1993 metais Vlado Garasto treniruojama Lietuvos rinktinė neįveikė atrankos barjero ir net nepateko į Europos čempionatą.
2001-aisiais Jono Kazlausko vedama nacionalinė komanda taip pat Stambule jau aštuntfinalyje nusileido Latvijai ir baigė savo pasirodymą Turkijoje.
2009-aisiais Ramūno Butauto vyrai Europos pirmenybėse Lenkijoje finišavo antrajame grupės varžybų etape. Galutinė vieta - dvylikta.
Dar po 8-erių metų Dainiaus Adomaičio treniruojami Lietuvos krepšininkai baigė pasirodymą aštuntfinalyje.
Pastaruosius dvejus skaudulius dar sieja faktas, kad tiek J.Kazlauskas, tiek R.Butautas po tokių pasirodymų pasitraukė iš Lietuvos rinktinės, o kitame tarptautiniame turnyre mūsiškiai visada iškovodavo medalius.
Beje, teoriškai, 2017-ųjų Europos čempionatas Lietuvai turbūt bus sėkmingesnis nei su fiasko palyginti iškritimai aštuntfinalyje 2001 ir 2009 metais.
Paguodos rungtynės dėl vietų pasidalijimo atkrintamosiose varžybose Europos čempionate nebevyksta, todėl komandos bus surikiuotos eilės tvarka pagal pasiektas pergales grupės varžybose.
Lietuviai su 4 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu tapo B grupės nugalėtojais, todėl teoriškai, priklausomai nuo kitų aštuntfinalio mačų rezultatų sekmadienį, galutinėje turnyro lentelės rikiuotėje liks 9-12 pozicijoje.
Jeigu Latvija, Serbija ir Kroatija pasieks pergales aštuntfinalyje, Lietuva užims 9-ąją vietą. Jeigu kažkuri iš šių komandų pralaimės, lietuviai su jomis dalinsis 9-ąją poziciją, kadangi tos rinktinės taip pat grupės varžybose pasiekė po 4 pergales.
Palyginimui, 2001 metais galutinėje rikiuotėje Lietuva liko dvylikta, o 2009-aisiais su Vokietija pasidalijo 11-12 vietomis.
Didžiausias skirtumas tas, kad 2017-ųjų Europos čempionate Lietuva per 6 rungtynes pasiekė 4 pergales. Palyginimui, 2001-aisiais jų buvo tik 2 per 4 rungtynes, o 2009-aisiais – vos 1 per 6.
