Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) teks stipriai pasukti galvą ieškant Kazio Maksvyčio įpėdinio nacionalinėje komandoje.
Dar prieš mėnesį šį klausimą bendraudamas su 15min uždarė buvęs rinktinės vairininkas Dainius Adomaitis, o tą šios savaitės pradžioje padarė ir Šarūnas Jasikevičius, pažėręs kritikos LKF valdžiai.
Savęs prie rinktinės vairo, kuri jau lapkritį žais dvejas svarbias rungtynes Europos pirmenybių atrankoje, nemato ir 64-erių Rimas Kurtinaitis.
Visi šie trys specialistai dirba klubuose, o tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jie nenori imtis vadovauti Lietuvos rinktinei.
„Aš jau dešimt metų kalbu apie tai, kaip suderinti darbus klube ir rinktinėje. Man teko skaityti Jasikevičiaus interviu. Ką aš kalbu dešimt metų, jis tai įvardino dabar. Aš savęs ten (rinktinėje) nematau. Jei neturėsiu klubo, o mane pakvies į rinktinę, tuomet galvosiu. Dabar aš nematau galimybių“, – „Krepšinio pasaulyje“ vedėjui Vidui Mačiuliui sakė triskart Europos taurės laimėtojas.
Šių metų pradžioje R.Kurtinaitis po dviejų dešimtmečių sugrįžo į Azerbaidžaną bei tapo Baku „Sabah“ komandos vyriausiuoju treneriu.
Sezono pabaigoje „Sabah“ iškovojo šalies čempionų titulą.
Rugsėjo viduryje R.Kurtinaičio komanda dalyvaus FIBA Čempionų lygos atrankoje.
„Aš pakankamai ilgai buvau laisvas ir galintis kažką daryti. Tuo metu manęs nereikėjo. Tai nėra kažkoks įsižeidimas, tiesiog dabar esu užimtas. Jei siūlys, tuomet bus ir kalba, pažiūrėsime, koks gyvenimas tuo metu bus, – sakė R.Kurtinaitis. – Aš pusantrų metų nedirbau, man paskambino aukšti žmonės iš Azerbaidžano, kurie nori atgaivinti krepšinį ir skiria tam pinigus. Mes sukūrėme klubą, laimėjome čempionatą, o šįmet žaisime Čempionų lygoje. Viskam valstybė skiria pinigus, tad negaliu tiesiog išeiti, nes man kažkas kažkur pasiūlė geriau. Taip nevyksta. Gal esu keistas, bet esu garbingas. Deja, bet kita valstybė man patikėjo visos šalies krepšinio vairą. Nors netreniruoju Azerbaidžano rinktinės, bet turiu per klubą nešti šios šalies vėliavą. Jie patikėjo manimi.“
Ar R.Kurtinaitis atsisakytų darbo klube dėl prestižinio Lietuvos rinktinės vairo?
„Šis klausimas yra labai sudėtingas, - sakė R.Kurtinaitis. - Taip, ką jūs įvardijote viskas yra puiku ir gražu, prestižas ir Lietuva. Kažkas man sako, kad tai yra garbė, bet aš tai žiūriu ne kaip į garbę, o kaip į atsakomybę. Garbė yra tiems ateinantiems, kuriems reikia save per kažką išreikšti. Ką supratau pastaraisiais metais, tai jiems rezultatas nėra svarbus, jiems svarbiausia kažkur pabūti ir pabandyti, o jei neįvyko, tai neįvyko.
Man gaila. Man gyventi liko ne tiek ir daug laiko, o mes jau praleidome dvi olimpines žaidynes. Aš su didžiausiu malonumu žiūrėjau visas krepšinio rungtynes nuo olimpinių žaidynių pradžios, galvojau, kad kaip gaila, jog mūsų čia nėra. Tai – pasaulinės tendencijos, fiziškumas, greičiai. Kaip mes čia atrodytume? Viskas liko tik ant popieriaus.“