„Tai iki kito sezono, treneri“, – šmaikščiai D.Adomaičiui palinkėjo „Utenos dienos“ redaktorius Vytautas Ridikas po „Neptūno“ pergalės Utenoje.
LKL ketvirtfinalio serijoje iki 3 pergalių klaipėdiečiai jau pirmauja 2-0. Vyriškis turėjo omenyje, kad „Neptūnas“ laimės ir trečiąjį mačą Klaipėdoje ketvirtadienį, todėl serija į Uteną nebegrįš.
„Cha cha cha! Baikit čia man su šitais bajeriais, gerai?“ – juoką imitavo D.Adomaitis, kurį Utena spėjo pamilti per tą bronzinį 2014–2015 metų sezoną. Už jį uteniškiai vis dar dėkingi – saujelė Utenos arenoje po pralaimėjimo užsilikusių sirgalių paplojo iš „Neptūno“ rūbinės išlindusiam treneriui.
Šis akivaizdžiai laimingas, kad daug intrigos kėlusioje serijoje beliko paskutinis žingsnis. Bet D.Adomaitis nemėgsta užbėgti įvykiams už akių.
Nors visiškai sukaustęs greičiausią LKL komandą iki vargano 66 taškų vidurkio ir 37 procentų pataikymo, „Neptūno“ treneris, ko gero, tikrai nebegrįš į Anykščius, kur rungtynių su „Juventus“ išvakarėse apsistojo uostamiesčio klubas.
Valančiūnas įmetė vieną kartą, gavo kamuolį – įmetė antrą, vėl gavo – trečią kartą. O po to pralakstė tris minutes be kamuolio.
Klaipėdą nuo Utenos – ruožą tarp dviejų atokiausiai esančių didesnių Lietuvos miestų, skiria net 4,5 valandos kelionė autobusu.
Kol D.Adomaičio asistentas Mindaugas Brazys kelyje ruoš rungtynių vaizdo analizę, pats treneris galbūt turės laiko užmesti akį ir į kitas krepšinio naujienas.
43-ejų specialistas yra aktyvus socialinio gyvenimo dalyvis. D.Adomaitis naudojasi feisbuku ir atsirūšiuoja naujienų srautą taip, kad nepraleistų svarbiausių įvykių ir įrašų.
Tame naujienų sraute, be abejo, daugiausia įrašų apie krepšinį.
Užvėręs kompiuterio langą su „Neptūno“ darbais, D.Adomaitis jungiasi kitą – su Lietuvos rinktinės reikalais.
„Raptors“ schemos stebina ir D.Adomaitį
Dėl dėkingo „Toronto Raptors“ rungtynių laiko NBA atkrintamųjų varžybų starte treneris turėjo galimybę pasižiūrėti, kaip J.Valančiūnas stumdėsi su „Milwaukee Bucks“ aukštaūgiais.
JV yra vienintelis lietuvis, dar tęsiantis sezoną NBA.
D.Adomaitis atviras: „Milvokis jam buvo labai neparanki komanda. Realiai, ir „Cavaliers“ jam nepalankūs. Tad arba jis aikštėje yra išnaudojamas, arba negali taip žaisti.“
J.Valančiūno mostus NBA baudos aikštelėse jis stebi kaip Lietuvos rinktinės treneris, bet mažumėlę ir kaip Lietuvos krepšinio sirgalius.
Jis irgi pasigenda daugiau perdavimų J.Valančiūnui. Daugiau žaidimo su lietuviu du prieš du. O epizodai, kai vidurio puolėjas tiesiog lieka užmirštas puolime, stebina ir D.Adomaitį.
Tačiau strategas supranta, kad NBA krepšinis yra visiškai kitoks, tad jis neketina kritikuoti Dwane'o Casey ir „Raptors“ žaidimo schemų.
„Man tiesiog norėtųsi, kad jis būtų geriau išnaudojamas. Gal todėl, kad aš lietuvis, jis lietuvis, rinktinės žaidėjas. Norėčiau, kad jis gautų daugiau kamuolių.
Valančiūnas yra labai geras pikenrolo žaidėjas. Pagal NBA vedamą statomų užtvarų ir jų efektyvumo statistiką jis yra vienas geriausių.
