– Kokį įspūdį jums paliko sutikimas Vilniaus oro uoste?
– Tai buvo šaunu. Buvo daug žmonių, kamerų. Tai buvo geras priėmimas.
– Kokio jo tikėjotės?
– Keletos kamerų. Nieko ypatingo. Bet buvo smagu.
– Penktoji jūsų diena Lietuvoje. Kokie įspūdžiai apie šią šalį?
– Man čia patinka. Čia kitaip, nei visi sakė. Čia ne taip šalta.
– Bet truputį šalčiau nei namie?
– Šiek tiek. Bet manęs tai nešokiravo. Nėra taip šalta.
– Kai LaVaras pasakė, kad žaisite Lietuvoje, kaip reagavote?
– Buvo įdomu. Smagu žaisti bet kur. Dar kai sužinojome, kad būsime kartu, tai buvo puiku. Žinojau, kad bus šaunu.
– UCLA jus suspendavo dėl vagystės Kinijoje. Kaip vertinote jums skirtą bausmę?
– Manau, jie galėjo pasakyti, kiek laiko būsiu suspenduotas. Bet aš džiaugiuosi dabar čia būdamas.
– Jei prieš kelis mėnesius būčiau pasakęs, kad būsite Lietuvoje ir būsite profesionalas, kaip būtumėte reagavęs?
– Būčiau sakęs, kad šaunu, esu tam pasiruošęs. Ne visi gauna galimybę tapti profesionalais.
– Prienuose bus organizuojamas Ballų turnyras, kuriame žaisite 5 rungtynes prieš jaunimo komandas. Kaip sureagavote?
– Šaunu. Man nesvarbu, prieš kokio amžiaus žaidėjus rungtyniausiu. Svarbiausia žaisti.
– Koks sunkiausias dalykas bus pritampant aikštėje?
– Manau, kad tai nebus sunku. Krepšinis yra krepšinis. Tiesiog žaidimas bus greitesnis ir fiziškesnis. Visi man sako, kad tai bus super kietas krepšinis. Bet visur yra taip. Tiesiog turi būti tam pasiruošęs.
– Ar komandoje jaučiate kalbos barjerą?
– Komunikacija tikrai nėra tokia bloga. Komandos draugai neblogai kalba angliškai. Trenerio judesiai ir emocijos duoda suprasti, ko jis nori. Padeda ir komandos draugai, tad nėra sunku.
– Kokį įspūdį paliko pirmoji treniruotė?
– Buvo smagu. Jie žaidė bėk ir mesk į krepšį, tad greitai apsipratau.
– Ką galvojote apie šio klubo žaidimo lygį ir kaip tas požiūris pasikeitė po pirmosios treniruotės?
– Atvykau su tokiu požiūriu, kad galėčiau žaisti su bet kuo. Negalvoju, kad esu prastesnis už kitus.
– Kaip krepšinis Lietuvoje skiriasi nuo Amerikos?
– Krepšinis yra krepšinis. Jis labai nesiskiria. Vis tiek bėgi, meti ir žaidi. Žaidimas visur fiziškas, tad didelio skirtumo nematau.
– Ką veikiate Prienuose?
– Treniruojamės, valgome ir miegame.
– Ar daug bendraujate telefonu su draugais Amerikoje?
– Bendrauju. Taip pat žiūriu televizorių, filmus.
– Ar žiūrite rungtynes?
– Taip, kai žaidžia „Lakers“. Antradienį kelsiuosi anksti ryte pasižiūrėti rungtynių.
– Kiek bendraujate su Lonzo Ballu?
– Ne tiek jau daug. Jis užsiėmęs treniruotėmis ir taip toliau. Aš taip pat užsiėmęs.
– Kaip bendraujate?
– Susirašinėjame. Turbūt pasišnekėsime per „Face Time“ netolimoje ateityje.
– Ar gavote iš Lonzo patarimų?
– Jis sakė, kad būčiau pasiruošęs bet kam. Kietam krepšiniui.
– Ar jaučiate, kad svečioje šalyje turite atlikti vyresniojo brolio pareigas jauniausiajam LaMelo?
– Aš čia tam, kad padėčiau Melo. Manau, jam viskas bus gerai. Jis greitai pripranta, tad dėl jo visai nesijaudinu.
– Bet jis žymiai smulkesnis nei jūs – aikštėje gali būti sunku?
– Bet jis greitas ir protingas, supranta krepšinį. Tai turėtų padėti.
– Koks jausmas čia turėti ir mamą, žinant, kaip sunkiai ji neseniai sirgo?
– Gera. Manau, ir ji džiaugiasi mus matydama.
– Kur būsite po metų?
– Matau save NBA. Su Lonzo ir Melo.
– Na, LaMelo turbūt dar negalės ten žaisti dėl taisyklių?
– Galbūt. Bet matau save ir Lonzo Los Andžele.
– Koks bus pirmasis jūsų atlyginimas?
– Man nerūpi. Man svarbu žaisti.
– Kada išleisite savo sportbačius?
– Jie bus greitai. Aš pats juos greitai mūvėsiu.
– Jūsų komanda žaidė Vilniuje, bet jūs neišvykote su komanda. Kodėl? Nenorėjote vykti bent pasėdėti ant suolo ir palaikyti naujos komandos?
– Taip, tai mano komanda. Manau, tai jiems nebūtų trukdę.
– Daug žmonių sakytų, kad jei esate komandos dalis, turėtumėte būti kartu?
– Mes jau kartu treniravomės, vakarieniavome. Tad žinome, kokie jie. Nemanau, kad tai didelė problema.
