Tai buvo dar vienas įtemptas vakaras Dariui Maskoliūnui Lietuvos rinktinės trenerio kėdėje.
Nors jis stengėsi išlaikyti olimpinę ramybę, priekaištai teisėjams ėmė lietis emocingų rungtynių pabaigoje, o ir saviems žaidėjams buvo ką pasakyti po mačo, kuriame Estija po pratęsimo 92:85 paveržė pergalę iš Lietuvos.
Nors D.Maskoliūnas suko visų vienuolikos žaidėjų rotaciją, suteikęs progas ir rinktinėje debiutavusiems Marekui Blaževičiui ir Tadui Sedekerskiui, estai geriau pradėjo mačą, radę savo 19-metį lyderį.
Šįkart lietuviai atrodė šalti ir santūrūs lyginant su įkaitusiais estais, kuriuos pirmyn vedė emocingasis Kerras Kriisa, surinkęs 26 taškus ir atlikęs 7 rezultatyvius perdavimus.
Buvęs žalgirietis prikrėtė šunybių visiems Lietuvos rinktinės įžaidėjams, kad ir kas prieš jį stovėtų: Rokas Jokubaitis, Lukas Lekavičius ar Mantas Kalnietis.
Visa estų komanda buvo kovingesnė, perlaužusi Lietuvą kovoje dėl kamuolių 48:42.
Kovingų žaidėjų užvesta arena pradėjo ūžti „Esti, esti“ paskutinėmis minutėmis, kol galiausiai sprogo emocijomis per pratęsimą.
Estų krepšinio 100-mečio gimtadienis pavyko. Svečiai norėjo viską sugadinti, bet turėjo palikti stalą nuleidę galvas.
– Treneri, kokios mintys kyla po tokių rungtynių? – buvo paklaustas D.Maskoliūnas.
– Vienintelis pozityvus dalykas, kad padarėme estams gražią šventę jubiliejaus proga. Tikrai to nenorėjome, nors rungtynės buvo gražios, emocijos daug.
Žaidime buvo daug daugiau negatyvo. Būdami aukštesni praktiškai visose pozicijose, net nepraktiškai, o tikrai visose, pralaimėjome lentą ir davėme jiems surinkti 23 taškus antraisiais šansais.
Momentais atrodė, kad jie žymiai labiau nori. Žymiai labiau stengiasi, lipa per galvas. Per vieną ataką meta po 2-3 kartus, mes negalime nuimti kamuolio, kuris atrodo jau mūsų rankose. Tai mus labai skaudžiai baudė.
Žaidėjams sakiau, kad visiškai nepergyvenu dėl nepataikytų metimų, nes žaidimo ritmo nejautėme ilgai, metė tie žaidėjai, kurie turėjo mesti. Mes susikūrėme daug progų, nors mūsų žaidėjai ir metė prastais procentais.
Bet mes neapsigynėme. Tiesiog neapsigynėme, leidome jiems kontroliuoti ir vesti žaidimą. O žaidžiant su tokia komanda jų arenoje žaisti lygiai rungtynių pabaigoje yra loterija. Mes turėjome paskutinę ataką ketvirtajame kėlinyje ir net galėjome laimėti tą loteriją, bet svečiuose žinojome, kad tokiu metimu baudos niekas nešvilps.
O pratęsimą Kriisa užsikūrė, gal norėjo įrodyti, kad buvo vertas vietos „Žalgiryje“, vertas likti Kaune. Šaunuolis, stengėsi, sužaidė tikrai gerai.
– Kerrą Kriisą matėte ir „Žalgirio“ treniruotėse – ar jis nustebino kažkuo?
– Ne, jis todėl ir būdavo treniruotėse, nes žinojome, ką jis gali, koks jis yra emocinis lyderis. Net ir atėjęs į vyrų komandą jis nepasimesdavo, šioje estų rinktinėje jaučiasi pilnaverčiu lyderiu. Žaidė su gera emocija, pataikė metimus. O mes jo nesustabdėme jokia gynyba – nei step'out'ais nei asmenine. Jis davė mums koncertą.
– Kaip atrodė Lietuvos rinktinės debiutantai jūsų akimis – Marekas Blaževičius ir Tadas Sedekerskis?
– Kas dėl Mareko, tai viskas ok. Jaunas, pirmos rungtynės Lietuvos rinktinėje. Momentais gerai atrodė, nors ir padarė taktinių klaidų. Bet jis stengiasi, tobulėja ir ateityje bus stiprus ramstis Lietuvos rinktinėje. Tadui sudėtingiau, nes stumdome per kelias pozicijas, jis nejaučia savo vietos, nors priekaištų jam neturiu.
– Nepaisant rezultato, koks jausmas patirti rungtynių emocijas?
– Labai smagu. Tikros rungtynės yra tikros, net ir draugiškos, visiškai kita emocija. Be to, turėjome galimybę žaisti prie žiūrovų. Labai smagu, kad galėjome pasibandyti.
– Mačo pabaigoje kelis kartus sugriebėte už galvos. Ar tai buvo priekaištai teisėjams?
– Ne, labiau žaidybinė emocija. Neturiu teisėjams priekaištų.
– Ar galima sakyti, kad estai turėjo panašiai taip pat daugiau noro kaip ir belgai? (vasarį Belgija sugadino D.Maskoliūno debiutą prie Lietuvos rinktinės vairo per Europos čempionato atrankos startą)
– Nelyginkite tų rungtynių, nes ten buvo atranka, o čia – draugiškas turnyras. Faktas, kad jie žaidė namie, kad norėjo gerai pasirodyti. Estai treniruojasi nuo gegužės mėnesio, matėsi kaip jie jaučia vienas kitą, kaip juda aikštėje. Nelyginčiau jų su belgais.
– Ar pritrūko lyderių šiose rungtynėse, ypač pradžioje?
– Matote, tie lyderiai žaidė savo minutes, prametė gerus metimus, matėte jų procentus, bet dėl to nieko nekaltinu. Svarbu, kad ėmėsi iniciatyvos. Problema buvo, kad neapsigynėme ir neatkovojome kamuolio.
– Ar šių rungtynių baigtis keičia ką nors kalbant apie šeštadienio rungtynes su Latvija?
– Nieko nekeičia. Vėl eksperimentuosime, bandysime žaidėjus ir įvairias situacijas.
