Vienas rezultatyviausių „Lietuvos ryto“ krepšininkų 26-erių M.Gecevičius antradienį rengėsi kelionei į Rusiją. Be didelio entuziazmo vilnietis pasakojo apie trečiadienio trečiąją akistatą su Liubercų „Triumf“ klubu VTB lygos ketvirtfinalyje ir būsimus lemiamus mūšius dėl šalies čempionato bronzos.
Penktajį sezoną „Lietuvos ryte“ žaidžiantis 193 cm ūgio gynėjas nelinksmai juokavo, kad pirmą kartą šį sezoną varžysis dėl neturėto trofėjaus – LKL bronzos, tačiau prisipažino, kad reikia mokėti garbingai užbaigti sezoną.
– Dabar visas jūsų dėmesys VTB ketvirtfinalio serijai su „Triumf“. Pirmaujate 2:0 ir iki galutinės pergalės trūksta vieno laimėjimo. Nepaslysite? – 15min.lt paklausė M.Gecevičiaus.
– Nebūdami geriausios sportinės formos ir kondicijos mes namie sugebėjome dukart nugalėti Liubercus. Vadinasi, viskas įmanoma. Dabar važiuojame į Rusiją, kad kuo greičiau užbaigtume seriją ir nežaistume tų papildomų rungtynių.
– Psichologiškai buvo sunku žaisti šios lygos mačus po nesėkmės LKL pusfinalyje su „Žalgiriu“?
– Kiekvienam, greičiausiai, individualiai, tačiau man tikrai buvo sunku žaisti. Tos pirmosios rungtynės su „Triumf“, iškart po trečiojo mačo su „Žalgiriu“, man asmeniškai buvo bene pačios sunkiausios šį sezoną. Gal net vieno sunkiausių per visą mano karjerą.
Na, ką, bet išeini į aikštę, lyg ir užsimiršti, darai savo darbą – juk esi profesionalas. Mes juk už tai gauname pinigus. Taip, įvyko šiokia tokia tragedija, tačiau vis dėlto turime užbaigti sezoną – juk nepasakysi: velniop, nežaidžiame, skirstomės ir važiuojame atostogauti.
– Po pusfinalio su komandos draugais dar kalbėjotės apie nesėkmę su „Žalgiriu“? Ar vis dėlto ši tema dabar yra tabu?
– Ką aš žinau. Na, buvo šiek tiek. Gal daugiau tą vakarą, kai pralaimėjome, šnekėjomės, tačiau stengiamės šios temos neliesti. Tiesiog ją užmiršti. Tų varžybų dar liko: VTB, LKL serija su Prienais. Bet manau, kiekvienas ekipos žaidėjas, būdamas pats su savimi, pagalvoja apie tą trečią mačą su „Žalgiriu“. Aš pagalvoju apie tai, kai į rankas paimu kamuolį. Tad kiekvienas iš mūsiškių tą pralaimėjimą išgyvena individualiai.
– Tačiau galima pažvelgti ir optimistiškai – turite LKL aukso žiedą, turite sidabrinį ženklelį, tačiau neturėjote LKL bronzos. Tad galite iškovoti apdovanojimą, kurio dar neturėjote.
– Su Steponu Babrausku ir juokavome – neturėjome bronzos, tai dabar gal galime ją ir iškovoti. O kas belieka? Juk reikia ieškoti teigiamų emocijų esant neigiamai situacijai. Bet bronzą dar reikės laimėti...
– Prienų „TonyBet“ klubas „Lietuvos rytui“ – neparankus varžovas mažajame LKL finale?
– Nemanau. Pirma, jiems mūsų LKL varžybose reiks laukti net tris savaites... Nežinau, kam yra geriau ar blogiau, tačiau tris savaites būti be krepšinio rungtynių yra sunku. Mes tuo tarpu kovosime VTB lygoje – mums, manau, geriau.... O parankus varžovas ar neparankus – mums visi šį sezoną oponentai buvo ir parankūs, ir neparankūs. Žiūrėsime, kaip bus...
