Naujasis trenerio asistentas D.Maskoliūnas pasirašė sutartį iki šio sezono pabaigos. 45-erių specialistas trenerio karjerą 2007 m. sausį pradėjo būtent „Žalgiryje“, kur dvejus metus dirbo trenerio asistentu, talkino Rimantui Grigui ir Gintarui Krapikui.
2009 m. gruodį tuometis kauniečių klubo savininkas Vladimiras Romanovas užkūrė tikrą trenerių keitimo karuselę. Atleidus G.Krapiką, treneriu buvo paskirtas Ramūnas Butautas, tačiau jau 2010 m. pradžioje jis atleistas ir vyr. trenerio kėdė patikėta D.Maskoliūnui. Jau gegužę V.Romanovas iš klubo išmetė ir jį.
Oficiali trenerio atleidimo priežastis buvo „esminis sportinės veiklos sutarties pažeidimas“. Klubas informavo, kad D.Maskoliūnas nevykdė priimtų įsipareigojimų ir tuo diskreditavo klubo vardą.
„Kažkoks totalus nesusipratimas. Tai buvo absurdiški ir niekuo nepagrįsti kaltinimai. Tai nebuvo net susiję su žaidimo kokybe“, – apie atsisveikinimą su „Žalgiriu“ prieš penkerius metus kalbėjo D.Maskoliūnas.
Būti draugu yra viena, o asistentu – kita.
2011 metais D.Maskoliūnas perėjo į Vilniaus „Lietuvos ryto“ stovyklą, tačiau po kelerių metų buvo atleistas. Pastarąjį kartą vyriausiuoju treneriu lietuvis dirbo Lenkijos Sopoto „Trefl“ klube, su kuriuo atsisveikino praėjusių metų vasarį.
„Aš neslepiu ambicijų sugrįžti ir į vyriausiojo trenerio pareigas kituose klubuose. Dabar svarbiausia išbandyti mūsų su Šarūnu darbą. Būti draugu yra viena, o asistentu – kita“, – įsitikinęs Š.Jasikevičiaus asistentas.
– Ar jums buvo netikėtas Šarūno Jasikevičiaus pasiūlymas?
– Sąžiningai – taip.
– Kauno „Žalgiryje“ dirbote daugiau nei prieš penkerius metus. Tuomet buvote atleistas. Ar nejaučiate nuoskaudos?
– Nuoskauda liko. Jeigu atsimenate, kokiomis aplinkybėmis buvau atleistas... Iš tiesų, net prisiminti nesinori. Kažkoks totalus nesusipratimas. Tai buvo absurdiški ir niekuo nepagrįsti kaltinimai. Tai nebuvo net susiję su žaidimo kokybe. Žodžiu, totalus absurdas.
– Kodėl sutikote su Š.Jasikevičiaus pasiūlymu?
– Priežastys aiškios. Ne paslaptis, kad su Šarūnu esame geri draugai. Jam paskambinus ir paprašius prisidėti prie klubo, daug abejonių nekilo. Ne paslaptis, kad ir sutarties šiuo metu neturėjau.
Man garbė grįžti į tokį klubą, į Eurolygą ir padėti Šarūnui tapti tokio lygio treneriu, koks jis buvo žaidėjas. Tikiuosi, kad jis tokiu ir taps. Būsiu laimingas, jeigu man pavyks prie to prisidėti.
– Sutartis galioja iki šio sezono pabaigos. Ar turite tikslą Kaune pasilikti ilgiau?
– Reikia pasižiūrėti, kaip mums seksis kartu dirbti. Bendradarbiavimą visada galima pratęsti. Aš neslepiu ambicijų sugrįžti ir į vyriausiojo trenerio pareigas kituose klubuose. Dabar svarbiausia išbandyti mūsų su Šarūnu darbą. Būti draugu yra viena, o asistentu – kita. Manau, kad greitai paaiškės, kaip mūsų partnerystė veikia.
– Nors nedirbote, laiko veltui nešvaistėte. Apsilankėte NBA ir pas Joną Valančiūną. Tikriausiai iš šalies stebėjote ir Kauno „Žalgirio“ žaidimą. Ką galite pasakyti apie šį sezoną?
