Kad tai dar tik pasiruošimas sezonui, matėsi ne tik iš D.Adomaičio aprangos.
Su sportbačiais, šortais ir polo marškinėliais prie šoninės linijos komandai dirigavęs strategas išliko visiškai ramus, kai VEF tritaškių lietus susitikimo pradžioje plovė šeimininkus 10 taškų skirtumu.
Tačiau ilgai laukti nereikėjo – nors šeimininkai perėmė iniciatyvą, jau antrojo kėlinio pabaigoje D.Adomaitis pakeltu balsu auklėjo Martyną Echodą, pasimetusį „Ryto“ žaidimo schemose.
Tą puikiai matė maždaug 1,5 tūkstančio sirgalių, atėjusių pasižiūrėti vienintelių atvirų aistruoliams „Ryto“ namų ikisezoninių rungtynių.
Panašu, kad toks gausus gerbėjų palaikymas nustebino pačius „Ryto“ krepšininkus. Galbūt tuo galima paaiškinti slogią mačo pradžią. Bet vėliau „Ryto“ žaidėjai jau smaginosi šiltai palaikomi savų aistruolių.
„Mes per pertrauką rūbinėje kalbėjome, kad žaidėjai atrodė kitaip nei treniruotėse. Kažkodėl jautėsi įtampa, – po mačo 24sek sakė D.Adomaitis. – Bet labai smagu, kad ateina sirgaliai, iš tribūnų atskrieja geri komentarai (šypsosi.). Žaidėjams tai be galo svarbu, nes tai priartina prie rungtynių atmosferos. Bet išėję į aikštę turime susikaupti. Neturėtume tuo teisintis. Bet vyrai tikrai gerai dirba ir už tai galime juos pagirti.“
Po pergalės D.Adomaitis pačiupo į aikštę išbėgusią dukrytę ant rankų ir pasisveikino su savo šeimos moterimis.
Bet apsisukęs į rūbinę jis kulniavo galvodamas apie žaidimo broką, kurio dar netrūksta „Ryto“ žaidime.
– Žmogus, kuris atrodė neįsitempęs, tikrai buvo Dominique'as Suttonas. Mačo pabaigoje jis net darė prisitraukimus ant lanko. Kita vertus, kartais jis iš tų emocijų prarasdavo koncentraciją savo užduotims.
– Tai yra jo žaidimo variklis. Jis duoda energiją. Kartais ta energija trykšta per kraštus ir tą bandysime kontroliuoti. Mes tą matome, kalbame su žaidėjais – faktas, kad to negali būti.
– Kokį įspūdį palieka kitas svarbus „Ryto“ pirkinys – DJ Seeley?
– Dar ne formoje. Privalome kontroliuoti treniruočių procesą kai kuriems žaidėjams, ir tuos pačius žaidėjus kontroliuoti tame procese. Ir treniruotėse, ir su žaidimo laiku.
Mattui Farrellui, kaip profesionalų krepšinio naujokui, dar yra daug naujų situacijų. Situacijų, kokių jis yra nematęs.
Bet esame kantrūs ir analizuojame. Džiugu, kad po pastabų po video peržiūrų jis daro pažangą ir eina į priekį. Čia yra gerai.
– Kokį įspūdį paliko pergalė prieš VEF?
– Manau, padarėme žingsnį į priekį lyginant su pirmomis rungtynėmis. Jau geriau atrodėme žaisdami agresyviai ir greitai, bet dar buvo daug broko. Darysime analizę
– Koks brokas kol kas labiausiai krenta į akis?
– Sprendimų priėmime. Ten, kur reikia priimti greitą sprendimą, mes vėluojame su perdavimu, atsidengimu. Ne toje vietoje, o to metro trūksta. Taip automatiškai griūva mūsų norima mintis.
Aišku, tai yra procesas, kuris laukia. Ir yra jauni žaidėjai, kuriems norime duoti šansą pažaisti. Norime juos pažiūrėti, ne sodinti ant suolo po pirmos klaidos.
Bet esame kantrūs ir einame toliau.
– VEF pataikė 14 tritaškių iš 25. Ar nepasigedote geresnio sprendimų priėmimo ir gynyboje?
– Žaidžiame be varžovų analizės, bet akcentavome, jog VEF yra metikų komanda ir turėjome į tai atsižvelgti. Keletą kartų padarėme neleistinų klaidų – grįždami į gynybą nesusikalbėjome, kas žaidžia su kuriuo. Visiškai vaikiškos klaidos.
– Pirmosiose rungtynėse jūsų netenkino agresyvumas. Ką tokio padarėte, kad komanda šiame mače sugriebė 21 kamuolį puolime?
– Turime savo taisykles. Kai kuriose situacijose buvo gerai tai, kad žaidėjai tų taisyklių laikėsi. Kitas dalykas, turime gerą rotaciją ir norime žaisti intensyviai. Manau, tai irgi padėjo.
– Ar po dvejų draugiškų rungtynių geriau matosi, kokio stiliaus naujų žaidėjų trūksta „Rytui“?
– Dar sunku kažką vertinti, bet matosi, kad mums reikia to žaidėjo po krepšiu, kuris galėtų truputį išplėsti žaidimą. Tačiau dar žiūrime, kas yra rinkoje. Žiūrime savo galimybes.
Yra žaidėjų, kurių lūkesčiai labai dideli. Stebime – gal kažkada nusileis iki mūsų galimybių (šypsosi.).
– Minėjote, kad po kelių draugiškų rungtynių apsispręsite dėl Margirio Normanto.
– Kitą savaitę jis dar tikrai lieka su mumis ir kitą savaitę reikės priimti tą sprendimą. Faktas, kad Margiris turi žaisti daugiau minučių. Jam reikia žaidimo laiko, pasitikėjimo savimi, o ne būti rotacijoje tik su mažu vaidmeniu. Jam reikia daugiau minučių.
– Kiek pagrindinėje „Ryto“ komandoje gali tikėtis laiko tokie žaidėjai kaip Pilauskas, Blaževičius ar Sirvydis?
– Žiūrėsime, pagal situaciją. Faktas, kad jie turės dvigubas licencijas ir didžiąją dalį rungtynių ritmo surinks „Perle“. Pas mus jie dalyvaus treniruotėse. Jeigu gerai ten pasirodys, gaus šansų ir pagrindinės komandos rungtynės.
– Ko Margiriui Normantui dar trūksta iki stabilaus vaidmens pirmoje komandoje?
– Gero sprendimų priėmimo. Kai kuriose situacijose yra paprasti dalykai. Pavyzdžiui, mano vaidmuo pastatyti užtvarą, aš to nepadarau. Mano vaidmuo perduoti kamuolį reikiamam žmogui, bet aš to nepadarau. Bet tai ateina su patirtimi. Neužtenka tik treniruočių.
