Dėl savaitės su rinktine 211 cm ūgio krepšininkas pakeitė savo vasaros planus ir anksčiau atvyko į Lietuvą.
Jis galėjo ilsėtis ir ramiai ruoštis sezonui NBA, tačiau kiek sutrumpino poilsį, palaikė formą pasaulio čempionato atrankos etapui ir grįžo į gimtinę.
Arvydo Sabonio sūnus gimė Portlande, dešimtį metų augo Ispanijoje, bet nuolat demonstravo patriotiškumo pavyzdį. Jis dar NCAA paprašė jo gimtine įvardyti ne Portlandą, o Kauną.
Prieš rinktinės treniruočių stovyklą Domantas apsilankė „Žalgirio“ arenoje ir spėjo pasižiūrėti paskutinį LKL superfinalo mūšį. Kiek pavėlavęs į mačo pradžią, Domantas su seserimi Aušrine greitu žingsniu tipeno palei šoninę liniją.
Bet tokio aukšto brolio su seserimi pro akis taip paprastai nepraleisi. Į Sabonio atžalas sužiuro tūkstančiai akių.
Anksčiau krepšinio sirgaliai akimis palydėdavo D.Sabonį galvodami apie jį kaip tiesiog apie Arvydo Sabonio sūnų, kuris visai neblogai žaidžia krepšinį. Į tokį jį ilgą laiką žvelgė ir NBA. Tačiau pastarąjį sezoną Saboniukas parodė, kad kuria savo, Domanto istoriją, o ne nostalgišką tėčio pasakos tęsinį.
Tėtis žaidė ir daug laimėjo su Lietuva. Norisi irgi tą atnešti į Lietuvos krepšinį.
Savo antrajame sezone NBA D.Sabonis gaudavo pasireikšti po 24,5 minutės, rinko 11,6 taško (51,4 proc. dvit.), atkovojo 7,7 kamuolio ir atliko po 2 rezultatyvius perdavimus.
Vasarį jis NBA buvo pasiekęs net 14,6 taško ir 8,9 atkovoto kamuolio vidurkį, tačiau iki sezono finišo tokių rodiklių išlaikyti nebepavyko.
D.Sabonis balandžio pabaigoje buvo per žingsnį nuo siurprizo LeBronui Jamesui, tačiau NBA karalius užbaigė lietuvio ir „Pacers“ sezoną pirmajame atkrintamųjų varžybų etape.
Grįžus į Kauną, tie žvilgsniai sekė kiekvieną D.Sabonio žingsnį ir dėl to, kad aukštaūgis vilkėjo „Žalgirio“ marškinėlius su Kevino Pangoso numeriu ir pavarde.
Siurprizą savo bičiuliui iš „Gonzaga Bulldogs“ universiteto komandos laikų pateikęs be jokių siurprizų vėliau persimovė žaliai baltą aprangą į marškinėlius su Lietuvos rinktinės simboliais.
Pirmajame vasaros lango susitikime su Lenkija Domantas pelnė 17 taškų ir buvo rezultatyviausias pergalės 79:61 kalvis.
Būti Arvydo Sabonio sūnumi nėra paprasta. Todėl Domantas visada prieš pirmąsias rungtynes rinktinėje jaučia jauduliuką. Jis supranta, kad jo žaidimą seka daugiau kritiškų akių, nei bet kurio kito nacionalinės komandos žaidėjo.
„Domantas! Domantas! Ar galima tavo marškinėlius?“ – drąsus lenkas po rungtynių iš tribūnų prašė Domanto Sabonio dovanos.
Lietuvis tik šyptelėjo ir movė į rūbinę. Prieš tai dar sutiko du smalsuolius, paprašiusius asmenukės.
Jaunas vidurio puolėjas garbingai atstovauja savo pavardę, 11-ąjį numerį ir Lietuvą. Tai jam kaip įskiepyta. Juk niekas nesuprastų Domanto, jei jis taupytųsi ir saugotųsi, kai tėvas rizikuodamas savo karjerą veržėsi į „Žalgirio“ ar Lietuvos mūšius tarptautinėse arenose.
Sabonio pavardė įpareigoja, bet Domantas kol kas su tuo tvarkosi brandžiau nei pagal savo metus.
24sek Gdanske pakalbino jauniausią Lietuvos rinktinės narį.