– Komandos žaidimas LKL yra geras. Išskyrus sunkesnes rungtynes su „Nevėžiu“. Faktas tas, kad Eurolygos „Top 16“ ir grupės rungtynių skaudesni pralaimėjimai dideliais skirtumais išbalansuoja ekipą. Žmonės turėtų suprasti, kad „Top 16“ jau nėra silpnų varžovų.
Daug kas nesupranta, kokia šioje komandoje buvo Roberto Javtoko reikšmė.
Aišku, banguojantis žaidimas niekam nepatinka. Bandysime žaidimą padaryti greitesnį ir patrauklesnį. Be to, sutrumpėjo aukštaūgių rotacija, kuri ir taip nebuvo didelė. Daug kas nesupranta, kokia šioje komandoje buvo Roberto Javtoko reikšmė. Šiuo metu nėra lengvas etapas, bet bandysime iš jo išspausti maksimumą.
– Kokie tikslai artimiausiose rungtynėse su Madrido „Real“?
– Žinome, prieš ką važiuojame žaisti – Eurolygos čempionus. Sutinku, kad jie nedemonstruoja tokio žaidimo kaip pernai. Komandoje buvo pasikeitimų ir traumų. Tačiau ten vienam susitraumavus, jie paprasčiausiai nuperka kitą žaidėją. Tačiau, manau, kad drąsiai galima su jais kovoti ir galvoti apie pergalę.
Dabar „Žalgiriui“ nėra didelio psichologinio spaudimo. Treniruotėse žaidėjai yra labai užsivedę ir nuotaikos pozityvios. Faktas, kad grafikas yra negailestingas. Išvyka į Madridą, rungtynės su „Lietuvos rytu“, tada „Olympiakos“ ir „Neptūnas“. Laiko pasirengti ir atsidėti vienoms rungtynėms tikrai nėra.
– „Lietuvos ryte“ taip pat dirbote gana ilgai. Prieš akistatą su „Žalgiriu“ Tomas Pačėsas pasistiprino įžaidėju ir vidurio puolėju. Manote, kad tai buvo tiesioginis pasirengimas kovai su „Žalgiriu“?
– Manau, kad visiems aišku, kodėl klube atsirado Adamas Lapeta. Tai yra tiesioginis oponentas Ianui Vougioukui. Atleidus Nicolą Laprovittolą, išryškėjo gerai atakuojančio įžaidėjo trūkumas, todėl Tomas pasikvietė... neatsimenu net pavardės (Kendricką Browną, – aut. past.).
– Ar žiūrovai išvys intrigą „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistatoje?
– Neabejoju. Rezultatas ne visada atspindi, kokios buvo rungtynės. Niekada nebūna lengvų rungtynių su „Lietuvos rytu“. Visada yra psichologinis spaudimas ir papildoma motyvacija.
Niekada nebūna lengvų rungtynių su „Lietuvos rytu“.
Labai gerai pažįstu Tomą ir žinau, kad jis tikrai motyvuos ekipą rungtynėms su „Žalgiriu“. Per jo trumpą darbo laiką jau matyti vaisiai – drausmė gynyboje ir puolime. Komanda jau yra kitokia. Ir tai nepalengvina mūsų užduoties.
– Daugeliui nerimą kelia Manto Kalniečio žaidimas po traumos.
– Stengsiuosi ir asmeniškai, ir su visa komanda, kad jis grįžtų į tą Mantą Kalnietį, kokio visi laukia ir koks jis buvo su Lietuvos rinktine. Galbūt kitiems taip neatrodo, bet po metų sugrįžti į aukščiausio lygio krepšinį nėra lengva.
Mantas tikrai labai stengiasi treniruočių metu ir pats išgyvena dėl savo formos. Jis priima kritiką, bet gal per daug jam tos kritikos tenka. Tačiau jis tvirtas ir viską atlaikys. O mes stengsimės, kad jis su kiekvienomis rungtynėmis būtų geresnis. Taip pat ir vasarą.
