D.Motiejūnas labiausiai nori susitikti su Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu Jonu Kazlausku ir su juo aptarti susiklosčiusią nepaprastą situaciją. 25-erių vienas geriausių šalies krepšininkų šiuo metu yra atvykęs į Lietuvą ir šešiolikmečiams vaikams kartu su NBA organizuoja savo vardo stovyklą „Donatas Motiejūnas Talent Camp“.
Kalbėdamas su 24sek krepšininkas sutiko paatvirauti apie savo ateities planus, kam teiks pirmenybę renkantis komandą ir ką galvoja apie Domantą Sabonį, kuris jau po kelių dienų pateks į vieną iš NBA komandų.
– Donatai, ar įsivaizduojate, kur žaisite kitą sezoną?
– Šiuo metu tai padaryti pakankamai sunku. Aišku, šiai dienai aš esu „Houston Rockets“ narys, pastoviai šnekuosi su šios komandos vadovais. Kalbėjausi jau ir su naujuoju treneriu Mike‘u D‘Antoni. Susitarėm, kad susitiksim pavakarieniauti ir pakalbėsime apie reikalus. Bet įsivaizduoti tikrai sunku, nes būsiu apribotas laisvasis agentas. Algų kepurė stipriai augs. Manau, kad vasaros metu bus nemažai jovalo rinkoje, nemažai žaidėjų pakeis komandas. Bet tuo pačiu galvoju, kad ši vasara bus tikrai įdomi. Tiek man, tiek visai NBA.
– Naujasis „Rockets“ treneris M.D‘Antoni jums yra pažįstamas? Gal spėjote pakalbėti ir telefonu apie ateinantį sezoną – mato jis jus jo vadovaujamoje komandoje ar ne?
– Jis tik pasakė, kad jam tinku. Jis mane mato kaip pagrindinį krašto puolėją komandoje. Todėl susitikęs norėtų plačiau apie viską pakalbėti. Bet ir to trumpo pokalbio metu išgirdau pozityvių dalykų.
– Šis treneris labai mėgsta platų, atakuojantį žaidimą. Ir panašu, kad su savo plačiu žaidimo arsenalu jam tiktumėte tikrai gerai...
– Taip, jam tiko mano žaidimo stilius. Dabar komanda dar pasamdė naują trenerį iš Memfio, kuris yra labai geras gynybos specialistas. Manau kad trenerių štabas surinktas tikrai stiprus.
– Kas šį sezoną su „Rockets“ komanda buvo ne taip? Juk ir žaidėjai iš esmės buvo tie patys, bet rezultatai nuvylė.
– Labiausiai mums trūko komandinės dvasios. Ir to trūko nuo pat pirmos dienos, kai mes pradėjome sportuoti. Galvoju, kad buvo vangi ir pasirengimo stovykla. To pasekoje mes pradėjome vieni kitais nepasitikėti. Tai ir buvo vienas didžiausių dalykų, kodėl sezonas buvo toks. Mes neturėjome jokių problemų bendraujant, bet komandinės dvasios taip pat nebuvo.
– Šiemet NBA puikia komandine dvasia spindėjo „Golden State Warriors“. Pasiekė įspūdingą pergalių rekordą. Kas juos daro kitokius nei likusios lygos komandos?
– Jie paprasčiausiai labai gerai daro visus mažus dalykus. O gerus žaidėjus nuo geriausių kaip tik tai ir skiria. Tie perdavimai, įkirtimai, iškirtimai. Stepheną Curry ir Klay Thompsoną kiti pameta dažnai todėl, kad jie labai daug juda. Jie tai daro nuolat. Jie tikrai pakėlė NBA žaidimą į kitą lygį. „Warriors“ turi savitą žaidimo stilių. Panaši, sakyčiau, yra dar „San Antonio Spurs“. Šios dvi komandos žaidžia krepšinį, kad nesvarbu, kas įmes, svarbu, kad kamuolį išmestų laisvas žmogus. Ir aš galvoju, kad tai yra teisinga krepšinio filosofija. Ir jie žaidžia teisingą krepšinį.
– Daugelis sako, kad „Golden State Warriors“ pakeitė krepšinį. Kad dabar šis žaidimas tapo kitoks. Kad netgi pasikeitė ar pasikeis komandų vadovų strategija formuojant komandas.
– Matot, NBA krepšinis visada buvo traktuojamas kaip individualių žaidėjų sugebėjimai. „Golden State Warriors“ parodė, kad komanda ir stipresnė negu individualūs žaidėjai. Kodėl finale „Cavaliers“ gretose nežaidė Timofejus Mozgovas? Nes visi bando žaisti kaip „Warriors“. Kuo toliau, tuo krepšinis tampa vis mažesnis ir mobilesnis. Tarkim, Draymondas Greenas, ketvirtas numeris, išdarinėja tokius dalykus, kad priverčia visus aikčioti. „Warriors“ komandoje buvo surinkti reikiami žaidėjai, reikiamas treneris, visi sukrito į savo vietas ir parodė kaip galima žaisti krepšinį.
– Kuris žaidėjas jums labiausiai patinka „Warriors“ komandoje ir kodėl?
