Rio 2016 | Lietuva – Brazilija | 20:15 |
„Aš esu užtikrintas, kad olimpinėse žaidynėse kausimės ne tik dėl medalio. Mes kausimės dėl aukso“, – pareiškė 33-ejų „Phoenix Suns“ klubo atstovas.
Ir tai nėra vertimo klaida. L.Barbosa iš tiesų svajoja apie istorinio spindesio medalį Brazilijos krepšiniui.
Galbūt krepšininką taip apsvaigino magiška atidarymo ceremonija „Maracana“ stadione, siuntusi vienybės ir pagarbos žinutę. Bet L.Barbosa tiki savo nacionaline komanda.
„Žinome, su kokiomis kliūtimis teks susidurti. Jau vien mūsų grupė yra labai stipri. Bet mūsų rinktinė yra labai vieninga ir puikiai pasiruošusi. Pastarosiomis dienomis surengėme keletą papildomų susirinkimų dėl rungtynių su Lietuva. Olimpinėse žaidynėse norime patekti į istoriją. Mūsų laikas atėjo dabar“, – kalbėjo L.Barbosa, kuriam, ko gero, tai bus paskutinės olimpinės žaidynės karjeroje.
L.Barbosa: „Pastarosiomis dienomis surengėme keletą papildomų susirinkimų dėl rungtynių su Lietuva“.
Atsisveikinti su trenksmu ruošiasi ne tik L.Barbosa. Brazilų krepšinio vežimas ilgą laiką laikėsi ant L.Barbosos, Nene, Marcelinho Huerto (abu po 33 m.), Alexo Garcia ir Guillherme Giovannoni (abu po 36 m.) bei Marquinhoso (32 m.) pečių.
L.Barbosa nėra kvailys ir supranta, kokiame lygyje yra Brazilija, kokiame Ispanija ir kokiame JAV. Bet paskutinis šokis visada būna ypatingas. Jam šios olimpinės žaidynės – dabar arba niekada istorija.
Kita vertus, garsiausi brazilų vardai nedemonstruoja spindinčio krepšinio, o dviejų NBA aukštaūgių Andersono Varejao ir Tiago Splitterio netektys greitai sukalė žemas lubas šeimininkų galimybėms.
Todėl L.Barbosos žodžiai ir atrodo kaip šmaikšti svajonė. Bet svajoti niekas nedraudžia.
Uždara rinktinė
Brazilų viltys laikysis ant namų sienų, veteranų ir trenerio Rubeno Magnano pečių.
61-ečių specialistas garsėja disciplina ir reiklumu. Beje, jis žino, ką reiškia laimėti olimpines žaidynes.
R.Magnano 2004-aisiais su Argentina sensacingai laimėjo Atėnų olimpinį auksą, kai pusfinalyje eliminavo JAV krepšininkus. O Brazilijoje R.Magnano įskiepijo drausmę, kurios taip trūko pietietiškoje šalyje.
Nors didelių pergalių neatnešė, o kad turėtų rinktinę krepšinio turnyre, Brazilija turėjo kreiptis į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) su specialiu prašymu.
R.Magnano – kitoks nei visi Brazilijos treneriai. Per olimpines žaidynes jis atitvėrė komandą nuo žiniasklaidos tylos siena. Pavyzdžiui, Lietuvos žurnalistai po rinktinės treniruočių turi 10 minučių interviu su treneriais ir žaidėjais.
R.Magnano visas treniruotes padarė uždaras – neįsileido žiniasklaidos. Net ir brazilų. Todėl ir mes neturėjome galimybės pasikalbinti pirmųjų priešininkų.
„Savi sirgaliai mums suteiks papildomos motyvacijos, – Brazilijos žiniasklaidai pasakojo brazilų žaidimo kūrėjas Marcelinho Huertas. – Žmonės mato, kad surinkome konkurencingą komandą ir jie tiki, kad galime laimėti medalį. O ir mes patys tikime, kad šios žaidynės mums gali būti istorinės“.
Brazilai per visą istoriją triskart laimėjo olimpinę bronzą, bet pastarąjį kartą tai įvyko 1964 metais. O kai pastarąjį kartą Brazilija laimėjo kažką rimtesnio, pavyzdžiui, pasaulio čempionato bronzą, dar nebuvo gimęs nė vienas šios rinktinės narys (1978 m.).
NBA žaidėjai iš dangaus
Brazilija yra futbolo šalis, todėl krepšinis visa gyvenimą tūnojo jo šešėlyje. Kaip ir visas likęs vietos sportas.
Brazilijos krepšinio lyga teskaičiuoja vos 9 metus. Profesionalų komandų čia – vos kelios. Šešiolika žaidžia pirmajame divizione, vos keturios – antrajame.
Prasta finansinė valstybės situacija gerokai stabdo Brazilijos krepšinio plėtrą. Ypač tai stabdo krepšinio piramidės pamatą – vaikų krepšinį.
Kita vertus, brazilai iš dangaus į NBA sugebėjo nuleisti daugybę žaidėjų – L.Barbosą, Nene, M.Huertasą, Christiano Felicio, Raulzinho Neto. Visi jie žais Rio.
O kur dar A.Varejao ar T.Splitteris, Jono Valančiūno komandos draugai Bruno Caboclo ir Lucasas Nogueira.
Brazilai supranta, kad L.Barbosa pareiškimas apie auksą – daugiau pokštas nei realybė. Vietos spauda taip pat puikiai supranta, kad ir jų pergalė prieš Lietuvą paskutinėse draugiškose rungtynėse (64:62) nebuvo reikšminga. Brazilijos žiniasklaida visai dėl to nedžiūgavo ir iškart akcentavo, kad lietuviai žaidė slėpynes.
Bet brazilai džiaugiasi, kad surinko kovotojų būrį, kuris pasiruošęs gražiam paskutiniam šokiui.
Įžaidėjai: | Marcelinho Huertas, Raulis Neto, Rafa Luzas |
Atakuojantys gynėjai: | Leandro Barbosa, Alexas Garcia, Vitoras Benite |
Lengvieji krašto puolėjai: | Marquinhosas, Guilherme Giovannoni |
Sunkieji krašto puolėjai: | Cristiano Felicio, Rafa Hettsheimeiris |
„Centrai“: | Nene, Augusto Lima |