„Lietkabelis“ mums suteikė galimybę, kuri buvo mūsų svajonė, o šiais laikais ne kiekvienas klubas gali suteikti tokią galimybę“, – džiaugiasi 37-erių metų aukštaūgis.
D.Lavrinovičius neslepia, kad per metus, kuriuos praleido žaisdamas užsienyje, pasiilgo lietuviškos kultūros, artimųjų ir draugų.
Krepšininkas pasakoja, kad nugalėti gimtinės ilgesį jam padėdavo kartu visur vykdavusi žmona ir vaikai bei žinojimas, kad vasarą vis tiek sugrįš į Lietuvą.
„Lietkabelio“ vidurio puolėjas atskleidė, kad būdamas jaunesnis jautė NBA komandų susidomėjimą, tačiau tuo metu apie persikėlimą už Atlanto rimtai nesvarstė.
„Tais laikais aš labai nesvarsčiau apie tai, aš svarsčiau, kaip man gerai pritapti Europoje ir gerai sužaisti“ , – pasakoja D.Lavrinovičius.
Broliai Lavrinovičiai yra lenkų kilmės ir augo lenkiškoje šeimoje, tačiau save laiko lietuviais. „Aš tik su seneliais bendrauju lenkiškai, daugiau su Lenkija nesu susijęs“, – sako „Lietkabelio“ krepšininkas.
