24sek.lt – išskirtinė D.Motiejūno išpažintis apie sunkiausią gyvenimo išbandymą.
– Donatai, devyni mėnesiai be krepšinio tapo ko gero vienu sunkiausių gyvenimo išbandymų. Per tą laiką turbūt ne kartą „nuvažiuodavo stogas“. Ar teko patirti didelių psichologinių smūgių?
– Oi, nuolat nuvažiuodavo. Man buvo užspaustas nervas ir jis labai sunkiai gijo. Pirmus du mėnesius koja neatsistatinėjo. Darai pratimus, atrodo, su dešine koja viskas gerai, paprasti pratimai. Valanda ir viskas gerai. Su kaire koja pratimus darai dar po tris, keturias valandas, diena iš dienos ir niekas negerėja.
Psichologiškai buvo sunku. Rovė stogą. Tapau vis labiau užsidaręs. Aplinkiniai tą matė. Bet atėjo momentas, kai viskas pradėjo gerėti. Įvyko lūžis. Ir tada daktaras pasakė, kad nuo šios dienos gydymas užtruks tiek. Kas šešias savaites važiuodavome į Los Andželą ir stebėjome gijimą.
– Kas labiausiai padėjo visa tai ištverti?
– Šeima. Artimieji. Buvo tikrai nelengva, nes kiekvieną dieną keldavausi labai anksti. O po ilgų treniruočių vis sunkiau ir sunkiau save nuteikti. Rasti tą motyvaciją dirbti. Aš niekada nežiūrėdavau, kas bus po šitos dienos. Bet aš žinojau, kad pasiduoti nėra išeitis. Gyvenau tik ta diena ir stengiausi tai dienai atiduoti maksimumą savęs. Tai vienas sunkiausių epizodų mano gyvenime ir apskritai karjeroje. Ši trauma mane daug ko išmokė. Daug pakeitė. Pradėjau kitaip žiūrėti į mitybą, į poilsį. Į viską.
– Dabar nemažai spėliojama, kada įvyks jūsų sugrįžimas. Tai kada?
– Aš žinau, bet nesakysiu (Juokiasi). Negaliu. Bus siurprizas. Bet jau su savo pagrindiniu daktaru kalbėjau ir yra nustatytos tikslios rungtynės, kuriose žaisiu. Viskas ims judėti gera linkme. Galiu tik tiek pasakyti, kad prieš žengiant į aikštelę reikia bent kelias gyvas treniruotes pasidaryti. Bent kažkiek pajausti tą ritmą. Nes iki šiol penki prieš penkis nesportavau.
| Data | Varžovas |
| Gruodžio 4 d. | „Dallas Mavericks“ |
| Gruodžio 5 d. | „Sacramento Kings“ |
| Gruodžio 8 d. | „Brooklyn Nets“ |
| Gruodžio 9 d. | „Washington Wizards“ |
| Gruodžio 12 d. | „Los Angeles Lakers“ |
| Gruodžio 14 d. | „Denver Nuggets“ |
| Gruodžio 15 d. | „Sacramento Kings“ |
– Socialiniuose tinkluose fanai itin džiaugsmingai pasitiko jūsų sugrįžimą. Ar daug teko sulaukti sveikinimų iš gerbėjų?
– Visi skambino ir rašė. Tikrai buvo labai malonu. Gera žinia. Bet vis tiek manęs laukia nemažas kelias siekiant sugrįžti į ankstesnę formą, kurioje buvau praėjusį sezoną.
– „Houston Rockets“ komandos atstovai sakė, kad neišeinate iš treniruoklių salės. Kad ten apsigyvenote. Tiesa?
– (Juokiasi) Gal panašiai. Pradedant 7:45 ir baigiant apie 6-ą, 7-ą vakaro. Ir gal tik dvi valandos būdavo skirtos poilsiui ir valgymui. Ir taip kokius tris-keturis pastaruosius mėnesius.
– Ko gero, fizinė forma po tiek laiko treniruoklių salėje yra daugiau negu gera?
– Kūnas turbūt parengtas geriausiai gyvenime. Klubai ir kiti raumenys... Tiek dar gyvenime nebuvau praleidęs laiko su jais dirbant.
– Praėjo tikrai daug laiko. Nebijote grįžti į žaidimą?
– Komandą seku ne vieną ir ne dvi dienas. Žinau, ko trūksta, ką reikia įnešti. Tą aš stengsiuosi ir padaryti. O to jaudulio, kaip ir pas kiekvieną, žinoma, yra. Bet ir daktaras, ir kiti sakė, kad įdėjau daug darbo, padariau viską, ką galiu ir turiu jaustis ramiai eidamas į aikštelę.
Bet vis tiek manęs laukia nemažas kelias siekiant sugrįžti į ankstesnę formą, kurioje buvau praėjusį sezoną.
– Hjustono klubo sezono pradžia ne tokia, kaip daugelis tikėjosi. Daug „Rockets“ aistruolių tikisi, kad su D-Mo sugrįžimu reikalai pagerės. Nejaučiate papildomo spaudimo?
– Malonu, kai žmonės taip tave vertina. Aš irgi taip mąstau. Ir tikrai to jaudulio nėra. Sakiau jau ne kartą: jeigu bijai vilko, neik į mišką. Per kiekvieną treniruotę maksimaliai save išsunkdavau. Todėl aš tikrai jaučiuosi pasiruošęs ir tikrai nejaučiu jokio spaudimo.
– „Rockets“ rikiuojasi Vakarų konferencijos apačioje. Kaip paaiškintumėte tokį prastą komandą startą? Juk prieš sezoną visi šią komandą įvardijo kaip pretendentę į čempionų žiedus.
– Aš manau, kad dar ne vėlu viską apsukti. Tiesiog nelabai randame savo žaidimo. Trūksta tos ugnies. Manau, kad tai pasikeis. Ir į gerą. Visada būna, kad komandos įkrenta į tas duobes. Iš jų nėra taip lengva išlipti, bet su dideliu atsidavimu tai pavyks.
– Vis dar manote, kad Hjustonas gali kovoti dėl čempionų žiedų?
– Drąsiai. Tai nėra taip toli, kaip atrodo. Mes tikrai nesame stipriai nutolę nuo tos komandos, kokia buvome praėjusiais metais.
