Kol Brolis klausiamai žiūrėjo į teisėją, 16-metis skuodė į puolimą ir puikiai įmetė kamuolį po krepšiu Regimantui Miniotui, kuris sugadino rezultatyvų perdavimą nepataikydamas pirmuoju bandymu, bet pasitaisė antruoju.
Tai, su kokia drąsa rungtyniauja vos 16 metų jaunuolis, kaip jis mato aikštę greitajame puolime ir kokio aštrumo perdavimus sugeba iškišti, yra fenomenalu.
Tai įgūdžiai, dėl kurių LaMelo Ballas po 3 metų gali praverti NBA duris. Jais negalima nesižavėti. LaMelo intriguoja, kaip dar gali įvaldyti šiuos žaidimo įrankius, kai geriau pažins komandos draugus, apsipras su kitokiu krepšiniu Lietuvoje (pradedant taisyklėmis-aikštės matmenimis, baigiant fiziškesne kova) ir geriau skaitys situacijas.
Bet tada pamatėme kitą LaMelo veido pusę.
Pernelyg neiškentęs LaMelo paleido pirmąjį savo tritaškį dar pirmojo kėlinio pabaigoje – tėškė kamuolį į lentą.
Jis buvo geresnis nei keli metimai Prienuose, kurie daugeliu atvejų prasilenkė su logika. Galima pateisinti jauną žaidėją, kad šis norėjo kuo greičiau pasižymėti, jog numalšintų startinį jaudulį. Kai kamuolys gerokai dažniau buvo jo rankose dėl įžaidėjo pozicijos, jaunuolis turėjo daugiau pagundų išmesti kamuolį. Joms neatsispyrė, kaip ir daugeliui pagundų vos tik peržengus vidurio liniją.
Prienuose tie metimai kėlė šypseną, bet profesionalų krepšinyje, rimtose rungtynėse, tai yra paprasčiausiai visai nebranginamas kamuolys ir švaistomos atakos.
Kartais nesuvokiami LaMelo sprendimai gali atrodyti tik menkniekis ir greitai pažabojamas vėjavaikiškumas. Bet kai LaMelo atrodė priimtina mokyklose varžybose atakuoti iš vidurio aikštės, kai LaVaras Ballas namuose sūnui nuolat sako, jog tai yra geri metimai, tai gali būti žalingesnis įprotis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
LaMelo pastangos gintis dažniausiai subliūkšdavo vos tik jį atakuojantis žaidėjas pereidavo į kokią nors kombinaciją, pavyzdžiui, du prieš du. Kai tik Melo pasirodo aikštėje, jis iškart tampa varžovų puolimo taikiniu.
Amerikietis sunkiai išlenda iš užtvarų (arba tiesiog neįdeda didelių pastangų to padaryti), dar nesusikalba dėl susikeitimų, kartais imituoja gynybą bandydamas perimti beviltiškus kamuolius, kai paleidžia varžovą į priekį ir leidžia varžovams lengvai įgyti kiekybinę persvarą.
Jis dažniausiai nepersistengia grįždamas į gynybą – tą daro ristele, net kai priešininkai įgyja ar grasina įgyti kiekybę persvarą kitoje aikštės pusėje. Kartais atrodo, kad LaMelo tyčia lūkuriuoja erdvėje tarp tritaškio ir vidurio linijos, kad netikėtai nutrūkus varžovų atakai, galėtų pirmas pasileisti į greitą puolimą ir ten arba pats užbaigti išpuolį, arba atlikti rezultatyvų perdavimą.
Bepigu dalintis perdavimus pro nugarą, kai pasileidi į kontrataką akivaizdžioje „nuošalėje“. Šie pigių taškų medžioklės įpročiai jau buvo išlindę su „Žalgirio“ dubleriais, o kalbant apie blogų įpročių įsišaknijimą, liūdnai nuteikė tėčio LaVaro pareiškimas, jog jo sūnus gynėsi puikiai.
Šias piktžoles iš LaMelo žaidimo gali išrauti tik griežtas treneris – autoritetas. Bet Virginijui Šeškui bus sunku tą padaryti. Ne tik todėl, kad jis nėra NBA ar NCAA treneris. Įstrigo vienas epizodas, susijęs su trenerio anglų kalbos barjeru. Kai po pirmojo savo pasilakstymo ant „Cido“ arenos parketo LaMelo Ballas atsisėdo ant suolo, V.Šeškus nepriėjo prie žaidėjo ir nedavė jam jokių pastabų.
Tą po kelių akimirkų pabandė padaryti V.Šeškaus asistentas Marius Leonavičius, stengęsis palaikyti glaudesnį kontaktą su naujoku. M.Leonavičius, beje, yra geriausias vertėjas ant „Vytauto“ suolo – V.Šeškui dalijant nurodymus prieš rungtynes, būtent Marius patyliukais šnabždėjo Ballams trenerio mintis anglų kalba.
Beje, abu treneriai sunerimę sukiojo galvą, kai dėl LaMelo gynybos „Lietkabelis“ baudė „Vytautą“ laisvu metimu. Tai buvo ženklas, kad Melo dar sunkiai naudojamas. Savo blykstelėjimais gynyboje jis lyg ir parodė, kad kartais gali ir nori gintis, bet išsiugdyti gynybinius instinktus be galo sudėtinga.
| 5 min. 16 sek. | 0 tšk. | 0/4 met. | 2 atk. kam. | 1 per. kam. | -2 naud. | -12 |
Kad LaMelo nuoširdžiai mokytųsi iš savo klaidų, „Vytautas“ turi smarkiai su juo dirbti per treniruotes, vaizdo peržiūras, aiškiai ir pagrįstai detalizuojant žaidimo niuansus.
Tam laiko „Vytautas“ dar turės. Palyginus, net 29-erių „Vytauto“ naujokas Kervinas Bristolis po dviejų treniruočių Prienuose atrodė klaikiai skaitydamas situacijas ir bandydamas susiorientuoti ant LKL parketo. Ką kalbėti apie „niolikinius“ Ballus, kurie visą gyvenimą buvo įpratę žaisti visai kitokį krepšinį kitokiomis sąlygomis.
Praėjus valandai nuo „Vytauto“ pralaimėjimo „Lietkabeliui“, prie „Cido“ arenos tarnybinio įėjimo pasigirdo paauglių klyksmai. Būrelis paauglių taip sutiko brolius Ballus, kurie įsėdo ne į bendrą komandos autobusą, o atskirą autobusiuką ir patraukė savais keliais.
Taip Ballai atrodė ir aikštėje – lyg prašalaičiai „Vytauto“ komandoje. Kad taptų savais, dar reikės ne vienos savaitės.
Nebent to laiko nebebus, jei per sūnų rungtynes LKL toliau taip nuobodžiaus LaVaras Ballas. Džiaugsmingai apie Lietuvą ir savo berniukų patirtį Prienuose iki tol atsiliepęs amerikietis pirmą kartą sudvejojo Virginijaus Šeškaus žaidimo plano ir rotacijos pasirinkimais.
Visa laimė, kad sausį „Vytautas“ sužais dar tik dvejas LKL rungtynes, o dar bent ketverios vyks pagal „Big Baller Brand“ taisykles – ne tik su jų logotipais aikštės centre, reklamomis ir teisėjų marškinėliais, bet ir solidžiomis minutėmis broliams bei atleidžiamomis nuodėmėmis.
Atėjus tiesos akimirkai, išvydome skaidresnį Ballų galimybių paveikslą. Bet LaMelo potencialas intriguoja. Už visos Ballų cirko palapinės yra ir krepšinio žavesio.
