Per pastarąsias penkerias rungtynes „Wolves“ laimėjo keturis kartus: nukautas „Joventut“, „Trefl“, be variantų sudorotas Kauno „Žalgiris“, o antradienį Vilniuje Stambulo „Bešiktaš“ tiesiog neturėjo variantų.
„Smagu, kad tokia pergalė. Smagu, kad trečia iš eilės Europos taurėje. Kaip ir treneris minėjo, po „Žalgirio“ rungtynių turėjome palaikyti tą pačią energiją, – po mačo sakė „Wolves“ centras Marekas Blaževičius. – Turėjome tų pačių problemų, kaip ir ketvirtajame kėlinyje, buvo +20 ir iššvaistėme tą persvarą šiek tiek. Yra ties kuom dirbti. Suklydome 18 kartų ir tikrai yra kur tobulėti.“
Palyginus atmosferą ir nuotaikas „Twinsbet“ arenos koridoriuose su tomis, kurios buvo prieš mėnesį ir antradienio vakarą – viskas skyrėsi lyg diena ir naktis. Nuleistas galvas ir tylą pakeitė nuolat laidomi juokeliai, broliai Lavrinovičiai su komanda pasidarė linksmą asmenukę, o turbūt daugiausiai įtampos visoje komandoje iki šiol jautęs treneris Alessandro Magro po rungtynių ironiškai pasakė: „Nesakykite niekam, bet žinote ką? Laimėti yra kur kas linksmiau nei pralaimėti.“
„Daugiau atvirumo komandoje, ypač tarp žaidėjų, – esminius pokyčius „Wolves“ įvardino Marekas. – Jeigu kažkas kažką ne taip darome, vienas kitam pasakome pasakome ir tai mums padeda. Išeiname į rungtynes labiau fiziški, labiau susikoncentravę. Kaip ir sakau, tai yra tik procesas. Galbūt po mėnesio atrodys, kad žaisime dar geriau. Sezonas yra ilgas ir yra dalykų, kuriuos reikia tobulinti.“
Sunkus sezono startas buvo ne tik „Wolves“. Po dvejų metų Ispanijoje į sostinę žaisti sugrįžęs M.Blaževičius „vilkuose“ sunkiai rado savo vietą.
Aukštaūgis dažnai krisdavo iš konteksto, neatlaikydavo varžovų centrų pasiūlyto fiziškumo ir tai lėmė, kad žaidimo laikas neviršijo 15 minučių, o naudingumo balų grafoje nugulė kuklus skaičius – 5,4 naudingumo balo.
Tačiau antradienį Marekas driokstelėjo ir atrodė, kad išsiliejo už tą visą sezono pradžią. Nesužaidęs nė 15 minučių, 23-erių centras turėjo jau 29 naudingumo balus, o mačą pabaigė su 16 taškų (5/6 dvit., 6/7 baud.), 10 atkovotų kamuolių, 7 išprovokuotomis pražangomis ir 27 naudingumo balais.
Šį sezoną jau buvome įpratę matyti Mareką su nuleista galva, tačiau prieš „Bešiktaš“ jis spinduliavo pasitikėjimu, o po dvitaškio su pražanga į kameras pademonstravo pasitenkinimą garsiai išsirėkdamas. Tai buvo M.Blaževičiaus vakaras. Jis atrodė kietas, luposi, ėmė kamuolius ir priminė, kokius įgūdžius turi žaidžiant prie krepšio.
„Smagu, smagu, aišku. Tikrai duoda to pasitikėjimo, – kukliai savo pasirodymą komentavo Marekas. – Reikia toliau dirbti, bus visokiausių rungtynių. Šiandien tas prisidėjo, kad mūsų mažiukai turi karštą sezono pradžią, „Bešiktaš“ gynyba turėjo tam adaptuotis, žaisti agresyviau du prieš du gynyboje. Tam atsilaisvino tas short rollas man ir mano nusileidimas po krepšiu. Viskas susideda iš komandos ir kamuolio judėjimo.“
M.Blaževičius pripažino, kad sezono startas jam buvo sunkus ir kertiniu viską pakeitusiu atskaitos tašku tapo spalio 12-osios mačas su Klaipėdos „Neptūnu“, kurį „Wolves“ pralaimėjo be didesnių variantų (74:89), o pats Marekas 14 minučių pasirodymą baigė su „riestainiu“ naudingumo balų. Po to mačo lietuvis pasakė „gana“.
„Būtent, pasižiūrėjau į veidrodį po rungtynių su „Neptūnu“. Nuo to laiko ir pats žiūrėjau savo rungtynes, ir žiūrint neatrodžiau panašus į tą žaidėją, kuris buvau anksčiau, – atviravo „Wolves“ centras. – Reikėjo kažką keisti savo rutinoje, požiūryje į treniruotes, rungtynes. Tikimės, kad toliau pavyks tai tobulinti ir eiti į priekį.“
– Šiandien nuo 14 taškų deficito perėjote iki 24 taškų persvaros. Kas taip kardinaliai pasikeitė?
