Ką suteikia pirmoji vieta grupėje?
Tai mįslė net ir treneriams, kurie nežino, ar pozicija pasaulio čempionato atrankoje suteiks pranašumą prieš pasaulio čempionato burtus.
FIBA veikiausiai paskirstys prieš burtus komandas pagal pasaulinį reitingą, o ne pagal atrankos grupėse užimtas vietas. Bet kol oficialios informacijos nėra, Lietuvos rinktinės taikinys lieka pirma vieta grupėje.
Dėl jos reikės pasikauti, nes antroje vietoje žengiantys italai priartėjo po pergalės Brešos mieste, kur nutrūko dvi gražios lietuvių serijos.
Lietuvos rinktinė buvo laimėjusi prieš Italiją penkias pastarąsias akistatas įvairiuose turnyruose, o pasaulio čempionato atrankoje suklupo po aštuonių pergalių iš eilės.
Tačiau D.Adomaičiui Brešoje labiau apmaudu buvo ne dėl to. Brešos „PalaLeonesa“ – Liūtės rūmuose lietuviams pritrūko tos žvėriškos jėgos, kuria šįsyk spindėjo atletiški šeimininkai.
– Iš principo lygios rungtynės – kas lėmė, kad jų pabaigoje svarstyklės nukrypo į italų pusę?
– Rungtynės lygios, tas Reno (Renaldo Seibučio) tritaškis, kurį jis metė laisvas, bet prametė … Galėjome išlyginti ir viskas spręstųsi kitaip. Vienas puolimas, viena gynyba.
Tačiau ne čia bėda. Kalbėjome, kad žaisdami su italais turime gerai padaryti du dalykus – neleisti jiems pelnyti taškų ankstyvoje atakoje – to nepadarėme.
Jie pelnė 15 taškų greitame puolime ir ankstyvose atakose. Antra – kova po krepšiais. Jie atkovojo net 18 kamuolių puolime – turėjo tiek papildomų progų. Kol to nepadarome, labai sudėtinga žaisti. Nors ir tai – ir prie tokių šansų žaidėme lygiai.
- Susidaro įspūdis, kad tokioms rungtynėms labiausiai tinka tokie patyrę žaidėjai, kaip Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis. Tokių žaidėjų buvo per mažai?
– Taip, žinoma. Nors turėjome gerą rotaciją ir 11 žaidėjų įnešė savo indėlį, kiekvienas padarė savo. Bet patyrę žaidėjai kovojo rungtynių pabaigoje.
– Kaip vertinate jaunųjų vidurio puolėjų žaidimą?
– Nusileido fiziškumu. Buvo ir svarbiais momentais tokių akimirkų, kai kamuolys beveik atkovotas, bet neatkovotas. Vis prarasdavome jį. Tai muša psichologiškai – regis, turime pasiimti kamuolį, bet jo netenkame.
– Buvo ironiškų šypsenų ir žvilgsnių teisėjams, ypač Jonas Mačiulis turėjo jiems priekaištų aikštėje. Kaip jūs vertinate teisėjavimą?
– Manau, kad nereikia tikėtis daug išvykoje. Faktas, kad jie nieko mums neatidavė. Buvo ir keistų momentų, bet jie pasirinko leisti fizišką krepšinį ir tai leido abiem komandoms. Leido žaisti fiziškai. Mums gal tai ir nebuvo palanku.
– Mačo paskutinėmis sekundėmis dar prašėte minutės pertraukėlės. Manote, kad taškų skirtumas irgi gali kažką lemti ateityje, galbūt kovojant dėl pirmos vietos?
– Žinoma, taip. Norisi pabaigti pirmoje vietoje.
– Ką suteikia pirmoji vieta – ji labiau svarbi psichologiškai ar yra matematinis išskaičiavimas?
– Kaip suprantu, dar nėra aišku, ar vieta gali lemti mūsų poziciją krepšeliuose prieš pasaulio čempionato burtus. Oficiali informacija turėtų pasirodyti greitai. O mums visada norisi pabaigti varžybas pirmoje vietoje.
– Atsižvelgiant į šias rungtynes, kiek turėtų keistis rinktinės sudėtis, rotacija ir žaidimas kitame mače sekmadienį su Kroatija Vilniuje?
– Faktas, kad varžovas bus kitokio tipo. Jie turi M.Bilaną po krepšiu, laukia kitokios rungtynės.
– Ar labai gaila dėl nutrūkusios pergalių serijos?
– Neskaičiavome nieko per daug. Rinktinėje mes gyvename nuo vieno varžybų lango iki kito. Po vieno mačo, galvojame apie kitą. O serija nėra svarbu.
