Kodėl tai buvo spjūvis į veidą krepšinio tautos žmonėms?
Nes, miela LKF, žurnalistas nėra kažkoks velnias žmogaus pavidalu, prikišęs mikrofoną su vienintele idėja galvoje sudirbti LKF.
Tokiomis akimis ir tokiu tonu kaip su mažais vaikais LKF prezidentas su žiniasklaida bendrauja jau keletą pastarųjų metų ir čia jau nieko baisaus – mes prie to jau seniai pripratome. Žurnalistai tikrai nekolekcionuoja tų dažniausiai beverčių pokalbių su klausimais į klausimus. Bet tų minčių juk laukia Lietuvos krepšinio sirgaliai.
Mūsų visuomenė, kurios taip prašote susimesti krepšinio namų statyboms. Ar juos atsimenate tik tada, kai reikia paprašyti pinigėlio per specialiai tam skirtas spaudos konferencijas? Tada ir su žurnalistais, pasirodo, galima kalbėti žmogiškai.
Ką gavo tas potencialus krepšinio namų statybininkas antradienį, jau du mėnesius iki tol negirdėjęs jokios informacijos nei apie pasaulio čempionato vertinimą, nei Dainiaus Adomaičio įpėdinį?
Spjūvį į veidą – kitaip tų atsakymų nepavadinsi.
Keletas fragmentų iš tragikomiškos antradienio spaudos konferencijos su A.Saboniu.
– Ar Kazio Maksvyčio klausimas uždarytas?
– Jūs gi (žurnalistai. – aut. past.) atidarėte, uždarėte, tai jūs ir spręskit. Sakau, dvylikto (lapkričio 12 d.) bus – jūs gi sprendėjai.
– Ar nuo to laiko (Permės „Parma“ klubo pareiškimo, kad neketina išleisti K.Maksvyčio treniruoti Lietuvos rinktinės. – aut. past.) kas nors pasikeitė?
– O kas gali pasikeisti, jei neleidžia? Kas gali pasikeisti su kitais treneriais, kurie tą dieną žaidžia? Kas gali pasikeisti? Niekas.
– Ar (dėl K.Maksvyčio) teko bendrauti su Rusijos klubu?
– Ne.
– Kodėl? Nemanote, kad galbūt tai būtų pravertę?
– Nežinau, reiks, ateity pabendrausim.
Norisi tai atgirdėti ir atskaityti. Grįžti mintimis į Lapkričio 1-ąją ir padėti žvakutę prie Lietuvos krepšinio paminklo.
Ką čia sprendžia Lietuvos žurnalistai, į kuriuos kalbėdamas apie Kazį Maksvytį kreipiasi Arvydas Sabonis?
Ar ir vėl Lietuvos žurnalistai turėjo važiuoti į Permę pas gubernatorių ir prašyti miesto malonės išleisti „Parma“ klubo trenerį į Lietuvos rinktinę? Taip pat, kaip kad A.Sabonis siūlė važiuoti į Šveicariją pas FIBA vadus ir su jais kariauti dėl šitos pasibaisėtinos jų krepšinio filosofijos?
Aš suprantu, kad šešių valandų trukmės skrydis su persėdimu į vieną pusę 220 cm ūgio milžinams sunkokas. Bet juk mes kalbame apie svarbiausios Lietuvos rinktinės postą.
Ką čia skraidyti – daugiau nei per mėnesį LKF net nepaskambino „Parma“ vadovams pasikalbėti apie K.Maksvyčio galimybes treniruoti rinktinę. Daugiau padarė 15min sporto redaktorius Kęstas Rimkus, davęs užklausą Rusijos ekipai K.Maksvyčio kandidatūrai patekus į viešumą.
Bet galbūt nieko keisto – teko girdėti, kad Sabas savo dienotvarkėje nesurado laiko ir svarbiems finansiniams sandoriams užsienyje įforminti.
Grįžkime prie absurdiškos konferencijos:
– Ar atmestas Eurolygoje dirbančių trenerių variantas?
– O kaip jūs galvojat? O kaip jūs galvojat? Vasario mėnesį gali atvažiuoti padirbėti?
– Gal asistentai gali?
