– Edvinai, ar pakankamai pailsėjote po sezono?
– Taip, jau pailsėjau, buvome Italijoje, tad poilsis buvo labai aktyvus. Tikrai esu jau pilnai atsigavęs po sezono.
– Kaip šiuo metu atrodo jūsų vasaros dienos?
– Dabar jau sportuoju individualiai su asmeniniu treneriu ir ruošiuosi artėjančiam sezonui, baigėsi jau visi poilsiai, pradėjau rimtai sportuoti ir ruoštis artėjančiam sezonui.
– Pastaruoju metu labai įdomus yra Taivanas. Nors žaidėte ten prieš porą metų, priminkite, kaip ten patekote?
– Mes buvome turnyre Taivane ir man labai patiko pati šalis. Aš net pamenu, kaip pasakiau ten būdamas, kad aš tikrai norėčiau vieną dieną čia sugrįžti kaip legionierius žaidėjas.
Praėjus kelioms savaitėms mano agentas paskambino ir pasakė, kad kviečia atvykti. Aišku, didelę dalį apsisprendimui turėjo kontrakto dydis, tad negalvojau per daug ir išvykau.
– Šį sezoną Taivane žaidė ir Mindaugas Kupšas. Ar jaučiate kažkiek prisidėjęs, kad po jūsų sėkmingo pasirodymo atkreipia dėmesį ir į kitus lietuvius?
– Aš buvau pirmasis europietis Taivano krepšinio istorijoje tuo metu, tai, manau, kažkiek prisidėjau atverdamas kelius į Taivaną.
– Jūsų karjeros etapas buvo ir Kinijoje. Kodėl nepavyko įsitvirtinti?
– Buvo labai keista situacija, kadangi su treneriu kalbėjome, kad viskas gerai, gausiu žaisti, o kitą dieną į treniruotę atėjo komandos savininkas, apėjo ratuką per treniruotę, niekam nė žodžio nepasakė, o vakare agentas paskambino ir pasakė, kad važiuosiu namo.
Jaučiausi labai nesuprastas, tačiau, kaip paaiškino agentas, klubo savininkas tiesiog nusprendė, kad dėl šito europiečio žmonės nepirks bilietų. Tokia ir priežastis.
– Asmeniškai sezonas Lietuvoje buvo labai geras. Ar galima sakyti, kad tėvynėje sužaidėte kol kas geriausią savo krepšinį karjeroje?
– Tikriausiai taip, tokiame lygyje, manau, kad taip. Bet aš vasarą dėl to sunkiai dirbau, kad po sezono galėčiau atkreipti komandų, kurios žaidžia tarptautiniuose turnyruose, dėmesį.
– Sezonas komandai buvo sėkmingas. Ar rudenį tikėjote, kad iš NKL atėjusi komanda iškart užims ketvirtąją vietą reguliariajame čempionate?
– Tikrai nė aš, nė komandos draugai nesitikėjo, kad būsim taip aukštai sezono pabaigoje. Patyrėme ir daug traumų, ir COVID padarinių.
Tačiau komanda buvo komplektuojama atsižvelgiant ir į žmogiškąsias savybes, tad išlikome visi kartu ir turime rezultatą.
– Ar liko kartėlio po pralaimėjimo „Šiauliams“ ketvirtfinalyje?
– Aišku, visada norisi geriau, tačiau prabėgus šiek tiek laiko, ketvirta vieta reguliariajame sezone irgi yra nuostabus rezultatas Jonavai. Tad sezoną vis tiek vertiname teigiamai.
– Kur galėtų pakrypti jūsų karjera? Tikriausiai neskubėsite rinktis?
– Taip, bet galiu atvirai pasakyti, kad norėčiau likti Lietuvoje ir žaisti komandoje, kuri varžytųsi kažkokiame tarptautiniame turnyre. Tokių komandų Lietuvoje nėra daug, tad matysim, kaip viskas susiklostys.
– Kaip manote, ko labiausiai trūksta, kad domintumėte elitines komandas?
– Hmmm, geras klausimas. Kiekvieną vasarą bandau patobulinti tas spragas, kurias labiausiai reikia pagerinti, tačiau turbūt tritaškio pataikymas yra ta vieta, kur labiausiai noriu dar patobulėti. Aš tikiu, kad per porą sezonų galiu daug ką nustebinti.
– Kuo ypatingas krepšinis yra pas Virginijų Šeškų, kad daug žaidėjų padeda atsiskleisti ir pakilti į aukštesnį lygį?
– Manau, labai prisideda žaidimo stilius, nes jis visiškai kitoks.
Kai jau atrodo, kad galbūt komandos prisitaiko prie to stiliaus, jis sugalvoja dar kažką, kas žaidėjam tinka ir patinka. Ir dar, manau, labai prisideda tas ryšys po rungtynių, nes jis, kad ir labai emocionaliai reaguoja per rungtynes, tačiau po jų viską padarys, kad žaidėjai jaustųsi kuo geriau. Tai labai svarbu žaidėjams, todėl ir rezultatai kalba patys už save.
– Ar nustebino toks gausus sirgalių būrys Jonavos arenoje?
– Tikrai taip. Net negalėjome tikėtis, kad taip bus. Labai norėčiau padėkoti Jonavos sirgaliams. Manau, jog LKL varžybose mūsų arena tikrai buvo tarp TOP3, kur varžovams sudėtingiausia žaisti.
– Pakankamai nebūdingai daugumai krepšininkų, jūs labai daug savo gyvenimo detalių keliate į socialinius tinklus. Regis, jums tai sekasi. Ar pretenduojate vieną dieną tapti influenceriu?
– Aš jau dabar influenceris (juokiasi).
Kalbant rimtai, manau, kad galėtų žymiai daugiau žaidėjų kelti nuotraukas, kurios rodytų, ką veikia per rungtynių dieną ar kaip treniruojasi.
Kalbant apie mane, tai mane seka daug vaikų ir aš jiems noriu rodyti, kad krepšinis susideda ne tik iš žaidimo. Vis dėlto, svarbiausia yra sunkus darbas, traumų gydymasis ir visa kita.