– Ką galvojate apie LKL finalą – šį sezoną klaipėdiečiai akistatose visus tris kartus įveikė „Žalgirį“.
– Jei manęs asmeniškai klausiate, tai aš galvoju, kad „Žalgiris“ seriją laimės 4:0. Na, gal... Gal vieną „Neptūnas“ ir laimės, tačiau „Žalgirio“ žaidėjai norės kuo greičiau užbaigti sezoną, eiti atostogų, todėl nenorės tempti.
Tos pirmosios rungtynės su „Triumf“, iškart po trečiojo mačo su „Žalgiriu“, man asmeniškai buvo bene pačios sunkiausios šį sezoną.
– Tada natūralus klausimas – kaip baigsis „Lietuvos ryto“ ir „TonyBet“ mūšis dėl bronzos?
– Manau, kad bus 3:0.
– Buvęs „Žalgirio“ treneris Saulius Štombergas teigia, kad šiemet „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ lygis yra kritęs. Su tuo sutinkate?
– Manau, kad šį sezoną ne kitos LKL ekipos pasitempė, o du superkubai šiek tiek... Kaip čia pasakius... Pasižiūrėjus į ekipose žaidžiančius lietuvius gali pasakyti, kad su jais viskas gerai: visi žaidžia panašiai, kaip ir praėjusiame sezone, o kai kurie – net ir geriau.
Jei kalbėsime apie legionierius, tai „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ juos „imdavo“ tokius, kad jie galėtų „tempti“ komandą. Pasižiūrėkite, šiemet „Žalgiris“ realiai kovoja tik su vienu legionieriumi – to dar niekada nebuvo.
Pas mus taip pat yra legionierių, tačiau vienais mūsų vadovai labai patenkinti, kitais – labai nepatenkinti. Tas lygis ir susideda iš to, kaip žaidžia legionieriai ir vietiniai krepšininkai. Tad šį sezoną nebuvo skirtumo – viena komanda nešoko aukštyn, o kita žemyn. Abi ėjo žemyn, todėl gal ir kritęs tas lygis.
– Praėjusią savaitę Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas visuomenei pateikė sąrašą 24 kandidatų, kurie rengsis artėjančiam pasaulio krepšinio čempionatui. Į jį nepatekęs Šarūnas Jasikevičius sukritikavo tą sąrašą, sakydamas, kad visiškai nepažįsta nemažai pasiūlytų krepšininkų. Kokia jūsų nuomonė apie tą sąrašą?
– Tai trenerių darbas teikti sąrašus. Krepšininkams nereikia komentuoti tokių dalykų – ne jų darbas. Treneriai ieško, jie sprendžia, kokie žaidėjai yra jiems reikalingi. Tas pats yra ir mūsų klube – treneris svarsto, renkasi savo kariauną: ir arba leidžia krepšininkui žaisti 30 minučių, arba vos porą, arba net apskritai atsisako paslaugų. Tas pats ir rinktinėje – jei strategas tavęs nemato savo schemose, kam jam reikia imti, kankinti tave...
Jonas Kazlauskas atsirinko kandidatus, galvodamas apie savo viziją. Tačiau, žinoma, labiausiai rinktinės treneriai ieško to žaidėjo, kuris talkintų Mantui Kalniečiui – visas dėmesys į įžaidėjo poziciją. Visa kita yra daugmaž aišku.
– Buvo netikėtų pavardžių tame sąraše?
– Ne. Kai kaskart pasako tas 24 ar 27 pavardes, vis tiek aišku, kad bus to jaunimo. Tik dabar, kaip jau sakiau, yra ieškomas dar vienas įžaidėjas rinktinei. Jei būtų kas keis Mantą Kalnietį, tai, manau, tikrai nebūtų tų 24 kandidatų. Tikrai mažesnis sąrašas būtų pateiktas. Ir net, galbūt, tos rezervinės rinktinės nebūtų – kas žino, kaip viskas susidėliotų...