Teko stebėti kažkurias rungtynes su „Bucks“. Jis įmetė vieną kartą, gavo kamuolį – įmetė antrą, vėl gavo – trečią kartą. O po to pralakstė tris minutes be kamuolio, – su nuostaba D.Adomaitis žvilgtelėjo į mane per interviu. – Kalbėjome su juo, susirašėme žinutėmis. Jis turi būti labai kantrus. NBA yra labai skirtingų stilių komandos.“
Iššūkis – išnaudoti jėgą po krepšiu
Žiūrėdamas „Raptors“ rungtynes, specialistas nuo J.Valančiūno nenuleidžia akių.
Jis įdėmiai stebi, kas Jonui patinka, kas nelabai. Su mintimi, ką būtų galima pritaikyti ir Lietuvos rinktinėje, kurioje debiutas jau visai ne už kalnų – vos po poros mėnesių.
Nes kaip išnaudoti J.Valančiūną, galvą reikia pasukti ne tik „Raptors“ treneriams.
2015-ųjų Europos čempionate JV buvo dominuojanti Lietuvos rinktinės jėga. Per 28 minutes „centras“ rinko po 16 taškų (59,1 proc. dvit.), graibstė 8,4 atkovoto kamuolio, blokavo 1,4 metimo ir buvo išrinktas į geriausių turnyro žaidėjų penketą.
Bet tai yra jėga, kurią reikia mokėti išnaudoti.
Pavyzdžiui, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse J.Valančiūnas per 24 minutes sukrapštydavo jau tik 6,7 taško (39 proc. dvit.), atkovodavo po 7 kamuolius ir blokuodavo po 1 metimą.
Iš dominuojančio sidabrinės rinktinės vidurio puolėjo Europos čempionate J.Valančiūnas virto tik penktu naudingiausiu žaidėju Lietuvos rinktinėje, kuri nuviliančiai krito olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje.
Krepšinio žmonės kalba, kad J.Kazlausko rinktinėje žaidimas daugiau sukasi aplink gynėjus (M.Kalniečio fenomenalumo Lietuvos rinktinėje pavyzdys), todėl tai galėjo pakišti koją, bandant išnaudoti J.Valančiūno stiprybes.
Neįmetus kamuolio patogioje situacijoje, J.Valančiūnas Brazilijoje dažniausiai neįveikdavo kliūčių atakuojant krepšį vienas prieš vieną.
D.Adomaitis, beje, pastaruosius trejus metus taip pat labai mėgo remtis žaidimu per gynėjus.
Utenoje žaidimui dirigavo Rashaunas Broadusas, po kurio veiksmų baigdavosi 27,4 proc. „Juventus“ atakų. Pernai Klaipėdoje – Danielis Ewingas (30,2 proc. atakų Europos taurėje), o šiemet daugiausia atakų rutuliojasi po Chriso Loftono (26,2 proc.) ar Danielio Ewingo (25,9 proc.) perdavimų arba metimų.
Man patinka iš žaidėjų gauti feedbacką. Kartais nematai mažų niuansų, kurie gali būti labai smulkūs, bet drauge labai svarbūs.
Pavyzdžiui, kitose komandose figūruoja daugiau kitų pozicijos žaidėjų, dažniausiai, priklausomai nuo jų individualaus meistriškumo.
Gera žinia ta, kad toks žaidimo modelis padėdavo būtent aukštaūgiams virsti naudingiausiais žaidėjais D.Adomaičio komandose. Tokie žaidėjai, kaip Vaidas Čepukaitis, Egidijus Dimša ar Jerai Grantas, buvo efektyviausi „Juventus“ ir „Neptūne“, skaičiuojant statistiką per 40 minučių.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad efektyvi Manto Kalniečio ir Jono Valančiūno kombinacija galėtų tapti jėga naujoje D.Adomaičio Lietuvos rinktinėje.
Tą supranta ir D.Adomaitis, atkapstęs statistiką, kad J.Valančiūnas yra vienas efektyviausių NBA užtvarų statytojų.
„Yra skirtingos situacijos, kaip gali išnaudoti didelius žaidėjus. Gali daryti perdavimą į vidų, kad žaistų vienas prieš vieną. Bet yra ir kitas būdas – pikenrolai.
Valančiūnas yra labai geras pikenrolo žaidėjas. Pagal NBA vedamą statomų užtvarų ir jų efektyvumo statistiką, jis yra vienas geriausių. Tad yra skirtingų būdų, kaip jį išnaudoti“, – tikino D.Adomaitis.
Potencialo daug, bet kad J.Valančiūno ginklas neužsikirstų kaip Rio, treneris prieš tai turi kruopščiai nušlifuoti žaidimo schemas.
