Trumpai drūtai, Milanas dar gyvena laukimo nuotaikomis.
Nuo pirmųjų dienų Italijoje kilusios abejonės, ar krepšininkas vertas 60 tūkst. mėnesinio ir metinio 600 tūkst. eurų atlyginimo, dar neišsisklaidė.
Italijos čempionate M.Kalnietis sužaidė 6 rungtynes, kuriose gavo pasireikšti vid. po 20,3 minutės, rinko 5,5 taško (55,6 proc. dvit., 33,3 proc. trit.), atkovojo 1,9 kamuolio, atliko 4,2 rezultatyvaus perdavimo, klydo 1,8 karto ir rinko 6,8 naudingumo balo.
Europos taurėje iki „Emporio Armani“ fiasko ketvirtfinalyje, kur Milano klubas nusileido kukliai Trento komandai, M.Kalnietis per 22 minutes pelnė vid. 9,7 taško (62,5 proc. dvit., 38,9 proc. trit.), atkovojo 1,3 kamuolio, atliko 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir rinko 9,7 naudingumo balo.
Be to, priekaištų dėl žaidimo ketvirtfinalyje M.Kalnietis gautų mažiausiai – per dvejas rungtynes su „Dolomiti Energia“ lietuvis rinko vid. po 13 taškų, po 5 rezultatyvius perdavimus ir 17,5 naudingumo balo.
Tiesa, naudingesnio jo žaidimo tikimasi Italijos čempionate. Didžiausi skeptikai socialiniuose tinkluose jau spėjo pavadinti Mantą prasčiausiu įžaidėju Italijoje per 10 pastarųjų metų.
Iš tiesų, visai neseniai Mantas išgyveno sunkų laikotarpį. Iki Velykinio savaitgalio jis per keturis Italijos čempionato turus buvo sukrapštęs vos 3 taškus (1/12 met.). Bet atakų organizatorius sužibėjo lyderių dvikovoje.
Į Darjušo Lavrinovičiaus ir Rimanto Kaukėno Emilijos Redžo „Grissin Bon“ krepšį kaunietis įmetė 15 taškų ir pakartojo asmeninį rezultatyvumo rekordą „Serie A“ pirmenybėse.
Italų apžvalgininkai suskubo rašyti, kad tokio gražaus jo žaidimo per daugiau nei du mėnesius turbūt dar nematė. Svarbiausia, kad M.Kalnietis su kroatu Krunoslavu Simonu (25 tšk.) atvedė „Emporio Armani“ į svarbią pergalę 84:80, kuri padėjo atitrūkti nuo artimiausių persekiotojų dviem taškais.
Ko italai taip pat nebuvo matę, tai tokios Manto ekspresijos. M.Kalnietis vis energingai užvedinėjo publiką prašydamas dar didesnio sirgalių palaikymo. Aistringuosius italus tai sužavėjo, bet labiausiai juos džiugino tas žaidimas po keturių sausros turų.
Kas pasikeitė nuo „Žalgirio“?
Nors M.Kalnietis dar nedemonstruoja geriausio savo žaidimo, galima įžvelgti pozityvių pokyčių.
Į akis akivaizdžiai krenta pagerėjęs taiklumas. „Žalgiryje“ Eurolygoje pataikęs vos 40,7 proc. dvitaškių, Europos taurėje jis įmetė 62,5 proc. (15/24), o Italijoje – 55,6 proc. (10/18) dvitaškių.
Tą galima paaiškinti kitokiu „Emporio Armani“ žaidimo braižu. Milano klubas turi užtektinai snaiperių, o būtent netikslūs tritaškiai metimai uždarė „Žalgirio“ kelius krepšio link, taip apsunkindami ir Manto galimybes atakuoti iš patogesnių padėčių. Teoriškai M.Kalniečiui Milane atsivėrė geresnės galimybės atakuoti krepšį.
„Žalgiryje“ tritaškius metęs 30 proc. tikslumu (15/50), Europos taurėje įžaidėjas pataikė 38,9 proc. tritaškių (7/18), Italijoje – 33,3 proc. (4/12).
Beje, Mantas toliau beveik nestoja prie baudų metimo linijos, bet skaičiai kyla. „Žalgiryje“ per 14 Eurolygos rungtynių jis metė vos 7 baudų metimus. Europos taurėje užteko 6 susitikimų atlikti 8 baudų metimams. Tiesa, Italijoje per 6 mačus M.Kalnietis išmetė vienintelę baudą.
Milane lietuvis šiek tiek labiau brangina kamuolį nei „Žalgiryje“, kur klydo 2,4 karto per rungtynes. Europos taurėje klaidų skaičius krito iki 1,5, kai Italijoje – iki 1,8.
Italija laukia dar geresnio M.Kalniečio žaidimo. Milane jis dar ieško savęs, o treneris Jasminas Repeša lietuvio. Pavyzdžiui, Italijoje starto penkete jis sužaidę pusę rungtynių (3/6), Europos taurėje – trečdalį (2/6), todėl J.Repeša vis dar kategoriškai nenusprendžia, su kuo pradėti rungtynes – Mantu ar italu Andrea Cinciarini.
Geresnio jo žaidimo laukia ir Lietuva, nes horizonte jau matosi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynės. Jei Lietuvos rinktinė turi ambicijų nutraukti apdovanojimų sausrą ir pirmą kartą nuo 2000-ųjų pasidabinti medaliais, Jonui Kazlauskui reikalingi užtaisyti visi aukščiausio kalibro ginklai.
