Dainius Adomaitis juokėsi, žvelgdamas į po Donguano arenos krepšiu prakaituojantį Beną Matkevičių.
Jis su Jonu Valančiūnu tobulino centro klaidinančių judesių arsenalą. Rinktinės vidurio puolėjui artėjančią savaitę prireiks plačios ginkluotės įveikti itin fiziškas Senegalo, Kanados ir Australijos gynybines užtvaras.
Sykį JV netyčia trinktelėjo trenerių štabo nariui alkūne. Žaidėjas iškart puolė atsiprašyti B.Matkevičiaus.
„Atsargiai!“ – netrukus 213 cm ūgio bokštas dengė B.Matkevičiaus galvą, kai Roko Giedraičio mestas tritaškis atsimušė nuo lanko ir jau skriejo trenerio pakaušio link.
„Ateik čia, Benai!“ – juokėsi D.Adomaitis, su Ramūnu Šiškausku ir Mindaugu Braziu prie sekretoriato aptarinėjęs treniruotę.
Kolega linksmai užsidengęs galvą juokdamasis bėgo arčiau trenerių štabo.
„Pasaugok Beną, po to man vienam liks skautingą daryti“, – juokavo M.Brazys.
„JV, tai dar į nosį, ir bus pilnas komplektas“, – juokėsi D.Adomaitis, spausdamas J.Valančiūnui ranką. Šis maloniai atsiprašinėjo savo individualios treniruotės partnerio.
Lietuvos rinktinė jau gyvena pasaulio čempionato ritmu. Ji kol kas pluša du kartus per dieną – rytą buvo įleista į Donguano areną trumpai 50 minučių treniruotei, o vakare jau galėjo surengti pilnas 1,5 val. trukmės pratybas.
D.Adomaitis pasakoja, kad komanda jau jaučia čempionato atmosferą, bet jokiais būdais tai nėra negatyvus jaudulys.
Sutikęs minią Lietuvos žurnalistų, rinktinės vyr. treneris pasakojo apie komandos nuotaikas po sudėtingo turnyro Seule, žaidėjų būseną prieš pasaulio čempionato startą ir pirmąjį turnyro varžovą Senegalą.
– Treneri, kai kurios komandos Kinijoje jau turėjo nusiskundimų – kas dėl interneto, kas dėl kamuolių trūkumo. Ar Lietuvos rinktinei neiškilo jokių rūpesčių?
– Viskas tvarkoje. Galbūt pasisekė, kad turime lietuvių, kurie čia dirba klube. Vakar dieną išnaudojome labai gerai – Guangdongo klubas suteikė savo salę. Ačiū Sigiui (Sigitui Kavaliauskui, – red.), kad viską suorganizavo.
O čia visiems sąlygos vienodos – 50 minučių treniruotė, vakare truputį ilgesnė (1,5 val.). Didžiausia problema, kaip ir visiems, tai internetas. Vis tiek, reikia nusikrauti rungtynes, atsisiųsti rungtynių video.
Bet sąlygos fantastinės – tiek viešbutyje, tiek arenoje viskas aukščiausio lygio.
– Turnyras jau sekmadienį. Ar komanda gyvena rungtynių jauduliu?
– Jaučiasi toks susikaupimas, bet tai nėra įtampa. Matosi, žaidėjai susikaupę. Po truputį analizuojame varžovus ir ruošiamės tam turnyrui.
– Ar turnyras Seule davė daugiau klausimų ar atsakymų?
– Faktas, kad atsakymų. Pavyko aklimatizuotis – visi jau normaliai miega ir visų režimas toks, kokio norime.
O turnyras Seule davė atsakymus, kam su kuo geriau žaisti.
– Komanda po turnyro Seule atrodė pikta ant savęs. Kokią žaidėjų reakciją pamatėte treniruotėse?
– Visas turnyras ir visos rungtynės buvo labai banguotos.
Mes žinojome, ko ten vykstame ir ko norėjome. Kai kas pavyko, kai kas gal ne visiškai iki galo.
Paskutinės rungtynės su čekais tikrai buvo sunkios. Bet tai čekai sužaidė labai geras rungtynes. Jie labai rimtai ruošėsi toms rungtynėms, o mes labiau žiūrėjome į priekį, mažiau į juos akcentuodamiesi.
Bet pyktis yra gerai.
– Ar rinktinės rotacija atrodys panašiai kaip paskutinėse draugiškose rungtynėse?
– Ne, jokiu būdu. Paskutinėse draugiškose dar norėjome, kad visi pažaistų, ribojome kai kurių žaidėjų minučių kiekį.
Svarbiausia buvo, kad visi žaistų. O turnyre viskas priklausys nuo to, kokie bus priešininkai ir kur galėsime turėti pranašumų.
– Kiek Angolos rungtynės padėjo labiau pažinti Senegalą?
– Tai atletiškos fizinės komandos. Negali sakyti, kad jos vienodos – Angola tikrai skiriasi nuo Senegalo. Senegaliečiai gal žymiai atletiškesni ir aukštesni.
Pavyzdžiui, Ndouras savo klube žaidžia 4-5 pozicijoje, o čia žaidžia kaip trečias ir tik kartais kaip ketvirtas.
Jų dydis įspūdingas ir čia pagrindinis dalykas bus neleisti jiems pelnyti lengvų taškų.
Trys komponentai, kuriuos privalome padaryti gerai – stabdyti jų greitą puolimą, neleisti atkovoti kamuolių puolime (vid. po 15 pasiruošime) ir jų žaidimas į vidų, su perdavimais į išorę ir metimais.
Gal tai kartais nėra drausmingas žaidimas, bet skaičiai rodo, kad tai labai svarbi jų žaidimo dalis.
– Ar reikės atkreipti didžiausią dėmesį į Ndourą?
– Jam pačiam ir komandai buvo kiek neįprasta, kad jis žaidė trečioje pozicijoje. Jų žaidimas su kiekvienomis rungtynėmis gerėja ir paskutiniame mače jie jau atrodė gerai.
– Kaip užpulti tokias atletiškas, aukštas ir greitas komandas?
– Svarbiausia išnaudoti savo persvaras.
Mes negalime žaisti su jais penkiese prieš penkis žaidimo, kur jie jaustųsi patogiai. Jie visi gali keistis, užimti tas erdves aikštėje. Mūsų žaidimas turi būti greitas, bet jokiu būdu ne skubotas.
Turime išnaudoti kiekvieną persvarą, kurią turime, protingai ir geru procentu.