– Sakyčiau, kad gal S.Curry. Nors sutikčiau ir su kai kuriais NBA krepšinio specialistais, kad jis šiuo metu gal kiek gadina krepšinį. Nes dabar ir vaikai mėgdžiodami jį pradėjo mėtyti iš vidurio aikštės (šypsosi.), bet jis yra tikrai labai geras pavyzdys. Turi šeimą, turi vaikus ir rodo, kaip reikia siekti savo svajonės. Apie jį nieko blogo neišgirsi, kovoja iki paskutiniųjų. Tikrai sunkiai dirba.
– Finale sirgote už „Warriors“?
– Ne (šypsosi). Už Klivlandą. Nežinau, kodėl, bet nenorėjau, kad jie apgintų čempionų titulą. Nors šiaip aš buvau tik stebėtojas ir žiūrėjau, ko galima pasimokyti iš kitų žaidėjų.
– Nors dabar atostogos, jūsų visas dėmesys skiriamas ne poilsiui, o nugaros stiprinimui.
– Taip, penkias savaites iki atvykimo į Lietuvą praleidau stiprindamas nugarą Vankuveryje. Jaučiu, kad mano ne tik nugara, bet ir presas, kojos stiprėja su kiekviena diena ir todėl esu patenkintas. Tikiu, kad specialistas, su kuriuo dabar dirbu, padės mano problemas išspręsti ilgam laikui. Prieš Vankuverį buvo trumpas dešimties dienų poilsis Havajuose. Sezonas buvo labai sunkus. Norėjosi pabėgti nuo visko ir bent trumpam tai pavyko padaryti. Buvo labai gera.
– Kokie jūsų artimiausi planai?
– Dabar dirbame su daug trenerių mano vardo stovykloje. Labai džiaugiuosi, kaip viskas vyksta ir koks lygis yra pasiektas „Donatas Motiejūnas Talent Camp“ stovykloje. Tada turėsiu skristi atgal į Hjustoną. Turėsiu susitikti su treneriu M.D‘Antoniu, klubo vadovais. Na, o vėliau pradėsime oficialiai derėtis dėl sutarties.
– Vadinasi, yra nemažai vilčių, kad ir kitais metais vilkėsite „Huoston Rockets“ marškinėlius?
– Hjustonas bus pirma komanda, su kuria aš kalbėsiu dėl sutarties.
– Donatai, ar domitės Domanto Sabonio situacija? Kitais metais NBA bus mažiausiai trys lietuviai.
– Taip, žinoma. Būtų labai džiugu, kad jis patektų į reikiamą komandą. Nes NBA tikrai yra labai svarbu, į kokią komandą pateksi. Reikia patekti į tokią, kurioje į tave žiūrės kaip svarbų žaidėją ateityje. Nes yra nemažai komandų, kurios rezultato reikalauja iš karto. Tuomet krepšininkai patiria labai didelį spaudimą. Būna, kad to neatlaiko ir jo karjera nesusiklosto. Nereikia labai sureikšminti numerio, kuriuo žaidėjas yra pašaukiamas. Reikia nepamiršti, kad kiekvienais metais į NBA ateina po 60 žaidėjų. Po metų niekam neįdomu, kuris tu buvai naujokų biržoje. Svarbūs būna kiti dalykai.
– JAV spauda daug kalba, kad D.Sabonis gali atsidurti „Toronto Raptors“ komandoje. Gerai žinote NBA virtuvę. Kaip manot, ar Torontas yra geras variantas Domantui?
– Aš manau, kad tai būtų tikrai labai gerai. Vien jau dėl to, kad ten yra Jonas. Vis tiek, jis padėtų geriau įsijungti. Pirmi metai visuomet būna sunkūs, bet kai šalia yra žmogus iš tavo šalies, tai tikrai situaciją tas dalykas palengvina. Todėl linkiu, kad jį pasirinktų Torontas. Jis turėtų galimybę daug pasimokyti iš Jono ir, manau, jis jam labai daug padėtų.
– Dar tarp galimų variantų minimos Jutos ir Bostono komandos. Šie klubai ne tokie geri?
– Dabar nemažai kalbama, kad į Bostoną gali atvykti Kevinas Love. Vis tiek imant jauną žaidėją, su tokia perspektyva ir tokiu talentu kaip Domantas, reikia žiūrėti į priekį. Jeigu tokia žvaigždė žaistų Domanto pozicijoje, jam tai būtų labai neparanku. Bet tai yra loterija. Jis turi pasiruošti psichologiškai. Nes tikrai bus nelengva. Todėl labai gerai, kai šalia yra žmogus iš tavo šalies. Nes jis bus naujokas, bus daug dalykų, kurių jis nežinos ir nesupras. Todėl labai naudinga turėti šalia žmogų, kuris viską paaiškintų.
– Domanto pavardė NBA jam prideda papildomos įtampos. Nes nori ar nenori visi vis tiek apie tai kalba ir kalbės.
– Kartais būna, kad tai padeda, kartais būna, kad ne. Aš jam tikrai norėčiau palinkėti išsikovoti savo vardą. Linkiu Domantui būti stipriam ir žaisti savo žaidimo stiliumi.
– D.Sabonis nori tapti pirmuoju lietuviu, kuris laimėjo NBA...
– O kas nenori (šypsosi). Aš irgi neturiu nė vieno žiedo. Ne taip, kaip Jankūnas (Paulius) ant visų pirštų. Aš irgi norėčiau užsidėti bent vieną. Jonas irgi nori laimėti. Bet aš jam linkiu sėkmės ir likti optimistiškam.
