D.Adomaitis jau per pirmą „Žalgirio“ ataką, pasibaigusią A.White'o skrydžiu pro galinę liniją ir dėjimu į krepšį, abiem rankų pirštais baksnojo sau į smilkinius – jo komanda pradėjo rungtynes gynybos taktine klaida. Bet šeimininkų strategas nežinojo, kad tai tik pradžia.
„Vėl tokia pati pradžia, kaip ir Kaune. Koncentraciją akcentavome prieš finalo seriją – kad už kiekvieną klaidą „Žalgiris“ baudžia. Pirmasis momentas, kai prašokome prieš White'ą ir leidome jam įdėti, buvo gera iliustracija. O tokių buvo daug. O jie baudžia kiekvieną kartą.
„Žalgiris“ nuo pat pradžių laikė aukštą rungtynių tempą, versdami mus bėgti į abi puses, ir kažkuriuo momentu nulaužė mus fiziškumu.“
„Ryto“ treneriai sumanė A.White'o gynybai skirti Deividą Sirvydį, o Edgarą Ulanovą palikti Eimantui Bendžiui, bet toks manevras buvo pragaištingas.
Įpusėjus pirmajam kėliniui vilniečiai atsiliko dviženkliu skaičiumi (4:16), kai A.White'as ir E.Ulanovas savo kraityje jau turėjo po 7 taškus.
Supermeno kostiumą viduje savęs vilkėjęs E.Ulanovas per pirmą kėlinį vienas įmetė 16 taškų – daugiau nei pusę „Žalgirio“ taškų ir tiek pat, kiek tuo metu buvo pelnę vilniečiai, atsilikę 15:30.
„Faktas, kad Ulę paleidome su stipriosiomis savybėmis į jo stipriąją pusę. Jis veržėsi kairėje pusėje ir metė kaire ranka“, – savo vyrų klaidą pabrėžė D.Adomaitis.
Abu „Ryto“ įžaidėjai – Derekas Needhamas ir Roko Stipčevičius strigo „Žalgirio“ gynėjų gniaužtuose. Pagrindinis įžaidėjas D.Needhamas (1/9 metimai) pelnė vienu tašku daugiau nei suklydo (4), o kroatui (1 iš 4 metimų) aistra atsverti meistriškumą buvo sunku.
Herojiškų nepavargstančio Arno Butkevičiaus pastangų buvo per mažai – jo gynyba buvo arti tobulos, o puolimas irgi solidus, tačiau „Rytui“ reikėjo daugiau tokių, kaip A.Butkevičius ar Mindaugas Girdžiūnas, pelnę po 14 taškų.
Per pirmą mačą čiurnos traumą patyręs M.Girdžiūnas buvo po klaustuku prieš antrąją akistatą, bet gynėjas veržėsi į aikštę pats. „Mindaugą galiu tik pagirti – jis parodė charakterį. Viskas sprendėsi po apšilimo, jis priėjo ir pasakė, kad galiu žaisti ir žaisiu. Šaunuolis“, – sakė D.Adomaitis.
Surasti daugiau kūrėjų buvo dar sunkiau nei įprastai, nes D.J.Seeley praleido mačą dėl čiurnos traumos.
„Manau, kad netekome vieno žaidėjo, apie kurį sukosi mūsų kūryba. Iš įžaidėjų negauname to, ko norime – tai pirmiausia varžovų nuopelnas. Jie nustumia mus į tokias vietas, kad įžaidėjai atsiduria ten su kamuoliu, kur neturėtų būti“, – pažymėjo D.Adomaitis.
Vilniaus krepšininkai draskėsi, bet nukirpti skirtumo iki vienženklio taip ir neįstengė.
Mažai ženklų, kad vilniečiai galėtų prisikelti finalo serijoje, kurios trečiasis, galbūt paskutinis mačas vyks šeštadienį Kaune. Ar „Rytas“ dar turi rezervų?
„Nežinau, gal reikia daugiau rizikuoti ir bandyti įtraukti jaunus žaidėjus, – svarstė D.Adomaitis. – Bet jūs gerai pastebėjote apie emocinę būklę – ji tokia, kad kartais bėgiojame su mediniu veidu.“
