Tai Čekijos, o ne Lietuvos rinktinė didžiąją rungtynių dalį atrodė lyg žaistų kaip poros favoritė. Kol čekai drausmingai siuntė kamuolius į lietuvių krepšį, Lietuvos krepšininkai vos ne vos spėjo paskui svečius.
Pirmajame kėlinyje Lietuvą traukė net 11 puolime atkovotų kamuolių.
Antrajame – net 17 taškų ir 5 tritaškių Eimanto Bendžiaus fiesta.
Bet ir to neužteko, kad lietuviai diktuotų savo žaidimo taisykles.
D.Maskoliūnas jau pradėjo kelti balsą ant savo žaidėjų – pylos gavo daug rinktinės narių. Strategas jau kartais nebevaldė emocijų, visai kaip lietuviai nebevaldė rungtynių „Siemens“ arenoje.
Bet ketvirtajame kėlinyje įvyko stebuklas. Jį kūrė jaunieji Rokas Jokubaitis ir Laurynas Birutis. 19-mečio įžaidėjo ir 22-ejų centro vedama Lietuvos rinktinė ketvirtojo ketvirčio pradžioje spurtavo 18:0 ir nubloškė čekus 35 taškų puolimo lavina.
Įspūdingas lietuvių spurtas išgelbėjo Lietuvos krepšinio garbę.
„Sąžiningai, dar kartą pasikartosiu, labai prastai jautėmės. Nuoširdžiai, buvo žiauriai gėda prieš tiek susirinkusių fanų Belgijoje. Nežinau tikslaus skaičiaus, bet mes atrodėme tragiškai. Nesinori prisiminti tų rungtynių... Bet noriu padėkoti, kad žmonės nuo mūsų nenusigręžė, prisirinko pakankamai nemažai Vilniuje ir palaikymas buvo superinis. Tiek Belgijoje, tiek Vilniuje. Ačiū jiems visiems. Negaliu nieko daug prižadėti, bet darysime viską, kad tai nepasikartotų, – spaudos konferenciją pradėjo D.Maskoliūnas. – Turėjome vakar ir užvakar tokias ganėtinai ilgas video peržiūras. Per trumpą laiką kažką įdiegti žaidėjams yra tikrai nelengva. Bet kai rodai žaidėjams video medžiagą, viena, ką tu kalbi, o kita, ką rodai. Kaip sakoma, video niekada nemeluoja.
Bandėme jiems iki galvų prinešti kuo daugiau detalių, kad jie koncentruotai darytų tai, ko prašome per trumpą laiką. Šiandien vėl tos rungtynės tikrai nebuvo lengvos. Toli gražu nuo gerų rungtynių. Gynyboje mes momentais atrodėme tragiškai. Nepabijosiu to žodžio – tragiškai. Praleisti 89 taškus namie yra nepriimtina. Su tokia gynyba mes kažką apžaisime, jei užpulsime, bet ją reikia stipriai gerinti.
Nenoriu apeliuoti į laiką, kad jo nebuvo. Kažkiek reikia prisiimti atsakomybę asmeniškai. Ypač gynyboje vienas prieš vieną. Jie visi žaidžia klubuose ir gerai žaidžia klubuose. Ir ginasi žymiai geriau nei rinktinėje. Bet dar kartą noriu padėkoti visiems vyrams, kad jie atvažiavo į langą. Kad po tokių rungtynių, kurios mums nutiko Belgijoje, nesugriuvo. Toliau tikėjo. Parodė charakterį.
Nes šiandien irgi buvo momentų, kai jau atrodė, kad čekai laužia rungtynes. Gerai, vietomis mums pasisekė, vietomis jie tikrai įmetė fantastiškai sunkių metimų. Bet nesulūžome. Žingsnis po žingsnio mes kabinomės, užsikabinome, su gera energija perlaužėme rungtynes ir laimėjome.“
– Kokia ta pirmo rinktinės lango patirtis?