„Minčių yra visokiausių, – pasakojo D.Adomaitis. – Mes, treneriai, turėjome vieną, antrą susitikimą. Dėsimės visas idėjas ant stalo susirinkę dar kartą.
Reikia praleisti nemažai laiko, kad priimtume tą vieną modelį. Kartais tam padeda bendravimas su žaidėju.
Man patinka iš žaidėjų gauti feedbacką. Kartais nematai mažų niuansų, kurie gali būti labai smulkūs, bet drauge labai svarbūs. Todėl atgalinis ryšys privalomas.“
Išvengė didžiulio praradimo
Išspausti maksimalią naudą iš J.Valančiūno – iššūkis. Bet su vienu iššūkiu D.Adomaitis susitvarkė klasiškai.
Nusivylęs po labai negatyviai pasibaigusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, po kurių rinktinės bokštui replikų paleido ne tik tūkstančiai krepšinio aistruolių, bet ir Jonas Kazlauskas, J.Valančiūnas galėjo ir praleisti artėjantį Europos čempionatą.
Tačiau kartais svarbiausios strategijos sudėliojamos ne aikštėje, o už jos ribų.
D.Adomaitis greitai užmezgė kontaktą su J.Valančiūnu, su kuriuo spėjo susibičiuliauti kaip tik pokalbio vietoje – Utenos arenoje.
Jie man pasakė: „Treneri, norime būti.“ Man, kaip treneriui, tai yra labai džiugu.
D.Adomaičio keliai su J.Valančiūnu buvo susikirtę „centrui“ tėviškėje organizuojant krepšinio stovyklą vaikams.
„Bendravimas su žaidėjais man yra visiškai natūralus. Vienaip ar kitaip, vieni kitus pažįstame ar bendravome anksčiau. Tad nėra jokių problemų. Ypač kai visi tokie geranoriški ir savo šalies patriotai. Aš buvau įsitikinęs, kad nebus jokių dvejonių, – tikina D.Adomaitis. – Garbė atstovauti Lietuvai mums yra įskiepyta. Tai jaunos mūsų demokratijos pasekmės – esame savo šalies patriotai.“
Rinktinės kandidatai nudžiugino D.Adomaitį nuo pirmųjų pokalbių. Visų keturių NBA lietuvių atsakymas buvo labai aiškus – „taip“.
D.Adomaitis pasidžiaugė, kad tokie žaidėjai kaip J.Valančiūnas ir M.Kuzminskas rinktinės stovykloje Palangoje ruošis nuo pirmosios dienos – liepos 21-osios.
„Jie man pasakė: „Treneri, norime būti.“ Man, kaip treneriui, tai yra labai džiugu“, – didžiavosi į karščiausią postą savo karjeroje sėsiantis specialistas.
Rinktinės treneris viliasi, kad NBA lietuvių pavyzdys užkrės kitus žaidėjus.
Dvejonių dėl žaidimo Europos čempionate gali būti senbuvių – Manto Kalniečio, Pauliaus Jankūno, Jono Mačiulio – galvose.
Rinktinėje žaidėjas turi norėti žaisti. Negali būti prievartos. Reikia norėti atstovauti savo šaliai ir sugiedoti himną. Tai yra garbė.
Gal viešai pasklidus žiniai apie NBA lietuvių desanto ryžtą dėl rinktinės, paskambino pats M.Kalnietis ir taip pat pasakė „treneri, būsiu“? Nors krepšininkai bendrauja tarpusavyje, jie aktyviai seka vieni kitų viešus pareiškimus, kurie gali pastūmėti juos pačius priimti sprendimus į vieną ar kitą pusę.
D.Adomaitis paslaptingai šypsosi. Akivaizdu, kad tokio skambučio iš M.Kalniečio dar nebuvo.
„Palikime tai spręsti po sezono“, – tik pridūrė D.Adomaitis.
Jis nori, kad žaidėjas į rinktinę važiuotų vedamas ne prievartos, o patriotiškumo bei užsidegimo atstovauti Lietuvai ir su bendražygiais traukti „Tautišką giesmę“ Tel Avivo ir Stambulo arenose.
Bet, atsisveikinęs su bičiuliais Utenos arenoje ir kostiuminį švarką iškeitęs į gerokai patogesnį treningą, D.Adomaitis lipo į autobusą, už kurio priekinio stiklo kabojo dar ne Lietuvos krepšinio federacijos, o Klaipėdos „Neptūno“ gairelė.
Namo į uostamiestį jo laukė 4,5 valandos kelionė. Iki kitos, kol kas sunkiausios jo karjeroje, liko 80 dienų.