– Asistentai gal ir gali... Priklauso nuo klubo – išleis, neišleis. Vėl reikia skambinti, ne?
Dar viena žvakutė prie paminklo.
Norisi tikėti, kad tai tiesiog labai prasta, neparuošta ir per daugybę metų LKF poste taip ir netobulinta A.Sabonio retorika, o ne tikroji A.Sabonio pozicija šiuo klausimu.
Ir čia net nekalbu apie kančią bendrauti su Eurolygos klubais dėl galimybės paleisti jų trenerius ar, juo labiau, asistentus, į Lietuvos rinktinę. Nors pradžiai užtektų pasiskambinti ir pasikalbėti bent lietuvių kalba.
Su Rimu Kurtinaičiu, kuris tinka Eurolygos klubui, bet ne Lietuvos rinktinei. Net ir šioje karštoje situacijoje. Kęstučiu Kemzūra, kuriam, deja, niekas iš LKF per visą tą laiką taip ir nepaskambino. Šarūnui Jasikevičiui, su kuriuo galima pasikalbėti ne tik apie jo kandidatūrą.
Šioje situacijoje dar liūdnesnis siauras požiūris į Lietuvos rinktinės vyr. trenerio postą ir būsimo trenerio funkcijas.
Neišgirdau nė vienos idėjos, kad rinktinės vyr. treneris galėtų dirbti su Lietuvos rinktine tik per finalinius Europos/pasaulio čempionatų etapus ir olimpines žaidynes, o ne diskutuotinos reikšmės atrankos turnyrų langus.
Nei tai kažkoks raketų mokslas, nei tai dviračio išradinėjimas – JAV rinktinė dvejus metus pasaulio čempionato atrankoje delegavo Jeffą Van Gundy, o į pasaulio pirmenybes išvežė Greggą Popovichių.
Kodėl Šarūno Jasikevičiaus, Rimo Kurtinaičio, Kęstučio Kemzūros ar Kazio Maksvyčio vasarį per FIBA langus prieš vasarą negalėtų apšildyti jų trenerių štabas?
Tik priminsiu, apie ką bus tie FIBA langai ir „Eurobasket 2021“ atranka – Lietuvos rinktinė sužais 6 rungtynes su Belgija, Čekija ir Danija. Užteks aplenkti Daniją arba Belgiją ir Lietuva dalyvaus Europos čempionate.
Su visa pagarba, bet jei prie šoninės linijos pastatytumėt rinktinės masažuotoją Juozuką, galiu lažintis, 2021-aisiais rinktinė vis tiek žaistų Europos pirmenybėse. Bet staiga rungtynės su čekais, danais ir belgais tampa titanišku ledkalniu svarstant geriausių trenerių kandidatūras.
A.Sabonio kalba antradienio rytą buvo apatiška žmonėms, pastangoms ir kūrybiškam žvilgsniui į problemų sprendimą. Ta retorika kažkuo priminė senų laikų požiūrį į žiniasklaidą. Bet jūs pasižvalgykite po socialinius tinklus ir interneto portalų komentarus, kiek nusivylusių ir nepatenkintų žmonių liko po šių abejingų A.Sabonio žodžių. Ne tokį geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką jie įsivaizdavo, daugybę metų gyvenę Sabo legendomis.
Ir tada mes išgirdome apie tokią Lietuvos trenerių asociaciją, kuri rinktinės vyr. trenerio postui užimti teiks Antano Sireikos kandidatūrą.
Su visa pagarba treneriams, kurie sudaro tą asociaciją, bet kad tokia iš viso egzistuoja, mes išgirstame taip pat dažnai, kaip apie žemės drebėjimus Lietuvoje.
Kai mes kalbame apie žaidėjų ir trenerių asociacijas, tai NBA matome krepšininkų Chriso Paulo, Andre Iguodalos, CJ McCollumo ar Malcolmo Brogdono veidus, trenerių Ricko Carlisle'o, Dwane'o Casey, Eriko Spoelstros ar Nate'o McMillano vardus. Eurolygos žaidėjų asociaciją sudaro Bostjanas Nachbaras, Kyle'as Hinesas, Luigi Datome, Tornikė Šengelija ir kiti, trenerių – Željko Obradovičius, Xavi Pascualis ar Pablo Laso.