– Labai sunki. Nes gavau per veidą kaip Wilderis nuo Fury – žandikaulis praktiškai iškritęs buvo Belgijoje.
Nebijosiu pasakyti, nors būsiu stipriai puolamas – gal tikrai neįvertinome belgų. Kai pasižiūrėjau savo interviu, kažkiek per mažai parodžiau jiems pagarbos. Jie trenkė ir trenkė stipriai.
Rungtynėms su čekais ruošėmės ir turėjau vidinį jaudulį. Bet gerai, kas gerai baigiasi. Rungtynės tikrai nebuvo lengvos. Ir langas tikrai nebuvo lengvas. Bet gerai, kad išlipome iš jo rezultatu 1-1. Aišku, žiūrint iš šitos situacijos. Visi norėjo 2-0.
– Ką per kitą langą darytumėte kitaip?
– Geras klausimas, bet nelabai gali ką daryti kitaip. Niekas nesikeičia – tiek pat laiko, tie patys žaidėjai negali atstovauti lange, todėl ir patys žinote, kad nelabai galiu iš ko daugiau kažką imti. Yra tik savaitė laiko, kelios treniruotės ir tu eini žaisti.
Sekančiam lange man būtų lengviau, nes pačiupinėjau žaidėjus, jau jie mane pačiupinėjo. Bet kažką daryti kitaip nėra galimybių.
– Kalbant apie žemesnį penketą, kaip vertinate jo pasirodymą be Motiejūno ir Biručio aikštėje?
– Labai gerai. Mes žinojome, kad čekai neturi labai stiprių žaidėjų po krepšiu, o mes gynyboje bandėme žaisti kitaip nei Belgijoje. Tačiau tai irgi nefunkcionavo. O paprastesnės gynybos nėra – nebent zona stovėti. Žaidėme susikeitimą dengiamaisiais per visas pozicijas ir tai suveikė. Kadangi jie neturi po krepšiu puolančių žaidėjų, išmušėm jų metikus iš pozicijų.
Vienu metu tai padėjo sugrįžti į mačą, o po to perlaužti.
– Donatas Motiejūnas trejus metus nežaidė nei rinktinėje, nei Europoje. Ką apie jį sužinojote per pasaulio čempionato langą?
– Ačiū jam, kad atvažiavo. Jis tikrai norėjo pasirodyti. Negalima to vertinti vienareikšmiai, nes jis mėnesį nežaidė rungtynių ir didžiąją dalį to laiko gydėsi traumą. Visi matėte, kokios jis fizinės būklės. Jam buvo sunku suspėti bent kažkokioje gynyboje.
Galvoju, kad tai yra 50 proc. Donato Motiejūno – gal net mažiau.
– Ar vasarą jam užtektų laiko apsiprasti rinktinės gynyboje? Gal jam vertėtų susirasti klubą Europoje, kad jis vasarą būtų geresnės žaidimo formos?
– Aš jam linkiu visko ko geriausio. O kur jam rasti klubą – čia jau ne man klausimas. Aš noriu, kad jis žaistų kuo geresnį krepšinį.
Jis aukšto lygio sportininkas, tik paskutiniu metu kamuojamas traumų ir nežinomybės visoje šitoje situacijoje Kinijoje. Tai, įsivaizduoju, jam irgi duoda į smegenis. O iki vasaros dar palaukime – dar daug laiko. Visko gali nutikti.
– Ar įsivaizdavote, kad Rokas Jokubaitis gali taip suvaldyti komandą lemiamame kėlinyje, kai dėl traumos nebegalėjo žaisti Mantas Kalnietis?
– Puikiai. Mantas serga ir realiai negali įkvėpti oro. Dvi minutes pabėga pirmyn atgal ir dūsta. Po to jis pats pasakė, kad nebegali.