„Pirmajame kėlinyje praleidome kelis tritaškius, jie įmetė lengvus metimus po mūsų nesusikalbėjimų. Tada buvo tokių kvailų, paprastų klaidų, kur kamuolys į koją atsitrenkė, ar tiesiog prastas perdavimas. Susitvarkėme tai. Ir aišku, kova dėl atšokusių kamuolių. Atrodė, kad pirmajame kėlinyje jie daugiau jų nuėmė. Šitie faktoriai. Ir aišku – energija. Antrajame kėlinyje išėjome su energija, susiėmėme ir matome rezultatą.
– Tai yra vienos geriausių tavo karjeros rungtynių. Ką valgei prieš mačą?
– Nieko per daug nekeičiau savo rutinoje. Vakar vakarą praleidau su draugu, kuris išlaikė medicinos egzaminą. Gal tame yra paslaptis.
– Kiek tau, kaip jaunam krepšininkui, reikėjo tokio mačo?
– Reikėjo. Nebuvo to, kad neturėjau pasitikėjimo, tiesiog norėjosi, kad tos geros rungtynės ateitų, pajausčiau ritmą. Ne tik, kad gynyboje buvo keli geri epizodai, bet ir dėl puolimo buvo svarbu. Smagu, bet reikia ir toliau judėti.
– Atrodo, kad po krepšiu puolime gauni daugiau progų save realizuoti. Galbūt buvo pokalbis su Alessandro Magro dėl tavo išnaudojimo?
– Taip, bendravome su treneriu prieš rungtynes su Utena. Tiesiog kalbėjome. Buvau nuėjęs pasikalbėti, paklausiau, kaip galiu komandai labiau padėti, kaip galiu padėti laimėti. Turėjome pokalbį ne tik apie krepšinį, bet ir apie gyvenimą. Nuo to laiko nukrito tas akmuo man nuo širdies ir viskas yra lengviau.
– Palaipsniui atrodo, kad ir sirgalių daugiau renkasi į areną, jie gyvesni. Ką gali pasakyti apie tą augimą?
– Labai smagu, kad tie sirgaliai ateina. Nepalyginsi su pirmomis ir antromis rungtynėmis su Jonava arba Europos taurėje. Smagu, kuo daugiau žmonių ateis į areną, prisipildys, tai tikrai yra fainiau. Aišku, visur yra procesas, reikia pritraukti žmones ir pergalėmis, ir gražiu žaidimu.
– Kas svarbiausia, kad ta „Wolves“ atkarpa prasitęstų?
– Kitos rungtynės yra prieš „Šiaulius“. Jie paskutinėse rungtynėse metė labai rimtą iššūkį „Rytui“. Gera komanda puolime, treneris visada gerai pasiruošia tokioms komandoms, kaip mes. Tiesiog reikės gerbti savo varžovus, turėsime kelias dienas pasitreniruoti ir judėsime prie kitų.
– Antrajame kėlinyje po dvitaškio su pražanga, atrodo, kad išleidai visas emocijas rėkdamas. Daug buvo prisikaupę?
– Nepasakyčiau, tiesiog reikėjo. Atrodė, kad žaidėme gerą atkarpą, norėjosi užvesti komandą. Buvo geras epizodas ir taip gavosi.
– Marekai, kaip galėtum paaiškinti sunkų savo sezono startą?
– Nėra lengva, kai praėjusiais metais teko žaisti ketvirtu numeriu, o šiemet grįžau į penktą poziciją. Kitokį vaidmenį turėjau Ispanijoje, daugiau žaidžiau su kamuoliu. Šiek tiek užtruko to laiko ir manau, kad dar užtruks šiek tiek laiko man priprasti prie vaidmens. Kiekvienos rungtynės skirtingos, skirtingos situacijos. Reikia tiesiog dirbti, nenusivilti.
– Kokie yra didžiausi iššūkiai persiorientuojant iš ketvirtos į penktą poziciją?
– Tas pats ispaniškas krepšinis buvo šiek tiek greitesnis, būnant ketvirtoje pozicijoje neteko tiek dalyvauti gynybos schemos. Ketvirtas numeris dažniausiai stovėdavo kampe ir išplėsdavo aikštę, reikėdavo tiesiog būti pagalbos pusėje. O žaidžiant centru tu dalyvauji pikenroluose, visur reikia visiems padėti. Yra tokių smulkmenų. Būnant ketvirtoje pozicijoje visuomet turėdavau ūgio, jėgos pranašumą, buvau pastoviai išnaudojamas nugara į krepšį. Tokie skirtumai.
– Kiek pačiam nusiėmė ta našta nuo pečių sužaidus tokias geras rungtynes?
– Sunku pasakyti, bet gal ateis tas lengvumas, paprastumas, geresnis sprendimų priėmimas.
– Ką Marekas Blaževičius turi padaryti, kad išlaikytų tą stabilumą?
– Turiu išlaikyti tą energiją, turiu išlikti alkanas ir negaliu leisti išeiti nesusikoncentravęs ar pradėti mačą klaida vien dėl to, kad kažkur užsižiūrėjau. Visada svarbiausia energija ir noras.
– FIBA langas artėja. Galbūt sulaukėte Rimo Kurtinaičio skambučio?
– Ne, neturėjau dar jokio kontakto kol kas.