– Domantai, nuo 15 metų be rinktinės praleidote tik vieną vasarą. Kas jus taip veda į Lietuvos komandą?
– Man visada patinka žaisti už rinktinę. Kovoti už savo šalį ir žaisti prieš geriausius žaidėjus Europoje ir pasaulyje. Labai įdomu. Aš, kaip krepšininkas, visada noriu žaisti ir laimėti. Toks yra mano tikslas.
– Kiek tam įtakos turi tai, kad jūsų tėtis yra Lietuvos krepšinio legenda?
– Aišku, tėtis žaidė ir daug laimėjo su Lietuva. Norisi irgi tą atnešti į Lietuvos krepšinį. Bet ne viskas priklauso nuo manęs. Aš visada noriu būti rinktinėje, bet kartais tai priklauso nuo kitų dalykų.
– Pernai „Indiana Pacers“ rekomendavo jums nevykti į Europos čempionatą. Teko girdėti, kad buvote labai nusiminęs dėl tokių nurodymų.
– Ilgai kalbėjome su treneriu, su visais. Bet buvo priimtas sprendimas, kad man geriau likti Indianoje. Kaip dabar matome, man tai išėjo į naudą – per du vasaros mėnesius greičiau pripratau prie naujos organizacijos ir buvo lengviau. Bet gal būtų buvę taip pat, jei būčiau žaidęs Europos čempionate. Niekas nežino.
– Ką tėtis sakė apie pastarąjį sezoną Indianoje?
– Žinoma, buvo patenkintas. Bet dar yra daug kur dirbti – juk tai dar tik mano karjeros pradžia. Turiu daug ambicijų dirbti ir turiu būti dar agresyvesnis. Gal kitąmet turėsiu galimybių žaisti daugiau. Reikia tuo pasinaudoti.
– Pirmą kartą rinktinėje dirbate su treneriu Dainiumi Adomaičiu. Kokį įspūdį palieka šis specialistas?
– Tai labai protingas treneris. Jis žino, kur yra mūsų stiprybės – nuo pirmo iki paskutinio žaidėjo. Ir bando tą išnaudoti.
– Dainius Adomaitis sezono metu daug bendrauja su žaidėjais. Kaip jis su jumis palaikė kontaktą?
– Jis buvo atvykęs į Indianą, ėjome pavakarieniauti. Kalbėjome su klubu. Sezono metu kartais susirašydavome. Visada būdavo tas ryšys.
– Kalbant apie trenerius, „Toronto Raptors“ kandidatų sąraše pakeisti Dwane'ą Casey buvo ir Šarūnas Jasikevičius. Kaip manote, ar jis galėtų dirbti NBA?
– Aišku, jis kitoks treneris. Tokių kaip jis NBA nėra daug. Galbūt vienintelis Greggas Popovichius yra panašus.
Aišku, priklauso nuo klubo, kaip jis leistų dirbti Šarūnui, bet būtų viskas gerai. Tada visi turėtų prisitaikyti prie tokio trenerio.
Manau, kad Jasikevičius yra labai protingas treneris. Tikiu, kad jis galėtų dirbti tokį ilgą sezoną ir galiausiai viskas gerai išeitų.
– NBA lyg ir nėra tokių emocingų trenerių. Kaip žvaigždės reaguotų į tokį karštakošiškumą?
– Gal jis turėtų truputį pasikeisti (šypsosi.). Nežinau, kaip NBA žaidėjai atsilieptų apie tokį trenerį. Bet tikiu, kad viskas būtų gerai.
Visi jį žino. Jis yra Europos legenda. Kai žaidėjai taip gerbia trenerį, viskas paprasčiau.
– Geras jūsų bičiulis Kevinas Pangosas dvejus metus žaidė Šarūno Jasikevičiaus „Žalgiryje“. Kaip kanadietis atsiliepė apie Šarą?
– Jasikevičius jam labai padėjo. Pangosas sakė, kad ten, kur jis yra dabar, nebūtų buvę be trenerio Jasikevičiaus. Jis jam labai dėkingas.
– Kaip tik palaikėte Keviną ir „Žalgirį“ paskutinėse LKL finalo serijos rungtynėse Kaune. Ar tai buvo pirmas kartas, kai matėte tokias rungtynes „Žalgirio“ arenoje?
– Taip, ko gero, finale buvau pirmą kartą. Atmosfera buvo vau.