Visa atsakomybė krito ant Rokelio pečių. Sakyčiau, jis labai gerai susitvarkė. Galėjo būti dar geriau – pradžioj labai norėjo įeiti su metimu į krepšį, vietoj perdavimo porą kartų. Bet kaip 19-mečiui, išėjus su nepažįstamais žaidėjais, jis puikiai susitvarkė su tuo spaudimu. Atkovoti kamuoliai, geras žaidimas gynyboje... Aš labai už jį džiaugiuosi.
Labai norėjau jį matyti rinktinėje. Norėjau, kad jis debiutuotų ir prisidėti prie jo augimo rinktinės įžaidėjo paieškose ateityje.
– Kokių atsakymų gavote iš Tomo Dimšos, kuris abejas rungtynes pradėjo starto penkete?
– Labai gera energija. Gal kažkiek susikaustęs.
Į žaidėją žiūri iš klubo perspektyvos. Tai klube jis daro viską: ir kamuolį įžaidžia, iš eigos po užtvaros meta, ant greito tritaškius meta, drasko gynybą su prasiveržimais. O čia ir pirmame mače matėsi, kad jis kažkiek susikaustęs.
Bet tai labai didelio potencialo žaidėjas. Tokių draskančių pataikančių žaidėjų mums reikia ir trūksta. Sakyčiau, kad tai nebuvo kažkoks super geras jo debiutas, bet kaip pirmam kartui, visai neblogai.
– Ar ateityje realu tikėtis daugiau žalgiriečių rinktinėje lango metu?
– Kai tokie santykiai tarp FIBA ir Eurolygos, šitie klausimai nediskutuotini.
Pats dirbu Eurolygos klube ir puikiai žinau, kad negalime duoti žaidėjų rinktinei ir stabdyti savo pasiruošimo Eurolygos rungtynėms. Gerai, čia klubo interesai, bet čia jie turi išspręsti karą. Nuo šito kenčia visi. Neturime geriausių žaidėjų ir kol bus tokia langų sistema, niekas nesikeis.
Norėčiau vienareikšmiai, bet kaip „Žalgiris“ ruoštųsi rungtynėms be penkių žaidėjų? Neįmanoma. O kas suprastų mus, kai pralaimėtume rungtynes?
– Dėl kurių pozicijų ateityje kyla daugiausiai nerimo rinktinės brėžiniuose?
– Nepagyrėme šiandien Biručio. Bendžius pataikė, bet Lauris šiandien sužaidė fantastiškai. Tokiais momentais ir gynyboje, ir puolime jis keitė žaidėjų trajektorijas su savo botagais mojuodamas. Pamiršome jį paminėti, nors jis buvo vienas raktų į pergalę.
Kalbant apie pozicijas, mes matėme, kad penktoje pozicijoje gal aš dariau klaidas. Labai daug pasitikėjau Donatu, o jis paprasčiausiai šiai dienai dar negali ištempti fiziškai. Pabandžiau Sajų, nedaviau daugiau minučių Biručiui Belgijoje... Šį kartą pakeitėme, nes žinojome daugiau apie čekų komandą ir galėjome geriau pasiruošti.
Bet atvažiuos mūsų vyrai mūrai iš už Atlanto ir šią poziciją turėtume užpildyti.
Kažkiek buksuojame... Bet šiandien būtų neteisinga kalbėti kažką apie Mantą. Aš ne daktaras, bet jis net neturėjo žaisti. Dabar jis nėra optimalios formos.
Ketvirtoje pozicijoje turime daugiau aikštę išplečiančius žaidėjus. Kadangi žaidėme daugiau mažu penketu, tai Mačiulis daug žaidė centru.
Kalbėti apie pavojus pozicijoje dabar sudėtinga, nes šiandien žaidėme visai kitokia gynyba ir žaidėme ją iš to, ką turime.
O ateis vasara, duok Dieve visiems sveikatos, tai kuo daugiau bus iš ko rinktis, tuo visiems bus geriau.
– Ar sulaukėte pasveikinimo iš Šarūno Jasikevičiaus?
– Taip, sulaukiau (šypsosi.).