Girdime apie jų darbus ir kovas už geresnes sąlygas organizacijos žaidėjams bei treneriams.
Lietuvos trenerių asociaciją sudaro ir A.Sireikos kandidatūrą kelia Vydas Gedvilas, Vladas Garastas, Henrikas Paulauskas, Rūtenis Paulauskas ir asociacijos generalinis sekretorius Nerijus Masiulis.
Bet be jokių asmeniškumų, faktais įvertinkime Lietuvos trenerių asociacijos iškeltą kandidatūrą – 63-ejų trenerį Antaną Sireiką.
A.Sireika keliamas kaip ketvirtas treneris iš sąrašo, kuriame dar buvo R.Kurtinaitis, K.Kemzūra ir K.Maksvytis. Visi telefoniniai pokalbiai su šiais treneriais neatnešė teigiamo atsakymo dėl Lietuvos rinktinės posto.
Lietuvos trenerių asociacijos vadovas Vydas Gedvilas 15min žurnalistui Kęstui Rimkui Antaną Sireiką pristatė taip: „Jis turi istoriją. Treniravo stipriausią Lietuvos klubą Kauno „Žalgirį“, tapo Europos čempionu, o ir su „Šiauliais“ jam sekasi dirbti.“
Tik primename, kad A.Sireika Europos čempionu su Lietuvos rinktine tapo prieš 16 metų.
Stipriausiam Lietuvos klubui „Žalgiriui“ vadovavo prieš 13 metų.
O sėkmingas darbas su „Šiauliais“ yra prieš 9 metus iškovota LKL bronza – pastarasis specialisto su šiauliečiais laimėtas apdovanojimas.
Prieš dvejus metus šiauliečiai LKL užėmė penktą vietą, o pernai liko dešimti ir pagal lygos reglamentą išliko aukščiausioje lygoje tik todėl, kad neatsirado reikalavimus galėjusios atitikti NKL komandos.
Kolegai iš basketnews.lt Tomui Vanagui V.Gedvilas pateikė daugiau argumentų: „Antanas yra patyręs treneris, sukaupęs didžiulę patirtį. Treniravo ir „Žalgirį“, ir „Lietuvos rytą“. Jam viskas neblogai sekėsi, turėjo neblogus rezultatus. Jis Lietuvos rinktinėje yra vienintelis čempionų treneris. Sireika treniruoja „Šiaulius“ ir matome, kad nors komanda neturi didelio biudžeto, bet atrodo neblogai, jis išugdė ne vieną talentą. Dabar neįsivaizduoju, kas kitas galėtų užimti šias pareigas. Drąsuolių nėra tiek daug.
Antanas turi autoritetą. Kaip bebūtų, jis jau įrodęs, kad gali pasiekti pergalių. Sireika dabar yra vienintelis, aš šioje situacijoje daugiau variantų nematau.
<...> Antanas Sireika turi patirties, dirba Lietuvoje, turi laiko.<...>“
Reziumė – A.Sireiką Lietuvos trenerių asociacija deleguoja su senu portfeliu ir diplomais iš praėjusio dešimtmečio. Praktiškai nė vieno žodžio apie A.Sireikos krepšinio filosofiją, ryšį su dabartinės kartos Lietuvos rinktinės nariais, tinkamumą šiuolaikiniam aukščiausio lygio krepšiniui, aukščiausio lygio tarptautinio krepšinio išmanymą ir t.t.
„Šioje situacijoje geresnio kandidato už Antaną Sireiką mes nematome“, – 15min konstatavo V.Gedvilas.
Kai V.Gedvilui buvo sufleruojamos jaunesnių specialistų pavardės – Šarūno Jasikevičiaus asistento Dariaus Maskoliūno ir Donaldo Kairio, užsienio rinką dominančio specialisto, – jo atsakymas basketnews.lt sukėlė abejonių kandidatų atrankos kriterijais: „Galbūt Darius Maskoliūnas. Daug metų dirba treneriu, turi daug patirties, bet mes jo kandidatūros nesvarstėme.