(į interviu įsiterpė ir Mantas Kalnietis)
Mantas Kalnietis: Buvai ten rungtynėse, ar dar ten kažkur vėliau?
Domantas Sabonis (juokiasi.): Įspūdis buvo geras. Kovojo iki galo, bet „Žalgiris“ tapo čempionais.
– Kaip Kevinas Pangosas reagavo į tai, kad apsilankėte rungtynėse apsirengęs marškinėlius su jo pavarde?
– Tai buvo siurprizas. Jis nežinojo, kad ateisiu į rungtynes (šypsosi.).
– Kokius vasaros uždavinius jums skyrė „Pacers“?
– „Pacers“ tikisi, kad aš dirbsiu vasarą. Jie nelabai man ką nurodinėjo. Tiesiog turime tikslą kitąmet žaisti geriau. O mano darbas priklauso nuo manęs paties. Turiu tobulinti viską: dešinę ranka, metimą. Turiu patobulėti visose situacijose, kad būčiau taiklesnis.
– Kaip atrodys jūsų vasara po rinktinės lango?
– Nieko, eisiu ilsėtis truputį (šypsosi.). Savaitę-dvi, nes po sezono ilsėjausi tik 2 savaites. Norėjau atvykti į rinktinę geros formos. Būsiu Lietuvoje su šeima, o po to žiūrėsime – nežinau.
– Ką tokio darėte praėjusią vasarą, kai sužibėjote Indianoje ir labiausiai patobulėjusio NBA krepšininko rinkimuose likote tryliktas?
– Visas vasaras dirbau tą patį. Žinau, kad turiu tobulėti ant visko. O po metų natūraliai įgiji daugiau patirties. Ypač, kai šį sezoną žaidžiau kitoje pozicijoje – centru. Visai kitokia sistema.
Treneris norėjo žaisti per mane, man davė kamuolį ir turėjau daryti sprendimus. Manau, tai mano stiprioji pusė.
– Oklahomoje buvote ketvirtas numeris, Indianoje – penktas. Kur jaučiatės geriausiai?
– Visą gyvenimą žaidžiau penktu: Gonzagoje, Malagoje. O Oklahomoje gavau tikslą būti ketvirtu, nes NBA ėjo į tą pusę. Bet krepšinis keičiasi. Tie, kas buvo ketvirti, dabar penkti. Man tai kaip tik. „Pacers“ ir nori išnaudoti mano stipriąją pusę.
– Kaip „Pacers“ kitą sezoną bandys jus sutalpinti aikštėje vienu metu su kitu perspektyviu klubo aukštaūgiu Mylesu Turneriu?
– Jie nori, kad žaistume kartu. Nežinau, šiemet ar kitą sezoną, bet daug kas priklauso nuo manęs. Jei dirbsiu šiais metais ir galėsiu dengti ketvirtus numerius, tai bus daugiau galimybių, kad startuotume abu.
(interviu metu pasiklausyti Domanto pasilenkia priėjęs Mindaugas Kuzminskas)
– Teko girdėti, kad rinktinės treniruotėse žaidžiant penkiese prieš penkis tenka pasistumdyti su Mindaugu Kuzminsku. Bet tai gal ne ta svorio kategorija...?
Mindaugas Kuzminskas: Nėr ką (juokiasi.).
Domantas Sabonis: Nėr ką (juokiasi)... Ne, nesakysiu gi.
Mindaugas Kuzminskas: Ne, tai sakyk, sakyk!
Domantas Sabonis: Labai lengva...
Kadangi žaidžiu starto penkete ketvirtu, tai bandome išnaudoti tą pranašumą prieš smulkesnius ketvirtus.
Bandysime išnaudoti centimetrų pranašumą, žaisime daugiau į vidų. Turėtume gauti pranašumų. Pažiūrėsime, kaip ten bus. Bandysime būti agresyvūs ir kovosime dėl pergalės.
– Kaip manote, jeigu būtų neįvykę tie grandioziniai manai tarp „Thunder“ ir „Pacers“, ar būtumėte turėjęs tokį sėkmingą sezoną Oklahomoje, kokį dabar turėjote Indianoje?
– Nežinau, nes po to į komandą po mainų atvyko Carmelo Anthony. Nežinau, kaip būtų. Ko gero, nebūčiau turėjęs daug galimybių žaisti ketvirtoje pozicijoje. Būtų įdomu, bet, ačiū Dievui, kad esu „Pacers“.