<...> Donaldas Kairys yra ateities treneris. Aš esu nieko prieš. Perspektyvus, geras treneris. Bet Antanas jau turi užsiauginęs storą odą. Jis jau pakritikuotas, amžius jau solidus. Antanas yra subrendęs vyras ir gali atlaikyti iššūkius. Aš manau, kad Donaldas dar per jaunas. Nereikėtų jo siųsti į tokią karštą ugnį. Reikia palaukti. Ateis laikais, jis galbūt irgi bus vienas iš kandidatų.<...>“
D.Maskoliūnas pradėjo penktą sezoną elitinio Eurolygos trenerio dešinėje. Jis dirbo Eurolygos finalo ketverto ir ketvirtfinalio aplinkoje du pastaruosius sezonus iš eilės. 30 savaičių per sezoną jis jau ketvirtus metus dirba aukščiausio lygio Europoje ritmu. Dar prieš tai jis stažavosi Jono Kazlausko trenerių štabe, kuris susidirbo per turbūt geriausią ketverių metų ciklą Lietuvos krepšinyje (2013–2016 m.).
„Jaunasis“ D.Kairys jau 42-ejų – stažavosi „San Antonio Spurs“ ir Maskvos CSKA klubuose, dirbo Lietuvos rinktinėje prie trenerių Antano Sireikos, Ramūno Butauto ir Kęstučio Kemzūros. Pastaruosius 10 metų treniravo Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos komandas, o dabar pakviestas asistuoti K.Kemzūrai Eurolygos organizacijoje. Kai Klaipėdos „Neptūnas“ vasarą ieškojo įpėdinio Kaziui Maksvyčiui, į postą kvietė D.Kairį, o ne, pavyzdžiui, A.Sireiką.
„Sireika dabar yra vienintelis, aš šioje situacijoje daugiau variantų nematau“, – konstatuoja Lietuvos trenerių asociacijos vadovas.
Nesupraskite klaidingai – A.Sireika Lietuvos krepšiniui atnešė daug pergalių ir jo darbas su vidutinio lygio žaidėjais Šiauliuose pastaraisiais metais vertas pagarbos. Bet juk ir geriausiems krepšininkams praeina geriausios jų dienos. Ir tikrai ne A.Sireika kaltas, kad LKF negali susitarti su krūva aukščiau esančių specialistų. Jeigu reiktų, Antanas eitų ir dirbtų Lietuvai išmintingai ir iš širdies.
Tiesiog keisčiausia, kad šiame fone atsiranda įdomių, bet net nesvarstytų variantų.
Galime purkštauti ir putotis, bet antradienį naujo Lietuvos rinktinės trenerio sės rinkti ne tik LKF, bet ir šalies krepšinio lygų, asociacijų ir organizacijų vadovai. Kokia šios koncepcijos reikšmė ir efektyvumas?
Kitaip įsivaizdavau Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio rinkimus.
„Atgal į mokyklą?“ – viename antradienio straipsnių apie LKF ir LSU sutartį skelbė basketnews.lt redaktorius Jonas Miklovas.
„Atgal į akmens amžių?“ – perfrazuočiau kolegą, apibendrindamas šį niūrų Lietuvos krepšiniui antradienį.
LKF vykdomasis komitetas:Arvydas SABONIS – prezidentas Lietuvos krepšinio federacija Mindaugas ŠPOKAS – generalinis sekretorius Lietuvos krepšinio federacija Algimantas Stasys ANUŽIS – viceprezidentas Lietuvos krepšinio veteranų lyga Mindaugas PLŪKAS – viceprezidentas Remigijus MILAŠIUS Lietuvos krepšinio lyga Remigijus ŠTARAS Nacionalinė krepšinio lyga Vaidas JURGILAS Regionų krepšinio lyga Giedrius GUSTAS Moterų krepšinio lyga Rolandas SKAISGIRYS 3×3 krepšinio asociacija Martynas RAČKAUSKAS Lietuvos moksleivių krepšinio lyga Rimantas CIBAUSKAS Lietuvos studentų krepšinio lyga Kęstutis PILIPAUSKAS Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija Vydas GEDVILAS Lietuvos krepšinio trenerių asociacija Vladas GARASTAS – Garbės prezidentas LKF Garbės taryba |
